Lietuvos bankas
4849_3d49931054bb11880d24ec7f24a60941.png
2018-02-20

Nr. 17. Gintarė Zelionkaitė, Vaidotas Tuzikas. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas

4849_3d49931054bb11880d24ec7f24a60941.png
0

Nagrinėjant valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodiklių įverčius, matyti, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinamas prasčiau nei toks Latvijos ar Estijos rodiklis. Prastesnį vertinimą lemia didesnis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro pensijų išmokos, poveikis. Vis dėlto į ankstesnius valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimus nebuvo įtraukti 2016 m. patvirtinti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimai, įsigaliojantys 2017–2018 m. Įtraukus juos, senatvės pensijų išlaidų raida Lietuvoje tampa panaši į raidą kitose Baltijos šalyse, taigi ir fiskalinio tvarumo vertinimas, atsižvelgus į šiuos pokyčius, turėtų supanašėti.
Senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą ilguoju laikotarpiu lemia valstybių pasirinktas pensijų sistemos modelis, demografiniai bei makroekonominiai veiksniai. Visose Baltijos šalyse su visuomenės senėjimu susiję demografiniai pokyčiai senatvės pensijų išlaidoms darys didinamąjį poveikį. Tačiau jį ilguoju laikotarpiu atsvers mažėjantis pensijų sistemos dosnumas, ilginamas pensinis amžius, didėjantis užimtumo lygis. Tai lems, kad senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykis visose Baltijos šalyse iki 2060 m. sumažės.
Nors vertinant formaliu požiūriu – pagal finansinius srautus – visų Baltijos šalių pensijų sistemos ilguoju laikotarpiu gali atrodyti tvarios (iki 2060 m. pensijų išlaidų ir BVP santykis sumažės), nemažų abejonių kyla dėl pagrindinio tvarumą užtikrinančio veiksnio, t. y. mažėjančio vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Jis rodo reikšmingai mažėsiantį pensijų sistemos dosnumą ir nepakankamą senatvės pensijų adekvatumą. Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, būtų pernelyg siauras ir ribotas, nes ypač maža vidutinė pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, gali neigiamai paveikti paskatas dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, todėl gali būti imamasi kitokių priemonių pensijoms didinti, o tai keltų riziką ir fiskaliniam tvarumui. Jei pasitvirtintų dėl politinės rizikos labiausiai tikėtinas nekintančios, palyginti su dabartine, senatvės pensijų pakeitimo normos scenarijus, valdžios sektoriaus finansų tvarumas Lietuvoje greičiausiai būtų prastesnis, nei matyti iš EK pateikiamo tvarumo įverčio, o tai rodytų būtinybę imtis fiskalinį ir socialinį tvarumą užtikrinančių priemonių.
Alternatyvūs Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio raidos scenarijai rodo, kad tam tikros priemonės leistų bent iš dalies atsverti visuomenės senėjimo poveikį. Visi nagrinėjami demografiniai scenarijai rodo, kad visuomenė Lietuvoje ilguoju laikotarpiu neišvengiamai senės, t. y. vyresnio amžiaus gyventojų grupė bus vis didesnė, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų grupe. Tai skatins vis didesnę biudžeto pajamų dalį skirti senatvės pensijoms ir neigiamai veiks pirmosios pakopos pensijų pakeitimo normas. Tokios priemonės, kaip darbo rinkos aktyvumo didinimas, užimtumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas, galėtų padidinti Lietuvos pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Gintarė Zelionkaitė, Vaidotas Tuzikas