Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Rodyti visą sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs matote įrašų sąrašą, sudarytą pagal nustatytas filtro kategorijas. Norėdami peržiūrėti visą sąrašą, panaikinkite filtro nustatymus.

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 23
2018-11-14

Patvirtinta mokesčių ir pensijų reforma: pagrindiniai pakeitimai ir jų makroekonominio poveikio vertinimas vidutiniu laikotarpiu

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje yra apibendrinami 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai ir pateikiamas jų poveikio pagrindiniams makroekonominiams rodikliams bei valdžios sektoriaus finansų padėčiai vertinimas vidutiniu laikotarpiu. Pastarajai įvertinti svarbus ir formuojamas 2019 m. nacionalinio biudžeto (NB) projektas, įtraukiantis ne tik minėtus pakeitimus, bet ir kitus biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius. Todėl straipsnyje pateikiamas ir 2019 m. NB projekto apibendrintas vertinimas, atsižvelgiant į poveikį kainų raidai bei fiskalinės politikos krypčiai.  
    Iš įvairių makroekonominių rodiklių matyti, kad Lietuvos ekonominis aktyvumas šiuo metu viršija potencialųjį lygį, o padidėjęs gamybos atotrūkis sudaro sąlygas formuotis disbalansams. Pastarieji šiuo metu labiausiai pastebimi darbo rinkoje ir turi įtakos sparčiam darbo užmokesčio kilimui, gerokai viršijančiam darbo našumo plėtrą. Tikėtina, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Tokioje ekonomikos ciklo fazėje paprastai rekomenduotina papildomai ekonomikos augimo fiskalinės politikos priemonėmis neskatinti, t. y. vengti prociklinės fiskalinės politikos vykdymo. 2018 m. birželio 28 d. patvirtinti mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimai laikytini prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Pakeitimai blogins vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balansą 0,4–0,6 proc. BVP ir turės poveikį Lietuvos ekonomikai: 2019–2021 m. realusis BVP augs 0,6 proc. p. sparčiau, o infliacija bus 0,5 proc. p. didesnė, palyginti su scenarijumi, jeigu šie pakeitimai nebūtų daromi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 17
2018-02-20

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas

  • Santrauka

    Nagrinėjant valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodiklių įverčius, matyti, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinamas prasčiau nei toks Latvijos ar Estijos rodiklis. Prastesnį vertinimą lemia didesnis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro pensijų išmokos, poveikis. Vis dėlto į ankstesnius valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimus nebuvo įtraukti 2016 m. patvirtinti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimai, įsigaliojantys 2017–2018 m. Įtraukus juos, senatvės pensijų išlaidų raida Lietuvoje tampa panaši į raidą kitose Baltijos šalyse, taigi ir fiskalinio tvarumo vertinimas, atsižvelgus į šiuos pokyčius, turėtų supanašėti.
    Senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą ilguoju laikotarpiu lemia valstybių pasirinktas pensijų sistemos modelis, demografiniai bei makroekonominiai veiksniai. Visose Baltijos šalyse su visuomenės senėjimu susiję demografiniai pokyčiai senatvės pensijų išlaidoms darys didinamąjį poveikį. Tačiau jį ilguoju laikotarpiu atsvers mažėjantis pensijų sistemos dosnumas, ilginamas pensinis amžius, didėjantis užimtumo lygis. Tai lems, kad senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykis visose Baltijos šalyse iki 2060 m. sumažės.
    Nors vertinant formaliu požiūriu – pagal finansinius srautus – visų Baltijos šalių pensijų sistemos ilguoju laikotarpiu gali atrodyti tvarios (iki 2060 m. pensijų išlaidų ir BVP santykis sumažės), nemažų abejonių kyla dėl pagrindinio tvarumą užtikrinančio veiksnio, t. y. mažėjančio vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Jis rodo reikšmingai mažėsiantį pensijų sistemos dosnumą ir nepakankamą senatvės pensijų adekvatumą. Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, būtų pernelyg siauras ir ribotas, nes ypač maža vidutinė pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, gali neigiamai paveikti paskatas dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, todėl gali būti imamasi kitokių priemonių pensijoms didinti, o tai keltų riziką ir fiskaliniam tvarumui. Jei pasitvirtintų dėl politinės rizikos labiausiai tikėtinas nekintančios, palyginti su dabartine, senatvės pensijų pakeitimo normos scenarijus, valdžios sektoriaus finansų tvarumas Lietuvoje greičiausiai būtų prastesnis, nei matyti iš EK pateikiamo tvarumo įverčio, o tai rodytų būtinybę imtis fiskalinį ir socialinį tvarumą užtikrinančių priemonių.
    Alternatyvūs Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio raidos scenarijai rodo, kad tam tikros priemonės leistų bent iš dalies atsverti visuomenės senėjimo poveikį. Visi nagrinėjami demografiniai scenarijai rodo, kad visuomenė Lietuvoje ilguoju laikotarpiu neišvengiamai senės, t. y. vyresnio amžiaus gyventojų grupė bus vis didesnė, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų grupe. Tai skatins vis didesnę biudžeto pajamų dalį skirti senatvės pensijoms ir neigiamai veiks pirmosios pakopos pensijų pakeitimo normas. Tokios priemonės, kaip darbo rinkos aktyvumo didinimas, užimtumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas, galėtų padidinti Lietuvos pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 9
2016-09-30

Paskolos ir užstato vertės santykio ribojimo Lietuvoje ekonominiai aspektai 

  • Santrauka

    Suteiktos paskolos sumos ir užstato vertės santykis (angl. loan-to-value ratio, toliau – LTV rodiklis) yra svarbus makroprudencinės stebėsenos rodiklis, padedantis įvertinti tiek pasiūlos, tiek paklausos būklę kredito rinkoje, rinkos dalyvių prisiimamas rizikas bei NT rinkos perkaitimo grėsmes. Ribojant maksimalų leistiną LTV rodiklį siekiama mikroprudencinių ir makroprudencinių tikslų. Mikroprudenciniu požiūriu maksimalus leistinas LTV rodiklis arba minimalus užstato vertės reikalavimas padeda mažinti bankų nuostolius dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo ir skolininko įsipareigojimų nevykdymo tikimybę. Mažesnė individualių paskolų rizika turi teigiamą poveikį visos bankų sistemos stabilumui, tvariai kreditavimo raidai ir subalansuotai ūkio plėtrai, o tai yra esminis makroprudencinio LTV ribojimo siekis.
    LTV rodiklių lygį pirmiausia lemia kredito pasiūlos veiksniai, tačiau svarbūs ir paklausos veiksniai. Vertinant iš pasiūlos pusės, pastebimas glaudus empirinis sąryšis tarp vidutinio LTV rodiklio dinamikos ir šalies bankų skolinimo sąlygų vertinimo. Taigi, bankų tolerancija prisiimamai rizikai ir nustatomi reikalavimai užstatui tiesiogiai veikia vidutinį LTV rodiklį šalyje. Žvelgiant iš paklausos pusės, gyventojų pajamų lygis, būsto poreikiai, skolinimosi įpročiai taip pat turi įtakos LTV rodikliams. Be to, didėjant būsto kainoms tampa sunkiau sukaupti pradinį paskolos įnašą, ir jei paskolų rinkoje stiprėja konkurencija, didėja spaudimas bankams mažinti reikalavimus užstato vertei. LTV rodiklio procikliškumas sudaro galimybes stipriau veikti vadinamajam finansinio akceleratoriaus efektui, ir visa tai sustiprina finansinį ciklą: bumo metu augant užstato vertei ir kartu švelnėjant reikalavimams užstato vertei (t. y. didėjant LTV rodikliams), skolinimo apimtys gali didėti itin sparčiai. Taigi, yra poreikis makroprudencinėmis priemonėmis mažinti LTV rodiklių procikliškumą.
    Makroprudencinio LTV reikalavimo keitimas gali turėti reikšmingą poveikį bankų ir namų ūkių finansinei elgsenai, o kartu ir būsto bei nuomos rinkoms. Sugriežtinus LTV reikalavimus, dalis asmenų, ketinančių įsigyti būstą, turėtų ilgiau kaupti pradinį įnašą arba būtų priversti pirkti mažesnį būstą. Pernelyg griežti LTV reikalavimai gali kai kuriuos žmones visam laikui „išstumti“ iš būsto rinkos į nuomos rinką.
    Vidutinio LTV rodiklio dinamika Lietuvoje pasižymėjo aiškiu procikliškumu – nustatytas teigiamas šio rodiklio dinamikos sąryšis su BVP, kreditavimo aktyvumo ir būsto kainų svyravimais. Nesubalansuoto ekonominio augimo laikotarpiu (2005–2008 m.) daugelio Lietuvoje išduotų būsto paskolų LTV rodikliai buvo dideli, kai kuriais atvejais iš viso nebuvo reikalaujama jokio pradinio įnašo. Šias tendencijas taip pat galėjo reikšmingai sustiprinti ir taikyta valstybės subsidijuojama ir ekonomiškai nepakankamai pagrįsta būsto paskolų draudimo praktika. Bankų nuostoliai, susiję su suteiktomis apdraustomis būsto paskolomis, buvo nedideli, tačiau valstybės įsteigta UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – BPD) nuosmukio metu patyrė žymius nuostolius. Tai patvirtina, kaip svarbu tinkamai ir ekonomiškai pagrįstai vertinti būsto paskolų riziką, ypač jei siūlomas (valstybės subsidijuojamas) būsto paskolų draudimas.
