Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2021 m. gruodžio 20 d.

Pasaulio ekonomika ir toliau atsigauna, tačiau pastaruoju metu atsigavimo tempas sulėtėjo. Lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą daugiausia lemia dažnėjantys susirgimų COVID-19 atvejai (jie, net ir neįvedus griežtų apribojimų, blogino namų ūkių lūkesčius) ir tebetvyranti įtampa tiekimo grandinėse. Nors pasaulyje daugėja nuo COVID-19 pasiskiepijusių gyventojų ir mažėja galinčių turėti reikšmingą neigiamą įtaką ekonomikos raidai suvaržymų rizika, sparčiai didėjantis susirgimų COVID-19 skaičius ir atsiradusi nauja omikron atmaina, paskatinusi kai kurias valstybėse atnaujinti apribojimus, vėl didina netikrumą dėl to, kada bus įveikta pandemija. Taip pat vis dar normalizacijos ženklų nerodo ir įtampa tiekimo grandinėse, pavyzdžiui, prekių pristatymo terminai tebėra santykinai arti istorinių aukštumų. Kartu pažymėtina tai, kad priešingai nei pandemijos pradžioje, kai ilgi prekių pristatymo terminai buvo siejami su pasiūlos pusės apribojimais, šiuo metu jie labiau siejami su itin didele prekių paklausa. Viena vertus, tikimasi, kad, mažėjant su pandemija susijusių ribojimų, namų ūkiai artimiausiu metu turėtų imti vartoti daugiau paslaugų. Tai mažintų prekių paklausą ir įtampą dėl jų tiekimo. Kita vertus, didėjantis darbo jėgos trūkumas ir pasaulinėse rinkose kylančios energijos išteklių kainos verčia stabdyti kai kurių prekių gamybą (pvz., buvo sustabdytos gamyklos Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje), o tai reiškia papildomą riziką, kad įtampa tiekimo grandinėse tęsis ilgiau, nei iki šiol manyta. Šiuo metu tikimasi, kad jos visiškai normalizuosis tik 2023 m. Visa tai per tarptautinės prekybos ir finansinius ryšius veikia ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.

Tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą ir toliau lems pasaulinis pandeminės padėties valdymas, vis labiau atsigausianti vidaus paklausa ir į eksportą orientuotų veiklų raida. Lemiamą poveikį ekonomikos aktyvumui tebedarys pandemijos mastas ir prisitaikymas prie jos tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Šiose prognozėse yra daroma prielaida, kad artimiausiais mėnesiais Lietuvoje ir toliau bus sėkmingai vakcinuojami gyventojai. Tai kartu su kitomis priemonėmis ribos naujų susirgimų COVID-19 skaičių, o tai leis išvengti gyventojų ir įmonių veiklos apribojimų, kurie reikšmingai paveiktų ekonominį aktyvumą. Padidėjusiomis galimybėmis naudotis anksčiau apribotomis paslaugomis turėtų pasinaudoti namų ūkiai. Nors jų perkamosios galios augimą ribos padidėjusi infliacija, namų ūkių vartojimas vis tiek turėtų augti reikšmingai sparčiau, nei buvo įprasta matyti prieš pandemiją. Tokią namų ūkių vartojimo raidą turėtų lemti infliacijos tempą viršysiantis namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas ir į priešpandeminius lygius pamažu grįžtantis namų ūkių taupymas. Prognozuojama, kad panaši bus ir svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių namų ūkių vartojimo raida, o tai palankiai veiks ir lietuviškų prekių bei paslaugų paklausą ir prisidės prie tolesnio Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimo. Tiesa, 2022 m. eksporto plėtrą iš dalies ribos nepalankūs veiksniai, pavyzdžiui, įvestos sankcijos Baltarusijos eksportui arba iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios pakilęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Vis dėlto dėl numatomo investicijų augimo, nulemto gamybos pajėgumų ir darbo jėgos trūkumo, bei intensyvesnio ES paramos lėšų srauto nemenka dalis nepalankių veiksnių eksportą reikšmingiau ribos tik trumpuoju laikotarpiu. Visi šie veiksniai turėtų lemti gana reikšmingą ūkio augimą artimiausiais metais. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2021 m. augs 5,1, o 2022 m. – 3,6 proc.

Neslūgstanti įtampa tiekimo grandinėse ir brangstantys energijos ištekliai didina infliaciją Lietuvoje. Ji šių metų lapkričio mėn. sudarė 9,3 proc. Vis dėlto tik apie trečdalį šios infliacijos nulemia su Lietuvos vidaus ekonomine raida sietini veiksniai, kitus du trečdalius sudaro su pokyčiais pasaulio rinkose susiję veiksniai. Kad didelis infliacinis spaudimas yra ne tik Lietuvoje, rodo šiuo metu aukščiausią lygį nuo pasaulinės finansų krizės laikų pasiekusi infliacija tiek Latvijoje ir Estijoje, tiek visoje euro zonoje, tiek JAV. Visame pasaulyje infliacinis spaudimas kyla dėl neatslūgstančios įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse ir pakilusių įvairių gamybos žaliavų bei energijos išteklių kainų. Jos lemia spartų energijos, pramonės prekių ir administruojamųjų kainų (šildymo, dujų, elektros) augimą. Nors prognozuojama, kad įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti visus ateinančius metus, infliacinį spaudimą turėtų mažinti pigsiantys energijos ištekliai – ateities sandoriai rodo, kad elektros ir gamtinių dujų kainos reikšmingai sumažėti turėtų jau kitų metų pirmąjį pusmetį. Su Lietuvos vidaus ekonomine raida sietini veiksniai labiausiai veikia paslaugų kainas. Dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir palyginamosios bazės efektų šių metų lapkričio mėn. paslaugų kainos taip pat sparčiai kilo – 7,2 proc. Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet bus 4,5 proc. Palyginti su praėjusiais metais, ji bus 3,4 proc. punkto didesnė – daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – 2,5 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau. Peržiūra daugiausia yra nulemta energijos dedamosios pokyčių, nes rinkoje reikšmingai pakilo energijos išteklių kainos. Tačiau didesnei infliacijai įtakos turės ir įtrauktas numatomas akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams, numatomos didesnės maisto kainos ir užsitęsusi įtampa tiekimo grandinėse. Vis dėlto Lietuvos bankas nekeičia vertinimo, kad infliacijos padidėjimas yra laikinas: prognozuojama, kad, nors infliacija tebebus aukšta 2022 m. pradžioje, antrąjį pusmetį ji turėtų slopti.

1 lentelė. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida