Lietuvos bankas
English

DUK

  2. DUK
Spausdinti
Iš viso rezultatų 53
Aktualumas Data Klausimas
COVID-19: finansų rinkų dalyvių dažniausiai užduodami klausimai
1
2020-09-14 Kaip turėtų būti skaičiuojamas kredito gavėjo, siekiančio gauti paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti ar statyti, tvarių pajamų vidurkis, kai jo pajamos buvo laikinai sumažėjusios karantino laikotarpiu?
1
2020-09-14 Kaip turėtų būti vertinamas karantino laikotarpiu darbą keitusių ar laikinai nedirbusių asmenų pajamų tvarumas, vertinant jų galimybes gauti paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti?
2020-07-16 Ar VKĮ 181 straipsnio nuostatos yra taikomos ir atsinaujinančio vartojimo kredito produktui, t. y. vartojimo kredito produktui, kuris neturi nustatyto mokėjimo grafiko ir fiksuoto galutinio grąžinimo termino, kai kliento mokėtinos sumoms priklauso nuo panaudoto vartojimo kredito.
2020-07-16 Ar ligos išmokos gali būti laikomos tvariomis pajamomis, pavyzdžiui, jei tėvai, prižiūrintys vaikus karantino metu gauna ligos išmokas ir gali pratęsti nedarbingumo pažymėjimus iki karantino pabaigos. 
1
2020-07-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – SoDra) duomenys už 2020 m. balandžio mėnesį dažnu atveju rodo nulines (0 EUR) pajamas, nors vartojimo kredito paraiškos teikėjų darbo santykiai nėra nutrūkę, o darbuotojai darbo funkcijų nevykdė (nevykdo) dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto specialaus karantino režimo ir taikomų COVID–19 viruso prevencijos reikalavimų, t. y. dėl ne nuo darbdavio ir darbuotojo valios. Atsižvelgiant į tai, ar Nuostatų 10 punktas turi būti aiškinamas taip, kad vartojimo kredito gavėjo tvarios pajamos laikomos tik tos, kurios yra faktiškai gaunamos vartojimo kredito paraiškos teikimo metu, nepriklausomai nuo to, kokia visuotinė padėtis pasaulyje, regione, ar koks specialusis režimas nustatytas valstybės (-ių) teritorijoje.
2020-04-10 Ar pertvarkant kreditą, gali būti didinama marža?
2020-04-10 Ar atidedant kredito įmokų mokėjimą pagal SNTSKĮ 22 straipsnį sutartyse, sudarytose iki 2017 liepos 1 d. (kai įsigaliojo SNTSKĮ), taikomos SNTSKĮ 58 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad jeigu keičiamos esminės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sąlygos, pakeistai kredito sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos?
2020-04-10 SNTSKĮ 2 str. 3 d. nuostatos gali būti taikomos, jeigu kredito davėjas ir (arba) paskolos davėjas ir kredito gavėjas susitaria dėl atidėto mokėjimo, kredito grąžinimo metodo pakeitimo arba kitokių kredito restruktūrizavimo būdų, kai kredito gavėjas nebevykdo savo įsipareigojimų pagal galiojančią su tuo pačiu kredito davėju ir (arba) paskolos davėju sudarytą kredito sutartį arba netinkamai juos vykdo ir buvo imtasi SNTSKĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų priemonių, tokiai kredito sutarčiai netaikomi šio įstatymo 8, 12, 13 straipsniai Ar galimas SNTSKĮ 2 straipsnio 3 dalies taikymas vartotojui nepradėjus vėluoti mokėti kredito įmokas?
2020-04-10 Lietuvos banko 2020-03-20 rašte nurodyta, kad kredito įmokų atidėjimo atveju nereikia vartotojui pateikti standartinės informacijos apie kreditą formos, tačiau nėra aišku, ar galima neskaičiuoti BKKMN.
2020-04-10 Ar teisingai supratome, kad kredito gavėjo prašymai dėl įmokų atidėjimo laikotarpio turėtų būti išnagrinėti per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t.y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?
1
2020-04-10 Tuo atveju, kai kredito davėjas ir kredito gavėjas susitaria dėl įmokų atidėjimo laikotarpio taikymo, ar pakankamu informavimu teikiant kreditus nuotoliniu būdu būtų, jei kredito davėjas ir kredito gavėjas naujų sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių variantų (aktualu dėl to, kad galime nespėti įsidiegti IT sprendimų tam įgyvendinti tinkamai): a) prisegamas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl atidėjimo laikotarpio kredito gavėjui ir išsiunčiamas el. paštu.
1
2020-04-10 SNTSKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą“, ar tai reiškia, kad kredito davėjas: 1) gali prašyti už atidėjimą sumokėti palūkanas ir atidėti kredito įmokų mokėjimą prailginant kredito grąžinimo terminą bei neperskaičiuojant įmokų dydžio ? 2) privalo kliento sumokėtas palūkanas užskaityti kaip dalinį kliento mokėjimą ir perskaičiuoti kliento mokėjimo grafiką – padidinat įmoką (jeigu terminas lieka tas pats)?
2020-04-10 SNTSKĮ 22 straipsnyje numatyta, kad viena iš būtinų sąlygų įmokų atidėjimui, tai, kad kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų – ar tai reiškia, kad kredito gavėjas turi surinkti informaciją iš kliento ir duomenų bazių (atlikti pakartotinį kreditingumo vertinimą), ar užtenka įvertinti iš kliento gautą informaciją apie pajamų/įsipareigojimų pokyčius?
2020-04-10 Ar kredito davėjas gali reikalauti įrodymų pagrįsti, jog kredito gavėjas atitinka SNTSKĮ 22 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes?
2020-04-10 Kaip reikėtų vertinti punktą: „Vykdydamas VKĮ 181 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito davėjas turi įvertinti vartotojo finansinę padėtį, kad galėtų pagrįsti šiame straipsnyje nurodytą sąlygą, jog vartotojas nebetenkina Nuostatuose nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykiu, tačiau, Lietuvos banko nuomone, atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 181 straipsnyje įmokų atidėjimas yra viena iš kredito restruktūrizavimo priemonių, minėto straipsnio taikymo atveju įmokos gali būti atidėtos netaikant Nuostatų reikalavimų.“ Ar tai turi būti suprantama, kaip galimybė daryti atidėjimą ir viršyti DSTI reikalavimus (ką kaip ir savaime suponuoja šis VKĮ papildymas nauju straipsniu)?
2020-04-10 Ar kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos SNTSKĮ 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. vertinti mokumą, nustatyti DSTI viršijimą ir surinkti papildomus patvirtinančius dokumentus dėl pajamų netekimo/santuokos nutrūkimo ir kt. nurodytų aplinkybių, priklausomai nuo prašymo esmės? Ar visgi kredito davėjas gali nereikalauti jokių papildomų dokumentų ir liberaliau žiūrėti į kredito davėjo užklausą (pavyzdžiui, tik įsivertinti faktą, kad DSTI yra viršijantis reikalavimus)?
2020-04-10 Ar visais atvejais kredito davėjui, norint padaryti atidėjimą kredito gavėjui pagal SNTSKĮ 22 straipsnį, privaloma vertinti iš naujo kreditingumą? Ar galima situacija, kad tiesiog kredito davėjas darys atidėjimą net nevertinęs kreditingumo, t. y. tik gavęs kliento prašymą?
2020-04-10 Ar gali būti atidedamas administravimo mokestis, jei kredito sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, o sutartyje numatytas tik administravimo mokestis (kaip palūkanų alternatyva)?
2020-04-10 Ar teisingai supratome, kad administravimo mokestis atidėjimo laikotarpiu gali būti skaičiuojamas, tačiau kredito gavėjas jį sumoka tik po atidėjimo laikotarpio pabaigos?
1
2020-04-10 Kriterijaus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ turinys ir taikymas nėra aiškus, nes (i) sąvoka „netekti“ suteikia pagrindo manyti, jog kalbama apie atvejus, kai pajamų praradimas/ netekimas įvyko nepriklausomai nuo asmens valios (neteko vs. atsisakė); (ii) kaip nurodyta, taip pat nėra aišku, ar nurodytą kriterijų atitinka atvejai, kai asmuo gauna pajamas, vykdydamas individualią veiklą, kur pajamų netekimą gali lemti įvairūs veiksniai – tiek paties asmens sprendimas sumažinti veiklos apimtis, tiek nuo šio asmens nepriklausančios aplinkybės (pirkėjų užsakymų sumažėjimas); (iii) lingvistiškai aiškinant pakeitimų turinį, tiektina, jog į atvejus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ galėtų patekti ir atvejai, kai asmuo pats sąmoningai pasiima neapmokamas atostogas ilgam laikotarpiui ir tokiu būdu lemia situaciją, jog jo pajamos sumažėja (Darbo kodekso 137 str. 2 d.). Tačiau tokie atvejai automatiškai neatitinka atsakingojo skolinimo tikslo ir esmės – nes, tokiu atveju, teisė reikalauti atidėti įmokas kiltų ir būtų siejama ne su darbuotojo finansiniu nepajėgumu vykdyti įsipareigojimus, o su jo paties sąmoningu sprendimu atsisakyti pajamų nemokamų atostogų laikotarpiu.
2020-04-10 Nėra aišku kaip vertinti kredito gavėjo pajamų sumažėjimą ir kuomet laikyti, kad pajamos sumažėjo ne mažiau kaip trečdaliu. Pavyzdžiui, asmuo pajamas gaudavo pagal verslo liudijimą, suteikiant kreditą buvo vertinamos jo 6 mėn. pajamos. Su prašymu suteikti „kredito atostogas“ jis kreipiasi po to, kai pajamų negavo savaitę ar dvi.
2020-04-10 Gal galite pateikti pavyzdžių dėl pajamų sumažėjimo ne mažiau kaip trečdaliu? Ar būtų teisingas toks skaičiavimas, jeigu būtų išvedamas paskutinių 4 mėnesių, kada vartotojo pajamos dar nebuvo sumažėjusios, vidurkis ir kredito gavėjas pateikia iš darbovietės informaciją, kad pajamos sumažėjo, jei ta informacija dar nėra rodoma Sodros duomenų bazėje ir iš pateiktos informacijos matyti, kad pajamos mažėja ne mažiau kaip trečdaliu? Ar, pavyzdžiui, kredito gavėjas pateikia informaciją, kad jau keletą savaičių ar mėnesį įmonėje yra prastova ir dėl to gauna MMA, nors prieš tai gavo ne mažiau kaip trečdaliu daugiau negu MMA? Ar turėtume lyginti kitokius laikotarpius ir atsižvelgti dar į anksčiau sumažėjusias pajamas?
2020-04-10 Ar asmuo SNTSKĮ 22 straipsnio teikiamomis „kredito atostogomis“ gali pasinaudoti tik vieną kartą kredito laikotarpiu, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios paskolos turėjimo laikotarpiu?
2020-04-10 Kaip vertinti tokias situacijas, kai SNTSKĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos aplinkybės dėl pajamų sumažėjimo atsirado iki 22 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo, pavyzdžiui, kredito gavėjas dar gerokai iki SNTSKĮ pakeitimų įsigaliojimo neteko dalies pajamų. Ar tokiais atvejais kredito gavėjas turi teisę į įmokų atidėjimą, net jei nurodytos aplinkybės kilo dar prieš 2 mėnesius?
2020-04-10 Ar kredito davėjas privalo kredito gavėjui taikyti ne mažesnį kaip 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kai jau yra vėluojama mokėti įmoką ar kelias įmokas? Pavyzdžiui, vėlavimas sudaro daugiau nei 80 dienų, ir dabar matant viešai prieinama informaciją vartotojas prašo „kredito atostogų“. Ar tokiems klientams turi būti suteikiamas įmokų atidėjimas?
2020-04-10 Kaip elgtis tais atvejais, kai kredito gavėjas teikia prašymą dėl įmokų atidėjimo, tačiau nėra tenkinama sąlyga dėl DSTI, t. y. kredito gavėjas neviršija ASN nustatytos 40 proc. ribos, pvz., prašymo pateikimo metu DSTI yra 35 proc., tačiau atidėjimo prašo, o kredito davėjas būtų linkęs padaryti atidėjimą?
2020-04-10 SNTSKĮ 181 straipsnyje labai aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad kredito davėjas arba paskolos davėjas (tarpusavio skolinimo atveju) privalo kredito gavėjo prašymu kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar teisingai suprantame, kad šis įstatymo pakeitimas taikomas toms kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, tačiau nėra skirtas kredito sutartims be palūkanų?
2020-04-10 Ar tinkamai suprantame, kad įpareigojimas kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims (t.y. privalome atidėti kliento įmoką, jeigu kredito sutartis galioja)?
2020-04-01 Kredito gavėjas vėluoja mokėti įmokas, susidariusi skola. Ar kredito davėjas turi atidėti įmokų mokėjimą?
2020-04-01 Vartojimo kredito davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarus dėl įmokų atidėjimo laikotarpio taikymo, pvz., taikant 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kuomet kredito gavėjas moka tik palūkanas ir prailginant vartojimo kredito grąžinimo terminą, kad vartojimo kredito gavėjui po įmokų atidėjimo laikotarpio įmoka nebūtų didesnė negu buvo prieš tai, kai kuriais atvejais taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą palūkanų normą vartojimo kredito kaina viršytų vartojimo kredito sumą. Ar tokiu atveju vartojimo kredito kainos viršijimas būtų laikomas VKĮ pažeidimu ir vartojimo kredito davėjas savo iniciatyva privalo mažinti vartojimo kredito kainą, t.y. administravimo mokestį ir/arba palūkanų normą tam, kad kredito kaina neviršytų kredito sumos?
2020-04-01 Lietuvos bankas nurodo, kad įmokų atidėjimo laikotarpiui taikytinos VKĮ 3 str. 6 d. nuostatos, tačiau ar šis straipsnis gali būti taikomas, jeigu sutartyje nėra numatyta galimybė vartojimo kredito davėjui, paskolos davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9, 11, 17 punktai, 5 ir 8 dalys, 12, 14, 17, 18–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka.
2020-04-01 Ar teisingai supratome, kad kredito gavėjo prašymai dėl atidėjimo laikotarpio turėtų būti išnagrinėti per bendrą skundų (raštų) nagrinėjimo terminą, t.y. ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų?
2020-04-01 Tuo atveju, kai vartojimo kredito davėjas ir vartojimo kredito gavėjas susitaria dėl įmokų atidėjimo laikotarpio taikymo, ar pakankamu informavimu teikiant kreditus nuotoliniu būdu būtų, jei vartojimo kredito davėjas ir vartojimo kredito gavėjas naujų sutarties specialiųjų sąlygų nepasirašo, tačiau naujas kredito grąžinimo grafikas vartojimo kredito gavėjui pateikiamas vienu iš šių variantų (aktualu dėl to, kad galime nespėti įsidiegti IT sprendimų tam įgyvendinti tinkamai): a) prisegamas vartotojo asmeninėje paskyroje; b) pridedamas prie atsakymo dėl atidėjimo laikotarpio kredito gavėjui ir išsiunčiamas el. paštu.
2020-04-01 Ar gali vartojimo kredito davėjas pratęsti trumpesniam nei vartojimo kredito prašyme nurodytam terminui (pvz.: klientas prašo atidėti įmokas 2 mėnesiams, tačiau kredito davėjas atsižvelgdamas į sistemos galimybes gali pratęsti tik terminui iki kitos įmokos (tarkim 20 dienų), bet po to prailginant šį terminą dar vienam mėnesiui)? Ar klientas tokiu atveju turėtų mokėti palūkanas už du mėnesius iš karto, ar iš pradžių vienos įmokos palūkanas, o po to kito mėnesio palūkanas?
