Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Rodyti visą sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs matote įrašų sąrašą, sudarytą pagal nustatytas filtro kategorijas. Norėdami peržiūrėti visą sąrašą, panaikinkite filtro nustatymus.

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 56
2025-02-05

Emitentų nefinansinės informacijos atskleidimo pagal Taksonomijos reglamento 8 str. reikalavimus apžvalgos tęstinis tyrimas

  • Santrauka

    Siekiant įvertinti, kaip 2024 m. rinkoje įgyvendinti su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo (už 2023 m.) reikalavimai, atliktas įtrauktų į biržos prekybos sąrašą emitentų (ne finansų įmonių), kuriems pagal teisės aktus yra prievolė atskleisti su tvarumu susijusią informaciją ir kurie šią informaciją pateikė savanoriškai, nefinansinės informacijos (informacijos, susijusios su tvarumu) pagal Taksonomijos reglamento 8 str. atskleidimo analizės (apžvalgos) tęstinis tyrimas.

    Apžvalgoje kaip ir ankstesniais metais, analizuota keturiolikos emitentų (ne finansų įmonių) nefinansinė informacija, atskleista pagal Taksonomijos reglamento reikalavimus. Trylika jų buvo didelės bendrovės, kurioms taikoma šios informacijos atskleidimo prievolė, o viena bendrovė rodiklius atskleidė savanoriškai. Be to, rezultatai buvo palyginti su praėjusių metų duomenimis, siekiant įvertinti pažangą ir pokyčius.

Nr. 55
2024-12-17

Finansinio sukčiavimo prevencijos ir užkardymo valstybės mastu sistemos idėja: kontekstas, tikslai, dalyviai ir įgyvendinimo procesas

  • Santrauka

    Finansinis sukčiavimas – reikšminga ne tik finansų sektoriaus, tačiau ir visos visuomenės problema, kuri dėl plintančios skaitmenizacijos įgauna vis naujų formų ir daugelyje šalių stebimos šios veikos atvejų bei sukeltų nuostolių didėjimo tendencijos. Lietuvoje finansinio sukčiavimo apimtis per pastaruosius keletą metų padidėjo dramatiškai.

Nr. 54
2024-07-23

Būsto įperkamumo tyrimas

  • Santrauka

    Pandemijos laikotarpiu paspartėjus būsto kainų augimui, būsto įperkamumas Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį ėmė prastėti. Tokia tendencija ilgai nesitęsė ir, sulėtėjus kainų augimui ir gyventojų pajamoms toliau augant sparčiai, jau nuo 2023 m. įžvelgiama vėl gerėjančio įperkamumo ženklų. Nors būsto įperkamumo suprastėjimas Lietuvoje buvo laikinas reiškinys, nulemtas stiprių išorės sukrėtimų, svarbu, kad Lietuvoje vykdoma būsto politika užtikrintų sąlygas struktūriškai tvariam įperkamumo lygiui palaikyti. Šiame tyrime Lietuvos bankas išanalizavo įvairius būsto įperkamumo rodiklius ir paklausos bei pasiūlos veiksnius, galinčius paveikti būsto įperkamumą. Įvertinus tyrimo rezultatus, suformuotos keturios svarbiausios tvarios būsto politikos kryptys: siekti tvarios būsto paklausos raidos, didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos, užtikrinti socialiai jautrių gyventojų būsto poreikius ir sukurti ilgalaikę ir bendrą būsto politikos strategiją.

Nr. 53
2024-04-03

Kainų raidos veiksniai Lietuvoje 2004–2022 m. remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje pasitelkiant nacionalinių sąskaitų duomenis ir sąryšius analizuojama, kokią įtaką turėjo pelno, darbo sąnaudų, prekybos sąlygų (angl. terms of trade) ir kitų bendrosios produkcijos komponentų raida kainų lygiui 2004–2022 m. Lietuvoje. Atlikta analizė parodė, kad abiem spartaus kainų augimo laikotarpiais (2005–2008 m. ir 2021–2022 m.) stiprų pirminį impulsą turėjo suprastėjusios prekybos sąlygos dėl ženkliai išaugusių importo kainų. Abiem laikotarpiais po pirminio suprastėjusių prekybos sąlygų šoko pastebimas tiek vienetinių darbo sąnaudų, tiek vienetinio pelno augimas ir jų indėlio į kainų lygį didėjimas. 2005–2008 m. reikšmingesnis buvo vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygį, o 2021–2022 m. – vienetinio pelno. Didesnis vienetinių darbo sąnaudų indėlis į kainų lygio augimą 2005–2008 m. paaiškintinas gerokai didesne įtampa darbo rinkoje dėl perkaitusios ekonomikos šiuo laikotarpiu. O 2021–2022 m. reikšmingesnis vienetinio pelno indėlis į kainų lygio augimą paaiškintinas stipriais pasiūlos šokais ir aukštos infliacijos aplinka tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse. Tokioje aplinkoje įmonės galėjo lengviau perkelti augančias gamybos sąnaudas į galutines kainas neprarasdamos konkurencingumo, o tai lėmė spartesnę pelno dalies pridėtinėje vertėje raidą ir atitinkamai stipriai išaugusį vienetinio pelno indėlį į kainų lygį. Kadangi pelno dalis pridėtinėje vertėje ir vienetinis pelnas gali augti net ir esant pastovioms įmonių pelno maržoms, straipsnyje analizuota įmonių pelno maržų raida. Atlikta analizė parodė, kad abiem aukštos infliacijos laikotarpiais įmonių pelno maržos visos ekonomikos mastu mažėjo. Tai indikuoja, kad aukštos infliacijos laikotarpiais didžioji dalis įmonių bent dalį gamybos sąnaudų augimo prisiėmė pačios, o bendrą kainų raidą galima daugiausia sieti su gamybos sąnaudų pokyčiais.

     

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.