    Šiuo metu LTV ribojimas yra taikomas daugelyje ES valstybių, paprastai nustatomas 70–90 proc. maksimalaus leistino LTV rodiklio reikalavimas. Lietuvoje maksimalaus LTV rodiklio ribojimas iki 85 proc. naujoms būsto paskoloms pradėtas taikyti 2011 m. pabaigoje Lietuvos bankui patvirtinus Atsakingojo skolinimo nuostatus. Nuostatams įsigaliojus buvo stebimi ilgalaikiai naujų paskolų portfelio struktūros pokyčiai ir vyko paskolų „migracija“ į 80–85 proc. LTV rodiklio intervalą. Makroprudencinio LTV reikalavimo nustatymo poveikis kredito rinkos aktyvumui buvo nežymus, nes šis reikalavimas nustatytas po krizės, kai bankai ir patys nebuvo linkę teikti paskolų su dideliais LTV rodikliais, be to, reikalavimas įsigaliojo po konsultacijų su rinkos dalyviais bei po dviejų mėnesių trukmės pereinamojo laikotarpio.
    Per visą laikotarpį nuo makroprudencinio LTV reikalavimo įtvirtinimo Lietuvoje jis nebuvo keičiamas, o šiuo metu susiformavę lūkesčiai dėl maksimalaus 85 proc. LTV dydžio padeda užtikrinti tvarų ir stabilų kredito augimą. Stabilus maksimalaus leistino LTV rodiklio reikalavimas turi automatinį anticiklinį poveikį – reikalavimas buvo mažai ribojantis po krizės, tačiau spartėjant kreditavimui ir didėjant būsto kainoms jo poveikis gali tapti labiau juntamas. Empirinė mikroekonominiais duomenimis pagrįsta simuliacinė Lietuvos atvejo analizė patvirtino, kad makroprudencinis LTV ribojimas gali padėti reikšmingai sumažinti bankų sistemos (ir kitų finansų rinkos dalyvių) tiesioginius nuostolius dėl NT kainų nuosmukio. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, kad šis ribojimas būtų tinkamas ir galiotų likus bent keleriems metams iki finansų ciklo nuosmukio fazės pradžios. Saugiausias būdas tai užtikrinti yra nustatyti bazinį LTV reikalavimą (kaip ir yra šiuo metu Lietuvoje), kuris galėtų būti keičiamas išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias ekonomines ir finansines aplinkybes.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 2
2013-02-03

Universalus kaupiamasis gyvybės draudimas su garantuotomis palūkanomis

  • Santrauka

    Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į gyvybės draudimo produktų įvairovę rinkoje, atliko fiziniams asmenims siūlomų universalaus kaupiamojo gyvybės draudimo produktų su garantuotomis palūkanomis analizę, siekdamas supažindinti su šių produktų samprata, privalumais ir trūkumais, taip pat standartinių prielaidų pagrindu atskleisti bei palyginti šiems produktams taikomų garantuotų palūkanų ir mokesčių dydžius, įvertinti jų įtaką sukauptam kapitalui. Rengiant šią medžiagą naudoti draudimo įmonių pateikti duomenys.