Lietuvos banko struktūrą sudaro savarankiški skyriai ir dvylika savarankiškų departamentų, kuriuos sudaro skyriai:
Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė |
Bankų ir draudimo priežiūros departamentas:
|
Bankų ir draudimo priežiūros departamento tikslas: prižiūrint bankus, kredito unijas ir draudimo įmones siekti, kad rinkos dalyviai turėtų pakankamai kapitalo ir būtų likvidūs, veiksmingai valdomi ir tinkamai valdoma jų prisiimama rizika. Mums svarbu, kad finansų rinkos aplinka būtų palanki jos dalyviams, skatintų steigtis ir plėtoti tvarią veiklą Lietuvoje.
Prižiūrimų rinkos dalyvių veiklai taikydami individualų riziką ribojančios priežiūros modelį, orientuojamės į jų veiklos patikimumo ir stabilumo didinimą, periodiškai atliekame priežiūrinius tikrinimus ir vertinimus, taikome kitas priežiūrines priemones. Daug dėmesio skiriame rizikos – kredito, likvidumo, rinkos, operacinės, informacinių technologijų ir tvarumo – vertinimui, taip pat kibernetinio saugumo prevencijos sričiai. Nuolat bendraujame ir bendradarbiaujame su Lietuvos Respublikos ir tarptautinėmis institucijomis priežiūros prevencijos klausimais.
Mums svarbu, kad finansų rinkos aplinka būtų palanki jos dalyviams, skatintų steigtis ir plėtoti tvarią veiklą Lietuvoje.
Siekdami veiksmingos priežiūros, vadovaujamės bendradarbiavimo principu, palaikydami su finansų rinkos dalyviais nuolatinį dialogą, pagrįstą profesionalumu, atvirumu ir pagarba.
Mes atstovaujame Lietuvos bankui Europos Sąjungos Bendro priežiūros mechanizmo veikloje – kartu su kitų šalių priežiūros institucijomis įgyvendiname keliamus tikslus, susijusius su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politikos įgyvendinimu.
Departamentą sudaro penki skyriai: Bankų priežiūros skyrius, Draudimo įmonių priežiūros skyrius, Kredito rizikos skyrius, Rinkos ir likvidumo rizikos skyrius, Operacinės ir informacinių technologijų rizikos skyrius.
Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas |
Finansų rinkos priežiūros departamentas:
|
Finansų rinkos priežiūros departamento tikslas: siekti, kad finansų rinkos dalyviai, teikdami finansines paslaugas, elgtųsi atsakingai ir profesionaliai, o finansinių paslaugų vartotojai priimtų racionalius finansinius sprendimus.
Prižiūrime, kad finansų maklerio ir valdymo įmonės, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos veiktų patikimai – turėtų pakankamai kapitalo, būtų likvidžios ir tinkamai valdytų prisiimtą riziką.
Siekiame, kad finansų rinka būtų skaidri ir veiktų sąžiningai – stebime ir analizuojame prekybą finansinių priemonių rinkose, atliekame tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo, stebime sandorius, sudaromus biržoje.
Prižiūrime finansų rinkos dalyvius, kad jie tinkamai įgyvendintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, ir užtikriname, kad jų veiklos trūkumai būtų identifikuojami ankstyvojoje stadijoje.
Rengiame temines apžvalgas apie įmonių, teikiančių finansines paslaugas, veiklą ir finansinių paslaugų bei produktų rinkos tendencijas, analizuojame, ar su vartotojais elgiamasi sąžiningai ir profesionaliai.
Aktyviai bendraujame su prižiūrimais finansų rinkų dalyviais ir jų klientais – gaunamų skundų pagrindu planuojame ir vykdome finansinių paslaugų teikėjų priežiūrą. Esame atsakingi už tinkamos informacijos apie finansines paslaugas skleidimo priežiūrą, nes teisinga informacija padeda asmenims priimti racionalius finansinius sprendimus.
Aktyviai prisidedame prie vartotojų finansinio raštingumo didinimo – dalyvaujame Lietuvos banko ir kitų institucijų organizuojamose finansinio švietimo iniciatyvose, siekiame, kad vartotojų finansinė elgsena taptų atsakingesnė, o priimami finansiniai sprendimai labiau apgalvoti.
Departamentą sudaro septyni skyriai: Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyrius, Kapitalo rinkos priežiūros skyrius, Mokėjimo paslaugų priežiūros skyrius, Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyrius, Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyrius, Pinigų plovimo prevencijos reguliavimo skyrius, Pinigų plovimo prevencijos patikrinimų skyrius.
