Lietuvos bankas

[[#ex]]

Kas ir kaip prižiūri II pakopos pensijų fondus?

Pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas – kruopščiai patikrinęs jų organizacinį ir techninį pasirengimą, vadovų reputaciją ir kvalifikaciją, išduoda veiklos leidimus, atlieka patikrinimus, o pensijų fondai Lietuvos bankui periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį ir (ar) metus) teikia ataskaitas. Natūralu, kad ypač daug dėmesio skiriama pensijų kaupimo bendrovių veiklos skaidrumui. Todėl įstatymais nustatyta, kad pensijų kaupimo bendrovės:

  • turi nuolat teikti Lietuvos bankui ataskaitas; savo veiklos metų ataskaitą skelbti tinklalapyje;
  • kartą per metus informuoti dalyvį apie jo sąskaitos būklę;
  • kas dieną skelbti kiekvieno pensijų fondo apskaitos vieneto vertę (pagal jį kiekvienas dalyvis gali apskaičiuoti, kokia jo sąskaitos vertė);
  • sudaryti galimybę dalyviui jo pageidavimu bet kuriuo metu gauti informaciją apie jo sąskaitoje tvarkomų lėšų dydį, investavimo rezultatus.

Jei manote, kad pensijų fondą valdanti bendrovė pažeidė Jūsų teisėtus interesus, galite kreiptis į Lietuvos banką [email protected].


Kaip užtikrinamas II pakopos pensijų fondų dalyvių lėšų saugumas valdytojo bankroto atveju?

Pensijų fondo valdytojo bankroto atveju, kaupiamos lėšos yra saugios! 

 

Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde, Jūsų įmokos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų – ne tik apskaitos prasme, bet ir fiziškai. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų. Todėl net jei bendrovė nutrauktų veiklą (dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo), dalyviai savų santaupų neprarastų – jos būtų pervestos į kitą pensijų bendrovę.

Pensijų fondas yra tarsi „pinigų maišas“, investuojamas taikant tam tikrą strategiją, nuosavybės teise priklausantis to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje tvarkoma apskaita, kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam asmeniui. Jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje yra nurodytas apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš to vieneto vertės (kuri skelbiama kiekvieną dieną) galite sužinoti, kokia yra Jūsų sąskaitos vertė. Pensijų kaupimo bendrovei šios lėšos nepriklauso, ji tik patikėjimo teise valdo jas dalyvių vardu.

Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke – depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinęs, kaip jie atitinka įstatymų numatomus reikalavimus. Depozitoriumo veiklą taip pat prižiūri Lietuvos bankas.


Kaip II pakopos pensijų fondai valdo investavimo riziką?

Pensijų fondų valdytojai, investuodami Jūsų lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių. Jose numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika.
Pensijų fondų valdytojai privalo nuolat užtikrinti, kad:

  • pensijų turtas būtų investuojamas siekiant užtikrinti viso pensijų fondo finansinių priemonių portfelio saugumą, pelningumą ir likvidumą;
  • vykdant investicinį sprendimą būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas pensijų fondui, atsižvelgiant į investavimo objektų kainą, investicinio sprendimo įvykdymo išlaidas, greitį, investicinio sprendimo įvykdymo ir atsiskaitymo tikimybę, investicinio sprendimo dydį, turinį ir kitas svarbias aplinkybes;
  • pensijų turtas nebūtų investuojamas į įmonių grupės finansines priemones ar kitus produktus siekiant spręsti pensijų fondo valdytojo, kitos grupės įmonės arba fondo likvidumo, mokumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams sunkumus.

Pensijų fondų valdytojai Jūsų lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Tai nustatytus reikalavimus atitinkančios pinigų rinkos priemonės, indėliai kredito įstaigose, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos, investicinių fondų vienetai, bendrovių akcijos ir kt.

Kaip pensijų fondų valdytojai valdo investavimo riziką?

Investuojamos lėšos turi būti paskirstytos, o įstatyme  nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ir kito turto. Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. kaupiamų lėšų į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų. Šios investavimo taisyklės užtikrina tai, kad investicijos yra saugios ir duoda pajamų. Lietuvos bankas prižiūri, kad pensijų fondai šių taisyklių laikytųsi.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-12-20