2020-04-01 Ar visi šie atidėjimo laikotarpio taikymo variantai būtų tinkami: 1) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o 4-tą mėnesį sumoka per 3 mėnesius atidėtą kredito sumą, 4-to mėnesio kredito kainą, o tolesnės įmokos mokamos kaip ir buvo numatyta pradiniame kredito grąžinimo grafike; 2) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o likusi grąžinti vartojimo kredito suma išdėstoma likusiam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui jo neilginant, taikant vartojimo kredito sutartyje numatytus administravimo mokesčio bei palūkanų procentinius dydžius; 3) vartojimo kredito gavėjas įmokų atidėjimo laikotarpiu moka tik palūkanas, o likusi grąžinti vartojimo kredito suma išdėstoma prailginant vartojimo kredito grąžinimo terminą, taikant vartojimo kredito sutartyje numatytus administravimo mokesčio bei palūkanų procentinius dydžius.
2020-04-01 Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 18 1 straipsnyje numatyta, kad viena iš būtinų sąlygų įmokų atidėjimui, tai, kad vartojimo kredito gavėjas nebetenkina nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų – ar tai reiškia, kad vartojimo kredito gavėjas turi surinkti informaciją iš kliento ir duomenų bazių (atlikti pakartotinį kreditingumo vertinimą), ar užtenka įvertinti iš kliento gautą informaciją apie pajamų/įsipareigojimų pokyčius?
2020-04-01 Ar kredito davėjas gali reikalauti įrodymų pagrįsti, jog kredito gavėjas atitinka 18 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas aplinkybes?
2020-04-01 Kaip reikėtų vertinti šios dienos komunikate pateiktą punktą: „Vykdydamas VKĮ 18 1 straipsnio 1 dalies nuostatas vartojimo kredito davėjas turi įvertinti vartotojo finansinę padėtį, kad galėtų pagrįsti šiame straipsnyje nurodytą sąlygą, jog vartotojas nebetenkina Nuostatuose nustatytų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykiu, tačiau, Lietuvos banko nuomone, atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 18 1 straipsnyje įmokų atidėjimas yra viena iš kredito restruktūrizavimo priemonių, minėto straipsnio taikymo atveju įmokos gali būti atidėtos netaikant Nuostatų reikalavimų.“ Ar tai turi būti suprantama, kaip galimybė daryti atidėjimą ir viršyti DSTI reikalavimus (ką kaip ir savaime suponuoja šis VKĮ papildymas nauju straipsniu)?
2020-04-01 Ar vartojimo kredito davėjas privalo rinkti įrodymus, kad yra visos Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 18 1 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t. y. vertinti mokumą, nustatyti DSTI viršijimą ir surinkti papildomus patvirtinančius dokumentus dėl pajamų netekimo/santuokos nutrūkimo ir kt. nurodytų aplinkybių, priklausomai nuo prašymo esmės? Ar visgi kredito davėjas gali nereikalauti jokių papildomų dokumentų ir liberaliau žiūrėti į vartojimo kredito davėjo užklausą (pavyzdžiui, tik įsivertinti faktą, kad DSTI yra viršijantis reikalavimus)?
2020-04-01 Ar visais atvejais vartojimo kredito davėjui, norint padaryti atidėjimą vartojimo kredito gavėjui pagal VKĮ 181 straipsnį, privaloma vertinti iš naujo kreditingumą? Ar galima situacija, kad tiesiog vartojimo kredito davėjas darys atidėjimą net nevertinęs kreditingumo, t. y. tik gavęs kliento prašymą?
2020-04-01 Sudaryta susietojo vartojimo kredito sutartis, kurioje numatyta, kad tam tikrą ar visą laikotarpį kredito gavėjas gali nemokėti palūkanų (pvz., sutartys be pabrangimo, pirmi 3/6/9/12 mėnesių be palūkanų). Tokiais atvejais pajamas kredito davėjas gauna iš pardavėjo. Jei įmokų mokėjimą tokioms sutartims atidėtume, pvz., 3 mėnesiams, ar vartojimo kredito davėjas turi teisę atidėtoms įmokoms skaičiuoti ne sutartinius mokesčius (pvz., vidutines įmonėje taikomas palūkanas ir pan.) ir kokio dydžio?
2020-04-01 Ar gali būti atidedamas administravimo mokestis, jei vartojimo kredito sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, o sutartyje numatytas tik administravimo mokestis (kaip palūkanų alternatyva)?
2020-04-01 Ar teisingai supratome, kad administravimo mokestis atidėjimo laikotarpiu gali būti skaičiuojamas, tačiau kredito gavėjas jį sumoka tik po atidėjimo laikotarpio pabaigos?
2020-04-01 Pažymėtina, kad kriterijaus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ turinys ir taikymas nėra aiškus, nes (i) sąvoka „netekti“ suteikia pagrindo manyti, jog kalbama apie atvejus, kai pajamų praradimas/ netekimas įvyko nepriklausomai nuo asmens valios (neteko vs. atsisakė); (ii) kaip nurodyta, taip pat nėra aišku, ar nurodytą kriterijų atitinka atvejai, kai asmuo gauna pajamas, vykdydamas individualią veiklą, kur pajamų netekimą gali lemti įvairūs veiksniai – tiek paties asmens sprendimas sumažinti veiklos apimtis, tiek nuo šio asmens nepriklausančios aplinkybės (pirkėjų užsakymų sumažėjimas); (iii) lingvistiškai aiškinant pakeitimų turinį, tiektina, jog į atvejus „netenka ne mažiau kaip trečdalio pajamų“ galėtų patekti ir atvejai, kai asmuo pats sąmoningai pasiima neapmokamas atostogas ilgam laikotarpiui ir tokiu būdu lemia situaciją, jog jo pajamos sumažėja (Darbo kodekso 137 str. 2 d.). Tačiau tokie atvejai automatiškai neatitinka atsakingojo skolinimo tikslo ir esmės – nes, tokiu atveju, teisė reikalauti atidėti įmokas kiltų ir būtų siejama ne su darbuotojo finansiniu nepajėgumu vykdyti įsipareigojimus, o su jo paties sąmoningu sprendimu atsisakyti pajamų nemokamų atostogų laikotarpiu.
2020-04-01 Nėra aišku kaip vertinti vartojimo kredito gavėjo pajamų sumažėjimą ir kuomet laikyti, kad pajamos sumažėjo ne mažiau kaip trečdaliu. Pavyzdžiui, asmuo pajamas gaudavo pagal verslo liudijimą, suteikiant kreditą buvo vertinamos jo 6 mėn. pajamos. Su prašymu suteikti „kredito atostogas“ jis kreipiasi po to, kai pajamų negavo savaitę ar dvi.
2020-04-01 Gal galite pateikti pavyzdžių dėl pajamų sumažėjimo ne mažiau kaip trečdaliu? Ar būtų teisingas toks skaičiavimas, jeigu būtų išvedamas paskutinių 4 mėnesių, kada vartotojo pajamos dar nebuvo sumažėjusios, vidurkis ir vartojimo kredito gavėjas pateikia iš darbovietės informaciją, kad pajamos sumažėjo, jei ta informacija dar nėra rodoma Sodros duomenų bazėje ir iš pateiktos informacijos matyti, kad pajamos mažėja ne mažiau kaip trečdaliu? Ar, pavyzdžiui, vartojimo kredito gavėjas pateikia informaciją, kad jau keletą savaičių ar mėnesį įmonėje yra prastova ir dėl to gauna MMA, nors prieš tai gavo ne mažiau kaip trečdaliu daugiau negu MMA? Ar turėtume lyginti kitokius laikotarpius ir atsižvelgti dar į anksčiau sumažėjusias pajamas?