Teisės ir licencijavimo departamento direktorius Arūnas Raišutis |
Teisės ir licencijavimo departamentas:
|
Teisės ir licencijavimo departamento tikslas: teisės taikymo, teisėkūros ir finansų rinkos dalyvių licencijavimo priemonėmis siekti, kad finansų rinkos priežiūra būtų veiksminga, atitinkanti teisinį reglamentavimą ir sudaranti sąlygas darniai finansų rinkos plėtrai, taip pat užtikrinti efektyvų vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimą ir prevenciją.
Esame atsakingi už finansų rinkos dalyvių veiklai ir priežiūrai skirtų teisėkūros iniciatyvų analizę, šios srities teisės aktų rengimą.
Nagrinėjame finansų rinką reguliuojančių teisės aktų pažeidimus ir esame atsakingi už poveikio priemonių taikymo procedūrų vykdymą bei šių taikomų priemonių proporcingumą ir veiksmingumą.
Siekiame užtikrinti, kad finansų rinkoje veiktų skaidrūs ir patikimi finansų rinkos dalyviai – vertiname gautus prašymus išduoti veiklos licencijas, tikriname, ar įmonės atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar pretendentai į finansų įstaigų vadovus yra nepriekaištingos reputacijos, ar jie atitinka teisės aktuose nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus.
Esame atsakingi už vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų, kylančių iš paskolų, indėlių, draudimo, mokėjimo, investavimo ir kitų finansinių paslaugų sutarčių nagrinėjimą ir prevenciją. Aktyviai bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, veikiančiomis vartotojų teisių gynimo srityje, esame prisijungę prie Europos Komisijos Finansinių ginčų sprendimo tinklo FIN-NET veiklos, palaikome glaudžius ryšius su Lietuvos vartotojų teises ginančiomis asociacijomis.
Departamentą sudaro penki skyriai: Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyrius, Teisės taikymo skyrius, Teisėkūros skyrius, Licencijavimo skyrius, Licencijų administravimo skyrius.
Rinkos operacijų departamento direktorius Marius Ignotas |
Rinkos operacijų departamentas:
|
Rinkos operacijų departamento tikslas: efektyviai įgyvendinti Eurosistemos pinigų politiką, valdyti Lietuvos banko (LB) finansinį turtą siekiant didžiausio pelningumo ir laikantis likvidumo bei saugumo reikalavimų, valdyti LB finansinę riziką, LB klientams teikti bankines ir investicines paslaugas.
Eurosistemos pinigų politiką Lietuvoje mes įgyvendiname atlikdami visas atvirosios rinkos operacijas ir teikdami nuolatines galimybes. Taip pat dalyvaujame Eurosistemos vykdomoje išplėstinėje turto pirkimo programoje, populiariai vadinamoje tiesiog kiekybiniu skatinimu. Ji skirta euro zonos ūkio atgaivinimui netradicinėmis pinigų politikos priemonėmis.
Mums patikėta tiesiogiai valdyti šalies finansinei būklei itin svarbų LB finansinį turtą, kurį sudaro tarptautinės atsargos ir investicijos eurais. Šis turtas padeda užtikrinti Lietuvos ir euro zonos šalių finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti LB finansinį nepriklausomumą. Turėdama tokį turtą Lietuva gali lengviau atlaikyti ekonominius ir finansinius sukrėtimus. Iš lėšų, uždirbtų investuojant finansinį turtą, padengiamos mūsų organizacijos išlaidos, o didelė gauto pelno dalis pervedama į valstybės biudžetą. Atsižvelgdamas į investicinę aplinką ir riziką, LB siekia uždirbti kuo didesnę investicijų grąžą, todėl numatome plėsti investavimo strategijas, stiprinti rizikų valdymą.
Mes vykdome mūsų organizacijos ir jos klientų (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, užsienio centrinių bankų, Europos komisijos ir kitų svarbių valstybės institucijų) mokėjimus, teikiame kitas bankines ir investicines paslaugas, įskaitant Eurosistemos rezervų valdymo paslaugas eurais ne euro zonos centriniams bankams, vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms.
Departamentą sudaro 6 skyriai: savarankiškas Rizikos valdymo ir atskaitomybės skyrius, Eurosistemos operacijų skyrius, Investicijų paskirstymo skyrius, Prekybos skyrius, Finansinių operacijų apdorojimo skyrius ir Rinkos operacijų automatizavimo skyrius.
Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Evaldas Ruzgys |
Rinkos infrastruktūros departamentas:
|
Rinkos infrastruktūros departamento misija – skatinti mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų patvarų ir veiksmingą veikimą bei efektyvią mokėjimų rinką, vykdyti finansų rinkos infrastruktūros priežiūrą, formuoti mokėjimo priemonių politiką, efektyviai administruoti ir plėtoti Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemą CENTROlink, koordinuoti ir administruoti Eurosistemos TARGET paslaugų teikimą Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjams.
Formuodamas finansų rinkos infrastruktūros ir mokėjimo priemonių politiką, departamentas rengia ir teikia pasiūlymus dėl finansų rinkos infrastruktūros ir mokėjimo priemonių politikos, jos priemonių, priežiūros, mokėjimo sistemų administravimo, plėtros ir inovacijų klausimais.
Rinkos infrastruktūros departamentas, siekdamas užtikrinti sklandų šalies mažmeninių mokėjimų funkcionavimą, valdo Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistemą CENTROlink ir užtikrina šios sistemos jungtis su kitomis bendrojoje mokėjimų eurais erdvėje (SEPA) veikiančiomis finansų rinkų infrastruktūromis.
Rinkos infrastruktūros departamentas koordinuoja šalies mokėjimo paslaugų teikėjų pasirengimą naudotis Eurosistemos TARGET paslaugomis ir administruoja šių paslaugų teikimą.
Vykdydamas finansų rinkos infrastruktūros priežiūrą, Rinkos infrastruktūros departamentas registruoja mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, tvarko ir skelbia duomenis, kuria ir taiko finansų rinkos infrastruktūros rizikos stebėjimo, analizės ir vertinimo priemones.
Aktyvi Rinkos infrastruktūros departamento darbuotojų veikla koordinuojant atvirosios bankininkystės plėtrą šalyje ir naujų departamento administruojamų sistemų teikiamų paslaugų atsiradimas ženkliai prisideda prie inovacijų finansinių sandorių srityje ir kartu skatina FinTech bendrovių veiklą, didina konkurenciją šioje srityje, skatina visuomenei patrauklių mokėjimo paslaugų atsiradimą.
Departamentą sudaro keturi skyriai: Rinkos infrastruktūros politikos, Rinkos infrastruktūros vystymo, Rinkos infrastruktūros administravimo, Mokėjimo sistemos plėtros skyrius.
Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius |
Finansinio stabilumo departamento tikslas: įvairias būdais prisidėti prie finansinio stabilumo užtikrinimo Lietuvoje. Departamentas formuoja ir vykdo Lietuvos banko makroprudencinę politiką, kurios priemonėmis siekiama mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką, pvz., makroprudencinės politikos priemonėmis siekiama užtikrinti tvarų kredito augimą arba užkirsti kelią pertekliniam namų ūkių įsiskolinimui. Jis kartą per metus rengia ir skelbia finansinio stabilumo apžvalgą, kurioje analitiškai įvertinama šalies finansų sistema. Joje ypač daug dėmesio skiriama šalies bankų ir jų skolininkų – namų ūkių ir nefinansinių įmonių – padėčiai įvertinti. Departamentas organizuoja bankų, įmonių, namų ūkių apklausas, siekdamas gauti finansinio stabilumo analizei svarbios informacijos, kurios negalima gauti iš kitų šaltinių. Departamentas taip pat vykdo finansų įstaigų pertvarkymo ir mokėjimų rinkos politikos formavimo bei mokėjimo sistemų priežiūros funkcijas. |
Formuojame, vykdome ir koordinuojame Lietuvos banko makroprudencinę politiką ir makroprudencinės politikos strategiją, parinkdami ir įgyvendindami tinkamiausias priemones, skirtas sisteminei rizikai mažinti ir finansų sektoriaus atsparumui didinti.
Stebime finansų sistemos ir ekonominės aplinkos raidą, identifikuojame sisteminę riziką, vertiname šalies finansų sistemos jautrumą ir atsparumą nepalankiems pokyčiams ir sukrėtimams vidaus rinkoje ir išorės aplinkoje, skelbiame svarbias įžvalgas metinėje finansinio stabilumo apžvalgoje, kituose leidiniuose.
Modeliuojame finansų sistemą, kad būtų atlikti ekonominiai tyrimai, orientuoti į geresnį šalies finansų sistemos funkcionavimo suvokimą, tvaraus veikimo užtikrinimą, Lietuvos banko taikomų makroprudencinių priemonių pagrįstumą.
Rengiame ir atnaujiname finansų įstaigų pertvarkymo planus, kad būtume pasiruošę galimiems bankų pertvarkymams, siekiame užtikrinti tvarų finansų sistemos veikimą net ir finansų įstaigų žlugimo atveju.
