Lietuvos bankas

[[#ex]]

Sutelktinio finansavimo paslaugų ir projektų reklama

Lietuvos bankas atkreipia sutelktinio finansavimo platformų operatorių (SFPO) dėmesį į pareigą užtikrinti, kad jų platinamos reklamos turinys ir forma atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Reikalavimai, kurie taikytini SFPO paslaugų reklamai, yra nustatyti bendruosiuose teisės aktuose, t. y. Reklamos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, taip pat ir specialiajame teisės akte – Sutelktinio finansavimo įstatyme (SFĮ).

Vadovaujantis bendrųjų teisės aktų nuostatomis, SFPO kyla pareiga užtikrinti, kad jų platinama reklama būtų aiškiai atpažįstama pagal pateikimo formą, nebūtų klaidinanti (reklama turi būti tiksli, teisinga, aiški ir išsami), o telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu ir panašiomis priemonėmis reklama būtų teikiama tik vartotojo sutikimu ar jo prašymu. SFĮ 17 straipsnyje nustatyta, kad reklamoje apie SFPO veiklą pateikiant informaciją apie galimą naudą finansuotojui ir (arba) projekto savininkui, informacija apie naudą turėtų būti proporcinga atskleidžiamai informacijai apie potencialią riziką, t. y. reklamuojant negali būti kuriamas įspūdis, kad galimas finansuotojas gali tikėtis naudos neprisiimdamas rizikos.

Anksčiau minėti, taip pat ir kiti teisės aktuose nustatyti reklamai keliami reikalavimai yra detalizuoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 241-75 patvirtintose Finansinių paslaugų reklamos gairėse (toliau – Gairės). Gairės skirtos Lietuvos banko prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams (taip pat ir SFPO) ir taikomos visai finansinių paslaugų reklamai. Gairės parengtos remiantis teisės aktuose nustatytais finansinių paslaugų reklamai taikomais reikalavimais ir gerąja kitų valstybių priežiūros institucijų patirtimi.

Pažymėtina, kad netinkamos reklamos platinimas ne tik klaidina SFPO esančius ar potencialius klientus ir pažeidžia jų teises, bet ir mažina pasitikėjimą visa sutelktinio finansavimo rinka bei jos dalyviais. Atsižvelgdami į tai, skatiname sutelktinio finansavimo rinkos dalyvius imtis priemonių, kurios užtikrintų, kad jų platinama ar rengiama ir planuojama platinti reklama neprieštarautų teisės aktų reikalavimams.


Klientų lėšų saugojimas ir atsiskaitymų vykdymas

Sutelktinio finansavimo rinkos dalyviai teiravosi Lietuvos banko nuomonės dėl galimybės sutelktinio finansavimo platformos operatoriams (toliau – SFPO) savo vardu atsidarytose sąskaitose saugoti platformų klientų pinigines lėšas ir vykdyti atsiskaitymus už platformose sudarytus sutelktinio finansavimo sandorius.

Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (toliau – SFĮ) nereglamentuoja, kokiu būdu SFPO turi organizuoti savo klientų piniginių lėšų judėjimą vykdydami sutelktinio finansavimo veiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis klausimas turi būti nagrinėjamas ne tik SFĮ, bet ir kitų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Veikla, kai savo atidarytoje sąskaitoje SFPO saugo klientų pinigines lėšas ir vykdo atsiskaitymus už platformoje sudarytus sutelktinio finansavimo sandorius, prilygintina Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau – MĮ) 5 straipsnio 3 punkte apibrėžtai mokėjimo paslaugai – mokėjimo operacijoms, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto operacijoms, įskaitant vienkartines tiesioginio debeto operacijas, mokėjimo operacijoms naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimams, įskaitant periodinius pervedimus. Priklausomai nuo konkretaus veiklos modelio valdant klientų pinigines lėšas, jis gali turėti ir kitų MĮ 5 straipsnyje nurodytų mokėjimo paslaugų požymių. Šias ir kitas mokėjimo paslaugas teikti gali tik MĮ 6 straipsnyje nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjai, tarp kurių minimos ir mokėjimo įstaigos. Vadovaujantis MĮ 7 straipsnio 1 dalimi, fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti mokėjimo paslaugas, neatsižvelgiant į tai, ar jos būtų teikiamos kaip pagrindinė ar kaip papildoma paslauga. Mokėjimo paslaugų teikimas, neturint MĮ nustatyta tvarka išduotos licencijos, yra pagrindas priežiūros institucijai taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme (toliau – MĮĮ) nustatytas poveikio priemones (MĮĮ 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įstatymo leidėjas, suteikdamas teisę mokėjimo paslaugas teikti tik mokėjimo paslaugų teikėjams, kartu užtikrino ir jų klientų interesų apsaugą, t. y. nustatė mokėjimo paslaugų teikėjams privalomus vykdyti prudencinius, veiklos organizavimo ir rizikos valdymo reikalavimus, taip pat įtvirtino klientų piniginių lėšų neliečiamumo taisyklę – šios lėšos yra laikytinos klientų nuosavybe ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal mokėjimo paslaugų teikėjo skolas (MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bet kurie kiti subjektai, kurie teikia mokėjimo paslaugas nesilaikydami mokėjimo paslaugų teikėjams taikomo teisinio režimo, negali užtikrinti tinkamo savo klientų interesų ir jų lėšų apsaugos. Minėta klientų piniginių lėšų neliečiamumo taisyklė negalioja SFPO klientų piniginių lėšų atžvilgiu, net jei, kaip nurodyta paklausime, SFPO imtųsi papildomų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, klientų pinigines lėšas saugotų atskiroje specialioje sąskaitoje atskirai nuo nuosavų lėšų, o klientų piniginės lėšos nepatektų į SFPO balansą. Pažymėtina, kad bet kokie klientų piniginių lėšų apsaugai skirti susitarimai, sudaryti tarp SFPO ir klientų lėšoms saugoti sąskaitą atidariusios finansų įstaigos, galioja tik tarp šių dviejų susitarimą sudariusių šalių ir neturi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja rizika, kad į klientų pinigines lėšas, saugomas SFPO vardu atidarytoje sąskaitoje, gali būti nukreipti išieškojimai, susiję su sąskaitos savininko (SFPO) įsipareigojimais kreditoriams, kurie nėra sąskaitą atidariusi finansų įstaiga ir kurių nesaisto jokie SFPO klientų piniginių lėšų apsaugai skirti susitarimai.

Lietuvos bankas, vykdydamas sutelktinio finansavimo rinkos priežiūrą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir atitinkamai Europos Sąjungos teisės aktais (2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 (toliau – Direktyva) nuostatos perkeltos į MĮ ir MĮĮ), kurie, kaip aprašyta aukščiau, nesuteikia teisės SFPO teikti mokėjimo paslaugų. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos rengiamas reglamento dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos projektas (toliau – Reglamento projektas) taip pat nesuteikia teisės SFPO teikti mokėjimo paslaugų. Reglamento projekte nustatyta, kad SFPO gali teikti mokėjimo paslaugas tik turėdamas tokią teisę pagal Direktyvą, priešingu atveju klientų piniginėms lėšoms laikyti ir atsiskaitymams už platformoje sudarytus sandorius vykdyti SFPO privalo pasitelkti trečiuosius asmenis, turinčius teisę teikti mokėjimo paslaugas.


Automatinio skolinimo paslauga

Sutelktinio finansavimo rinkos dalyviai teiravosi Lietuvos banko nuomonės dėl sutelktinio finansavimo platformų operatorių (SFPO) galimybės savo veikloje naudoti automatinio skolinimo priemonę, su kurios pagalba finansuotojų piniginėmis lėšomis automatiškai finansuojami tie paskolų projektai, kurie atitiktų finansuotojų iš anksto pasirinktus projektą apibūdinančius parametrus (kriterijus), pavyzdžiui, paskolos rūšį, palūkanų normą, paskolos užtikrinimo priemones, kredito reitingą ir pan.

Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (SFĮ) nedraudžia SFPO savo veikloje naudoti automatinio skolinimo priemonės, todėl, Lietuvos banko nuomone, tokia priemonė galėtų būti naudojama siekiant pagerinti finansuotojų investavimo į sutelktinio finansavimo platformoje skelbiamų paskolų projektus sąlygas, suteikiant finansuotojams galimybę maksimaliai diversifikuoti pinigines lėšas, išvengiant didelių laiko sąnaudų, kurių reikia rankiniam investavimui.

Vis dėlto atkreiptinas SFPO dėmesys į jiems SFĮ nustatytą pareigą sąžiningai, rūpestingai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientų sąlygomis ir jų interesais. Manome, kad, laikydamiesi šio reikalavimo, SFPO turėtų nustatyti aiškias automatinio skolinimo priemonės naudojimo savo veikloje procedūras, su kuriomis finansuotojai būtų supažindinti prieš pradedant jiems ją naudoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad automatinio skolinimo paslaugą pasirinkusių finansuotojų lėšos turėtų būti investuojamos į tuos paskolų projektus, kurie geriausiai atitinka kliento poreikius, todėl automatinio skolinimo sprendimą finansuotojai turėtų susikonfigūruoti pasirinkdami kiek įmanoma daugiau paskolų projektus apibūdinančių parametrų.