2020-04-01 Ar asmuo Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 18 1 straipsnio teikiamomis „kredito atostogomis“ gali pasinaudoti tik vieną kartą vartojimo kredito laikotarpiu, ar kiekvieną kartą, kai iš naujo susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. keletą kartų tos pačios paskolos turėjimo laikotarpiu?
2020-04-01 Kaip vertinti tokias situacijas, kai Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 18 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos aplinkybės atsirado iki VKĮ 18 1 straipsnio įsigaliojimo, pavyzdžiui, vartojimo kredito gavėjas dar gerokai iki VKĮ pakeitimų įsigaliojimo neteko dalies pajamų, arba mirė sutuoktinis. Ar tokiais atvejais kredito gavėjas turi teisę į įmokų atidėjimą, net jei nurodytos aplinkybės kilo dar prieš 2 mėnesius?
2020-04-01 Ar kredito davėjas privalo kredito gavėjui taikyti ne mažesnį kaip 3 mėnesių įmokų atidėjimo laikotarpį, kai jau yra vėluojama mokėti įmoką ar kelias įmokas? Pavyzdžiui, vėlavimas sudaro daugiau nei 140 dienų, ir dabar matant viešai prieinama informaciją vartotojas prašo „kredito atostogų“. Ar tokiems klientams turi būti suteikiamas įmokų atidėjimas? Manome, kad atidėjimo laikotarpis gali būti taikomas tik kredito gavėjams, kurie sutartinius įsipareigojimus vykdo laiku, kreipimosi į kredito davėją metu neturi kredito davėjui pradelstų mokėjimų ir juos turi vykdyti iki kol kredito davėjas priims sprendimą dėl atidėjimo laikotarpio taikymo. Jeigu supratome neteisingai ir privaloma atidėjimo laikotarpį taikyti ir kreipimosi metu įsipareigojimų jau nebevykdantiems kredito davėjams, koks įsipareigojimų nevykdymo laikotarpis būtų protingas, o nuo kurio kredito davėjas jau nebeprivalo kredito gavėjui taikyti atidėjimo laikotarpio?.
2020-04-01 Kaip elgtis tais atvejais, kai vartojimo kredito gavėjas teikia prašymą dėl įmokų atidėjimo, tačiau nėra tenkinama sąlyga dėl DSTI, t. y. vartojimo kredito gavėjas neviršija ASN nustatytos 40 proc. ribos, pvz., prašymo pateikimo metu DSTI yra 35 proc., tačiau atidėjimo prašo, o vartojimo kredito davėjas būtų linkęs padaryti atidėjimą? Ar galima daryti atidėjimą taip pat pagal VKĮ 18 1 straipsnį?
2020-04-01 Jei kreditas buvo suteiktas vienam iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimui (ir nebuvo atliekamas šeimos vertinimas) arba sutuoktinių turtas, pajamos ir įsipareigojimai atskirti priešvedybine ar povedybine sutartimi, ar privaloma vadovautis Vartojimo kredito įstatymu (VKĮ) 18 1 straipsniu (t. y. jei klientas sudarė sutartį asmeniniams poreikiams tenkinti, ar bus sutuoktinio pajamų sumažėjimas ar jų netekimas bei sutuoktinio mirtis aplinkybė atidėti įmokas)?
2020-04-01 Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 18 1 straipsnyje labai aiškiai ir imperatyviai nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas (tarpusavio skolinimo atveju) privalo vartojimo kredito gavėjo prašymu vartojimo kredito gavėjui atidėti įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą. Ar teisingai suprantame, kad šis įstatymo pakeitimas taikomas toms vartojimo kredito sutartims, kuriose yra nustatytos palūkanos, tačiau nėra skirtas vartojimo kredito sutartims be palūkanų?
2020-04-01 Ar tinkamai suprantame, kad įpareigojimas vartojimo kredito davėjams atidėti įmokas galioja tik nenutrauktoms sutartims (t.y. privalome atidėti kliento įmoką, jeigu vartojimo kredito sutartis galioja)?
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-09