Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Rodyti visą sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs matote įrašų sąrašą, sudarytą pagal nustatytas filtro kategorijas. Norėdami peržiūrėti visą sąrašą, panaikinkite filtro nustatymus.

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 35
2021-02-10

Lietuvos investicijų paveikslas

  • Santrauka

    Šiame teminiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos investicijų paveikslas: apžvelgiama Lietuvos investicijų struktūra ir jos pokyčiai, įvertinamas Lietuvos ekonominės struktūros poveikis investicijų rodikliams, atskleidžiami pagrindiniai Lietuvos investicijų raidą lemiantys veiksniai, parodoma sąveika tarp valdžios sektoriaus ir privačiųjų investicijų, įvertinamas užsienio kapitalo poveikis šalies ekonominei raidai. Straipsnyje parodoma, kad Lietuvos investicijų ir pridėtinės vertės santykis nesiekia ES vidurkio, o tai iš dalies galima sieti su mažu svarbiausių ekonominių veiklų investavimo intensyvumu. Taip pat nustatyta, kad esminį poveikį Lietuvos investicijų raidai darė paklausos kintamieji – užsienio paklausa ir privatusis vartojimas. Valdžios sektoriaus investicijų analizė atskleidė, kad jos labiau papildo verslo investicijas, nei jas išstumia. Lietuvos viešosios infrastruktūros lygis yra artimas išsivysčiusių šalių rodikliui, tad naujos investicijos daugiausia turėtų būti kreipiamos esamai infrastruktūrai palaikyti. Pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygį Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Prie TUI pritraukimo labiausiai prisidėjusios kvalifikuotos darbo jėgos atsargos vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu gali išsekti. Užsienio kapitalo atėjimo potencialą sustiprintų COVID-19 išryškinti regionalizacijos procesai ir vertės grandinių trumpinimas, didesnės apimties skaitmenizacija ir automatizacija. Šiame teminiame straipsnyje atskleidžiama Lietuvos investicijų paveikslo dinamika ir parodomas dabartinis jo variantas, o paveikslo ateitis priklausys nuo atskirų politikos formuotojų veiksmų ir ribotų privačiųjų ir viešųjų išteklių nukreipimo tinkama kryptimi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 34
2020-10-21

Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi apžvalga

  • Santrauka

    Bendrovių valdysenos tikslas – kurti patikimą, skaidrią ir atskaitingą aplinką bei prisidėti prie ilgalaikio akcininkų dalyvavimo skatinimo, bendrovių finansinio stabilumo bei verslo vientisumo užtikrinimo, taip prisidedant prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo.

    Tinkamas bendrovės akcininkų informavimas apie jų teises ir efektyvus nuosavybės teisių įgyvendinimas yra esminiai bendrovių valdysenos aspektai. Siekiant tai užtikrinti, visi akcininkai turi turėti vienodas teises ir galimybes gauti visą informaciją, kuria remiantis galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Tai pabrėžia tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Bendrovių valdysenos principuose, analizėse ir kituose dokumentuose, tiek ir Europos Sąjungos institucijos, priimdamos įvairaus lygmens teisės aktus.

    Efektyvi bendrovės valdysena yra vienas kertinių veiksnių, lemiančių investicijų pritraukimą, jų išlaikymą bei bendrovės konkurencingumo didinimą. Nuo bendrovės valdysenos kokybės priklauso investuotojų ir akcininkų pasitikėjimas pačia bendrove ir net bendrovės vertė.

    Lietuvos bankas šioje apžvalgoje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją apie Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso (toliau – BVK) principuose išdėstytų rekomendacijų laikymąsi. 2017 m., Lietuvos stojimo į EBPO metu, buvo atlikti itin svarbūs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, susiję su priežiūros funkcijos užtikrinimu akcinėse bendrovėse, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šių bendrovių sudaromų kolegialių organų nepriklausomumo užtikrinimu, sandoriams su susijusia šalimi reikalavimų įtvirtinimu bei jų viešinimu, įtvirtinta akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų ir kt. Tai didžiąja dalimi lėmė ir tai, kad 2019 m. sausio 15 d. buvo priimta nauja BVK redakcija bei jos laikymosi forma.

    Šioje apžvalgoje vertinama 26 bendrovių, kurių akcijos yra įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius Oficialiajame ir Papildomajame sąrašuose, atskleidžiama informacija. Šių bendrovių veiklos sritis, specifika dažnai lemia ir bendrovės valdysenos ypatumus (organų struktūrą, jų sudėtį ir pan.). Vertinant BVK ataskaitos formoje pačių bendrovių pateikiamus atsakymus dėl rekomendacijų laikymosi, matyti, kad, jų vertinimu, rekomendacijų yra laikomasi itin gerai (išskyrus 5 ir 7 principus, kurių laikymosi kiekybiniai rodikliai yra žemesni).


     

Nr. 33
2020-09-07

Euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus vertinimas

  • Santrauka

    Straipsnyje kiekybiškai įvertintas euro įvedimo poveikis Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus (2015–2019). Įvertinus euro įvedimo poveikį šalies palūkanų lygiui ir realiajam eksportui, šie du įverčiai panaudoti poveikiui Lietuvos makroekonominiams rodikliams įvertinti, taikant LTDSGE modelį ir pasitelkiant 2013 m. Lietuvos banko tyrime naudotas modelio impulso–atsako funkcijas. Euro įvedimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams papildomai įvertintas ir ekonometriniu sintetinės kontrolės metodu. Straipsnyje atlikti vertinimai patvirtinta Lietuvos banko 2013 m. tyrimo pagrindinę išvadą, kad euro įvedimo ilgalaikė nauda gerokai viršijo išlaidas, kurių didelė dalis yra trumpalaikės arba vertintinos kaip naudingos investicijos.

    JEL klasifikacija: E17, E52, F33, F45.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

Nr. 32
2020-02-07

Darbuotojų srautai Lietuvos darbo rinkoje gyvenimo ciklo kontekste

  • Santrauka

    Naudojant 31 Europos valstybės apklausų mikroduomenis, vertinamos darbuotojų srautų tarp užimtumo, nedarbo ir nedalyvavimo darbo rinkoje tikimybės pagal amžių, t. y. darbuotojo gyvenimo ciklo kontekste. Įvertintos perėjimo tikimybės vėliau pasitelkiamos aiškinant bendrą Lietuvos ir Europos užimtumo lygių skirtumą. Parodyta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus Lietuvoje ir Europoje, yra pasitraukimo iš darbo rinkos tikimybė; kitas svarbus veiksnys, darantis didelę neigiamą įtaką Lietuvos užimtumo lygiui ir didinantis atotrūkį tarp Lietuvos ir Europos valstybių vidurkio, – demografinė padėtis. Rezultatai turi svarbią reikšmę ekonominei politikai, aptariamai analizės pabaigoje.

    JEL klasifikacija: E02, E24, J21, J64, J82.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba