Lietuvos bankas
4443_aa33a580f7b8e860262b0edd848fa9c2.png
2013-01-30

Euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. kiekybinio poveikio šalies ekonomikai vertinimas

4443_aa33a580f7b8e860262b0edd848fa9c2.png
5

Lietuvos bankas atliko Lietuvos strateginio siekio – euro įvedimo 2015 m. prisijungiant prie euro zonos – galimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą ir parengė šio vertinimo apžvalgą. Joje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos ir papildomos Lietuvos finansinės įmokos bei įsipareigojimai tarptautinėms institucijoms.
Kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad teigiamas euro įvedimo poveikis būtų ilgalaikis ir gerokai viršytų trumpalaikio pobūdžio sąnaudas bei papildomų Lietuvos finansinių įmokų dydį. Tačiau tam, kad šalis kuo geriau pasinaudotų priklausymo euro zonai privalumais, reikėtų, kad ūkis sumažėsiančių palūkanų normų laikotarpį efektyviai panaudotų konkurencingumui padidinti, o kryptinga ekonominė politika užtikrintų fiskalinį tvarumą ir makroekonominį stabilumą. Svarbu pabrėžti, kad euro įvedimo galimas teigiamas poveikis įvertintas konservatyviai, atsižvelgiant į Lietuvoje 2013 m., t. y. santykinai ramiu laikotarpiu, susiklosčiusius palyginti nedidelius palūkanų normų skirtumus tarp atitinkamų finansinių sandorių litais ir eurais (paskolų, indėlių, skolos vertybinių popierių ir kt.). Tačiau euro įvedimo nauda taptų dar didesnė palūkanų normų nestabilumo laikotarpiais – priklausymas euro zonai kartu su tinkama šalies ekonomine politika leistų išvengti tokių palūkanų normų šuolių, kokie buvo Lietuvoje 2008–2009 m.