Iš viso rezultatų 12
| Aktualumas | Data | Klausimas |
|---|---|---|
| 2021-01-11 | Kokie yra pagrindiniai reikalavimai, susiję su vidaus audito funkcijos įgyvendinimu elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigose? | |
| 2020-12-28 | Ar Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 9.5 papunktyje vartojama sąvoka „tiesiogiai atskaitingi įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus audito organizavimą, atskaitingas įstaigos priežiūros organui“ reiškia, kad už kontrolės funkcijas atsakingi darbuotojai įstaigos kolegialaus valdymo organo nustatytu periodiškumu jai atsiskaito (pvz., teikia ataskaitas) už savo vykdomas funkcijas ir turi galimybę tiesiogiai informuoti apie, jų vertinimu, aktualius klausimus? Ar ši sąvoka turi platesnę reikšmę ir kolegialus valdymo organas turėtų skirti (atleisti) už kontrolės funkcijas atsakingus darbuotojus, nustatyti jiems atlygį ir pan.? | |
| 2020-12-28 | Ar vertindami Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) 13 punkto nuostatas, teisingai suprantame, kad rizikų valdymo žemėlapiai kas ketvirtį gali būti pateikti įstaigos vienasmeniam valdymo organui ir kolegialiam valdymo organui, o esminės visos įstaigos veiklos rizikos (kai yra) ataskaita – kolegialiam valdymo organui įstaigos numatytu periodiškumu? | |
| 2020-12-28 | Ar teisingai suprantame, kad Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo“, (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinka toks įstaigos vidaus dokumentų (rizikų valdymo, atitikties, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, veiklos funkcijų perdavimo ir pan.) tvirtinimo atskyrimas tarp įstaigos kolegialaus ir vienasmenio valdymo organo: 1) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina strateginio lygio dokumentus (pvz., politikas ir pan.), o vienasmenis valdymo organas tvirtina juos įgyvendinančius dokumentus (pvz., tvarkas, procesus ir pan.); 2) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina vidaus audito metinį planą, o vidaus audito veiksmų planų įgyvendinimo statusas yra periodiškai pristatomas vienasmeniam valdymo organui; 3) įstaigos kolegialus valdymo organas tvirtina įstaigos organizacinę struktūrą, kuri apima padalinius, departamentus, skyrius, ir jos pakeitimus, o vienasmenis valdymo organas priima tai įgyvendinančius sprendimus (pvz., dėl padalinių, departamentų, skyrių nuostatų, pareigų aprašymų)? | |
| 2020-12-28 | Ar elektroninių pinigų (mokėjimo) įstaiga pati gali nuspręsti, kokias valdymo organui taikomas nuostatas taikyti kolegialiam ir kurias vienasmeniam valdymo organui, atsižvelgiant į įstaigos valdysenos modelį, veiklos specifiką ir funkcijų tarp kolegialių organų pasiskirstymo specifiką? | |
| 2020-10-23 | Ar priimant spendimus dėl kapitalo priemonių išleidimo reikia iš anksto apie tai informuoti Lietuvos banką / gauti Lietuvos banko sutikimą? | |
| 2020-10-23 | Ar yra kokių nors apribojimų norint panaudoti privilegijuotųjų akcijų priedus, t. y. norint didinti kapitalą arba padengiant nuostolį? | |
| 2020-10-23 | Ar toliau nurodytos kapitalo formavimo priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis elektroninių pinigų įstaigos / mokėjimo įstaigos kapitalo formavimo priemonėmis: privilegijuotųjų akcijų su priedais išleidimas; amžinųjų obligacijų išleidimas (neviešas obligacijų platinimas, obligacijas išleidžiant vienam investuotojui arba nedidelei jų grupei); konvertuojamoji paskola, kuri gali būti konvertuojama į privilegijuotąsias akcijas. | |
| 2020-06-22 | Koks yra tikslus momentas, nuo kurio Įstaigai kyla pareiga saugoti klientų lėšas, jei Įstaiga, naudodamasi įsisteigimo arba paslaugų teikimo teise, teikia mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje per Agentą? | |
| 2020-06-12 | Ar investuotos nuosavos elektroninių pinigų įstaigos lėšos turės įtakos elektroninių pinigų įstaigos kapitalo poreikio didinimui? | |
| 2020-06-12 | Ar gali elektroninių pinigų įstaiga dalį savo sąskaitoje turimų nuosavų lėšų investuoti į įvairias finansines priemones? | |
| 2020-06-12 | Jei elektroninių pinigų (ar) mokėjimo įstaiga neatitinka kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 24 straipsnio 2 dalyje, ar jai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas? |
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-23