Pabrėžtina, kad automatinio skolinimo priemonė SFPO veikloje turėtų būti naudojama profesionaliai ir rūpestingai, kad SFPO veikla neįgytų kitų finansinių paslaugų požymių. Pavyzdžiui, šios priemonės naudojimas nesuderinamas su finansuotojų piniginių lėšų investavimu į sutelktinio finansavimo platformoje platinamas finansines priemones, kadangi tokiu atveju automatinio skolinimo paslauga būtų prilyginta Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 26 dalies 4 punkte nurodytai investicinei paslaugai – finansinių priemonių portfelio valdymui. Teisę teikti šią investicinę paslaugą turi tik finansų maklerio įmonės ir bankai (kai kuriais atvejais – ir valdymo įmonės), turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą licenciją. Taip pat pabrėžtina, kad SFPO teikiama automatinio skolinimo paslauga neturėtų būti naudojama kolektyviniam finansuotojų lėšų investavimui į platformoje skelbiamus paskolų projektus ar SFPO sukurtus projektų krepšelius, kadangi tokiu atveju SFPO veikla būtų prilyginta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 4 straipsnyje nurodytai valdymo įmonės veiklai – kolektyvinio investavimo subjektų valdymui. Teisę užsiimti šia veikla turi tik valdymo įmonės licenciją turintys subjektai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos rengiamame reglamento dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos projekte yra numatyta galimybė SFPO teikti automatinio skolinimo paslaugą dėl platformoje skelbiamų paskolų projektų, taip pat nustatyti papildomi veiklos reikalavimai SFPO, teikiantiems šios rūšies paslaugą savo klientams. 


Projektų finansavimas ne pinigine forma

Lietuvos bankas gavo paklausimą dėl galimybės paskelbti sutelktinio finansavimo platformose projektą, kuriame nustatyta, kad reikalingas finansavimas būtų pritraukiamas panaudojant prekių ar paslaugų žetonus (angl. utility tokens) arba virtualiąją valiutą.

Sutelktinio finansavimo institutą reglamentuojančių teisės aktų tikslas – sukurti projektų savininkams saugią aplinką lėšoms pritraukti (paskolos ar kita pinigine forma arba išleidžiant finansines priemones), taip pat sudaryti sąlygas finansuotojams naudotis sutelktinio finansavimo platformomis kaip patikima lėšų investavimo ar skolinimo priemone. Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas (SFĮ) įpareigoja sutelktinio finansavimo platformų operatorius (SFPO) sąžiningai, rūpestingai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis finansuotojui ir projekto savininkui sąlygomis ir jų interesais, taip pat turėti ir naudoti SFPO veiklai reikalingas patikimas priemones ir procedūras (SFĮ 9 straipsnio 1 ir 2 punktai). Vykdydami šiuos reikalavimus, SFPO privalo užtikrinti, kad jų klientų turtas (piniginės lėšos ir finansinės priemonės) būtų saugomas ir atsiskaitymai už sutelktinio finansavimo platformose sudarytus sandorius būtų vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. SFPO privalo pasitelkti partnerius, turinčius teisę teikti mokėjimo ar sąskaitų tvarkytojo paslaugas, pvz., elektroninių pinigų įstaigas, kredito įstaigas, finansų maklerio įmones.

Pabrėžtina, kad projektų, kurie būtų finansuojami ne piniginėmis lėšomis, o prekių ar paslaugų žetonais arba virtualiąja valiuta, skelbimas sutelktinio finansavimo platformose yra nesuderinamas su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes nebūtų įmanoma užtikrinti saugaus ir patikimo SFPO klientų turto saugojimo ir atsiskaitymo už sandorius vykdymo proceso, t. y. SFPO turėtų patikėti klientų turtą saugoti ir atsiskaitymus vykdyti prekių ar paslaugų žetonus arba virtualiąją valiutą išleidusiems asmenims, kurių veiklos nereguliuoja ir atitinkamai jos saugumo neužtikrina jokie teisės aktai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2017 m. spalio 11 d. Lietuvos banko paskelbtą, o 2019 m. sausio 21 d. atnaujintą poziciją dėl virtualiojo turto ir pirminio virtualiojo turto žetonų platinimo Lietuvoje veikiantys finansų rinkos dalyviai (taip pat ir SFPO) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, taip pat neturėtų susieti savo teikiamų finansinių paslaugų su trečiųjų asmenų teikiamomis su virtualiuoju turtu susijusiomis paslaugomis.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-18