Lietuvos bankas
Kopija:
2021-10-18

Ko neparodo tradicinis nedarbo lygio rodiklis vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvoje

Kopija:
5

Šiame straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie COVID-19 poveikį nedarbui ir nevisiškam užimtumui Lietuvoje. Remdamiesi Darbo jėgos tyrimu, pagrindžiame nedarbo lygio raidą, vartodami platesnes apibrėžtis, apimančias ne visu pajėgumu dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis. Iš gautų rezultatų matyti, kad, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, COVID-19 darė mažesnį poveikį Lietuvos darbo rinkai. Be to, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvai gana gerai sekėsi. Tačiau iš duomenų matyti, kad 2020 m. labai padaugėjo netipinių darbuotojų ir išaugo nevisiškas užimtumas, o dėl pandemijos kilęs nuosmukis labiausiai paveikė moteris, jaunus darbuotojus ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


Straipsnis anglų kalba

 

darbo rinkos statistika, darbo jėga, nedarbas