Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Rodyti visą sąrašą Atkreipkite dėmesį! Jūs matote įrašų sąrašą, sudarytą pagal nustatytas filtro kategorijas. Norėdami peržiūrėti visą sąrašą, panaikinkite filtro nustatymus.

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 42
2022-04-12

Būsto ir kredito disbalansų vertinimas dviejų rinkų nepusiausvirumo modeliu

  • Santrauka

    Gyvenamojo būsto kainos ir kreditas Covid-19 pandemijos metu auga seniai neregėtu tempu. Vis dėlto nėra aišku, kokia šio augimo dalis gali būti pagrįsta fundamentaliaisiais veiksniais. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas struktūrinis dviejų rinkų nepusiausvirumo modelis, kuris yra naudojamas analizuojant Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkų dinamiką. Naudodami modelio įverčius, išskiriame istorinius veiksnius, kurie lėmė šių rinkų paklausos ir pasiūlos, kainų ir kiekio kintamųjų dinamiką, taip pat įvertiname jungtinį būsto kainų ir kredito disbalansų lygį. Modelio rezultatai parodo, kad 2021 m. Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos buvo pamažu kaistančios: būsto kainos vienu metu buvo pervertintos iki 16 proc., o kredito srautas buvo iki 20 proc. didesnis už kreditavimo lygį, paaiškinamą fundamentaliaisiais veiksniais. Svarbu paminėti, kad šie įverčiai yra tik vieno, straipsnyje nagrinėjamo, modelio rezultatai, kiti modeliai rodo kur kas mažesnį disbalansų lygį.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 41
2021-11-16

Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga

  • Santrauka

    Nefinansinės informacijos (NFI) atskleidimo tikslas – kurti patikimą, skaidrią bei atskaitingą aplinką ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus verslo užtikrinimo. Tuo prisidedant ir prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais, esant sparčiai klimato kaitai, žmonių gyvenimo pokyčiams, ekologijos ir tvarumo temos tampa vis aktualesnės, jaučiamas visų institucijų susirūpinimas, o investuotojai ieško investicijų į švaresnę ir skaidresnę aplinką – net ir tuo atveju, jeigu tai sumažina jų grąžą.

    Tvarumo veiksnių – aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) – vertinimas ir tobulinimas yra neatskiriama kiekvienos bendrovės veiklos dalis. Pamažu ESG principai tampa privalomi. Bendrovės, kurios laikosi ESG principų, gauna visokeriopą naudą – jie svarbūs visoms suinteresuotosioms šalims: darbuotojams, klientams, tiekėjams, investuotojams ir kt. Lietuvos bankas šioje apžvalgoje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją socialinės atsakomybės ataskaitose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu, didelės viešojo intereso įmonės arba viešojo intereso įmonės – didelės įmonių grupės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą turi įtraukti arba atskirai parengti socialinės atsakomybės ataskaitą.

    Papildomai buvo įvertinta ir kaip bendrovės atsižvelgė į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) paskelbtas 2020 m. ataskaitų prioritetines sritis, susijusias su NFI ir alternatyvių veiklos rodiklių (AVR), susijusių su COVID-19 pandemija, atskleidimu.

    Šioje apžvalgoje vertinamas 21 bendrovės, kurių akcijos ar obligacijos yra įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius reguliuojamos rinkos sąrašus, informacijos atskleidimas metiniuose pranešimuose ir socialinės atsakomybės ataskaitose, jei tokios buvo parengtos atskirai. Šių bendrovių veiklos sritis ir specifika neretai lemia ir atskleidimų ypatumus (pateikiamus rodiklius, rizikas, jų sprendimo būdus ir pan.). Dauguma bendrovių nurodė, kokiomis Europos Sąjungos (ES) ar tarptautinėmis sistemomis ar metodikomis vadovavosi. Bendrovės teigia, kad, jų vertinimu, jos atitinka tvaraus verslo rekomendacijas ir jų laikosi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

     

Nr. 40
2021-10-18

Ko neparodo tradicinis nedarbo lygio rodiklis vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvoje

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie COVID-19 poveikį nedarbui ir nevisiškam užimtumui Lietuvoje. Remdamiesi Darbo jėgos tyrimu, pagrindžiame nedarbo lygio raidą, vartodami platesnes apibrėžtis, apimančias ne visu pajėgumu dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis. Iš gautų rezultatų matyti, kad, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, COVID-19 darė mažesnį poveikį Lietuvos darbo rinkai. Be to, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvai gana gerai sekėsi. Tačiau iš duomenų matyti, kad 2020 m. labai padaugėjo netipinių darbuotojų ir išaugo nevisiškas užimtumas, o dėl pandemijos kilęs nuosmukis labiausiai paveikė moteris, jaunus darbuotojus ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 39
2021-10-11

Tampame į duomenis orientuota organizacija: gidas po Lietuvos banko duomenų valdymo iniciatyvas

  • Santrauka

    Visame pasaulyje centriniai bankai susiduria su plačia poreikių ir iššūkių, susijusių su duomenimis, įvairove, kuri verčia iš esmės svarstyti pamatines reformas duomenų valdymo srityje. Lietuvos bankas jau keletą metų teikia prioritetą pažangiems duomenų valdymo sprendimams ir šiuo atžvilgiu siekia būti tarp žengiančiųjų priekyje. Siekdamas tapti į duomenis orientuota organizacija, Lietuvos bankas inicijavo Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA, kuri numato įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Šiame straipsnyje supažindinama su Lietuvos banko duomenų valdymo strategine vizija, naujausiomis iniciatyvomis bei sprendžiamais iššūkiais ir pristatomi Europos mastu vykstantys pokyčiai šioje srityje.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba