Skaidrios su tvarumu susijusios finansinės informacijos poreikis pastaraisiais metais sparčiai didėja. Investuotojams bei visuomenei nebepakanka finansinės informacijos, jie ieško, kaip su tvarumu susijusios rizikos yra siejamos su finansų rinkos dalyvio verslo strategija, integruojamos į kitų rizikų valdymą, kiek dėmesio tvarumo aspektams skiria pats finansų rinkos dalyvis. Augant visuomenės bei suinteresuotų asmenų susidomėjimui tvariais finansais, iš finansų rinkos dalyvių tikimasi su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo ne tik pagal galiojančius privalomus tvarumo informacijos atskleidimo reikalavimus, bet ir išsamaus ir aiškaus savanoriško informacijos atskleidimo.
Atsižvelgdamas į temos aktualumą, Lietuvos bankas atliko draudimo įmonių ir kredito įstaigų su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo praktikų analizę, kurios tikslas – apžvelgti įstaigų atskleidžiamą su tvarumu susijusią informaciją, jos turinį, apimtį bei išskirti gerosios praktikos pavyzdžius ir pateikti rinkos dalyviams rekomendacijas.
Šioje apžvalgoje pateikiame su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo praktikas, vyraujančias tarp Lietuvoje įsteigtų draudimo įmonių ir kredito įstaigų. Atliekant analizę buvo remtasi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. 1 d. interneto svetainėse prieinama informacija bei duomenimis. Apžvalgą sudaro trys dalys: pirmoji skirta apžvelgti, kaip laikomasi Reglamento (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansų paslaugų sektoriuje (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation, toliau – SFDR) 3–5 straipsniuose nurodytų atskleidimo reikalavimų, antroji – kaip laikomasi Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatyme nurodytos pareigos rengti socialinės atsakomybės ataskaitas, trečioji – apžvelgti, kokia yra padėtis kalbant apie savanorišką su tvarumu susijusios informacijos atskleidimą. Kiekvienoje dalyje pateikiame gerosios praktikos pavyzdžių lentelėse, kurie, manome, gali būti naudingi tobulinant su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo praktikas.
Analizėje dalyvavo šios Lietuvoje įsteigtos kredito įstaigos:
European Merchant Bank UAB, AB „Fjord bank“, UAB GF bankas, Jungtinė centrinė kredito unija, Lietuvos centrinė kredito unija, AB „Mano bankas“, UAB Medicinos bankas, PayRay Bank, UAB, Revolut Bank UAB, AB SEB bankas, UAB SME Bank, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankas (toliau – kredito įstaigos),
ir šios Lietuvoje įsteigtos draudimo įmonės:
Allianz Lietuva gyvybės draudimas UAB, „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, ERGO Life Insurance SE, ADB „Gjensidige“, UAB draudimo kompanija „LAMANTINAS“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, Gyvybės draudimo UAB „SB draudimas“, „INVL Life“, UADB, (toliau – draudimo įmonės) (kredito įstaigos ir draudimo įmonės kartu – finansų įstaigos, finansų rinkos dalyviai).