Departamentą sudaro keturi skyriai: Makroprudencinės analizės skyrius, Makroprudencinės politikos skyrius, Sisteminės rizikos modeliavimo skyrius, Pertvarkymo skyrius.
Ekonomikos departamentas:
|
l.e.p. Ekonomikos departamento direktorius Ernestas Virbickas
Ekonomikos departamento tikslas: tirti, modeliuoti ir analizuoti ekonominius procesus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, gautais rezultatais prisidėti prie Eurosistemos pinigų politikos formavimo ir padėti formuoti Lietuvos banko poziciją kitais ekonominės politikos klausimais. Departamente atliekami ekonominiai tyrimai ir analizė leidžia Lietuvos bankui įvertinti pinigų politikos įtaką ekonomikai, numatyti pakitusių ekonominių sąlygų poveikį ekonomikos raidai. Departamentas analizuoja Lietuvos ir užsienio valstybių ekonomikos tendencijas, numato galimas ūkio raidos perspektyvas ir sudaro makroekonomines prognozes, kurios atnaujinamos ir skelbiamos kas ketvirtį.
Atliekame Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos tikslų įgyvendinimo ir pinigų politikos poveikio euro zonoje stebėseną bei analizę, teikiame techninę pagalbą ir Lietuvos banko atstovus ESCB Pinigų politikos komitete, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko pozicijos ECB valdančiosios tarybos svarstomais bendrosios pinigų politikos klausimais.
Atliekame išsamią Lietuvos makroekonominių procesų stebėseną ir analizę, sudarome Lietuvos makroekonomines prognozes ir teikiame Lietuvos ekonomikos perspektyvų trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu vertinimus, pagal kompetenciją formuojame Lietuvos banko poziciją ekonominės politikos klausimais.
Atliekame taikomuosius makroekonominius tyrimus, kuriame ir plėtojame makroekonominėms prognozėms sudaryti ir ekonominiams scenarijams analizuoti reikalingus modelius, užtikriname, kad Ekonomikos departamento veikloje būtų taikomi modernūs empiriniai ir ekonomikos teorija pagrįsti kiekybinės analizės metodai ir priemonės.
Departamentą sudaro trys skyriai: Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyrius, Makroekonomikos ir prognozavimo skyrius, Pinigų politikos skyrius.
Duomenų ir statistikos departamento direktorius Ramūnas Baravykas |
Duomenų ir statistikos departamento tikslas: užtikrinant, kad aukščiausios kokybės duomenys ir statistika būtų pasiekiami vidaus padaliniams ir visuomenei, įgalinti priimti duomenimis grįstus sprendimus ir taip padidinti LB struktūrinių padalinių veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, pagerinti rizikos valdymą. Departamentas formuoja duomenų valdysenos politiką bei apibrėždamas tvarkas, procesus, procedūras ir duomenų architektūrą įgyvendina duomenų valdymo strategijos tikslams ir aukštesnei duomenų valdymo brandai pasiekti būtinus uždavinius. Departamentas duomenis valdo atsižvelgdamas į duomenų vertės grandinę, t. y. atskirdamas duomenų valdysenos, duomenų ir ataskaitų surinkimo, statistikos sudarymo ir metodinio palaikymo bei duomenų ir statistikos platinimo dalis. |
Departamento parengti duomenys ir statistinė informacija naudojama euro zonos statistikai rengti, jos pagrindu priimami pinigų politikos sprendimai, taip pat naudojama kitoms Lietuvos banko ir Europos Centrinio Banko funkcijoms vykdyti.
Departamentas glaudžiai bendradarbiauja su kitomis duomenis ir statistiką rengiančiomis Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio institucijomis, dalyvauja duomenų atvėrimo iniciatyvose. Jis koordinuoja Tarptautinio valiutos fondo duomenų platinimo specialiųjų standartų taikymą Lietuvoje ir metodiškai tam vadovauja.
Siekdamas sumažinti respondentų atskaitomybės krūvį, departamentas tvarko ir plėtoja vertybinių popierių bei paskolų mikroduomenų bazes. Visa rengiama statistika yra viešai ir nemokamai skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.
Departamentą sudaro penki skyriai: Duomenų valdysenos skyrius, Duomenų ir ataskaitų surinkimo skyrius, Makroekonominės statistikos skyrius, Pinigų ir finansų statistikos skyrius, Duomenų ir statistikos platinimo skyrius.
Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius |
Grynųjų pinigų departamentas:
|
Vienas iš pagrindinių mūsų darbų – grynaisiais eurais aprūpinti šalyje veikiančius bankus, jie grynaisiais pinigais aprūpina gyventojus ir verslą. Bankai netinkamus tolesnei apyvartai eurų banknotus ir monetas grąžina į Lietuvos banką ir jie sunaikinami. Lietuvos banko saugyklose Vilniuje ir Kaune saugomos sklandžiai grynųjų pinigų apyvartai užtikrinti reikalingos eurų banknotų ir monetų atsargos. Joms papildyti naujų eurų banknotų atsigabename iš euro zonos šalių, kuriose jie spausdinami. Vadovaujant Europos Centriniam Bankui, nacionaliniai centriniai bankai perskirsto turimus banknotus, kad kurioje nors šalyje jų nepritrūktų arba nesusikauptų per daug. Todėl kartais siunčiame pinigų siuntas į kitus euro zonos šalių centrinius bankus. Naujų eurų monetų gauname iš Vilniuje veikiančios UAB Lietuvos monetų kalyklos.
Naudodama bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą ir priklausydama euro zonai, kaip kitos jos narės, Lietuva turi teisę išleisti kolekcines ir progines eurų monetas. Jų sukūrimu, kaldinimu ir išleidimu į apyvartą rūpinasi mūsų departamentas. Analizuojame valstybės institucijų, mokslo įstaigų, visuomeninių organizacijų, privačių asmenų pasiūlymus dėl monetų temų ir juos teikiame svarstyti Monetų kūrimo komisijai, kuri diskusijoms kviečiasi žymius menininkus, istorikus. Galutinį žodį, kokias monetas leisti, taria Lietuvos banko valdyba, patvirtindama numizmatinių vertybių išleidimo planą. Juo vadovaudamiesi išleidžiame lietuviškas kolekcines ir progines eurų monetas.
Mūsų departamentui priklauso dvi kasos Vilniuje ir Kaune, jose gyventojai gali nemokamai ribotais kiekiais stambinti ar smulkinti eurų banknotus, už nominaliąją vertę įsigyti (išsikeisti) nebuvusių apyvartoje apyvartinių ir proginių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse, pateikti eurų ir litų banknotus ekspertizei. Šiose kasose nemokamai keičiami litai į eurus, o susidėvėję ir sugadinti eurai – į tinkamus apyvartai.
Siekdami efektyviau tvarkyti grynuosius pinigus, atlikome grynųjų pinigų pasiūlos sistemos pertvarką, sudarydami sąlygas privatiems grynųjų pinigų tvarkytojams labiau įsitraukti į šį procesą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Vartotojų patogumui kuriame internetinę parduotuvę, kurioje bus parduodamos Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės ir proginės monetos, kitos numizmatinės vertybės.
Informacinių technologijų departamento direktorius Levaldas Zigmantas |
Informacinių technologijų departamentas:
|
Informacinių technologijų departamento tikslas – technologinė lyderystė įgyvendinant Lietuvos banko tikslus.
Departamentą sudaro septyni skyriai: Architektūros ir informacinių sistemų saugos skyrius, Duomenų platformų skyrius, Informacinių sistemų priežiūros skyrius, Infrastruktūros skyrius, Mokėjimo sistemų skyrius, Valdymo skyrius, Veiklos informacinių sistemų skyrius.
Strategijos ir valdysenos departamento direktorė Ilona Daugėlaitė |
Strategijos ir valdysenos departamentas:
|
Strategijos ir valdysenos departamento tikslas: sustiprinti banko valdyseną sujungiant veiklos valdymo funkcijas, kurios yra aktualios visam Lietuvos bankui (LB), sustiprinus jų tarpusavio integraciją, siekti sumažinti administracinio pobūdžio veiklas kituose LB padaliniuose. Departamentas organizuos ir koordinuos LB strateginių planų rengimą, sieks užtikrinti, kad juos įgyvendinant būtų optimaliai valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos šaltiniai.
Mes formuojame pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos politiką, organizuojame veiklos rizikos procesą, esame atsakingi už veiklos tęstinumo užtikrinimą. Taip pat užtikriname informacijos ir kibernetinio saugumo strategijų įgyvendinimą. Siekdami visuomenės ir tarnautojų pasitikėjimo LB, užtikriname antikorupcinės aplinkos kūrimą ir įgyvendinimą.
Plėtojame tarptautinius LB ryšius ir užtikriname tinkamą dalyvavimą ES ir tarptautinių finansų institucijų sprendimų priėmimo procesuose. Atliekame ES ir tarptautinių finansų institucijų politikos analizę, vertiname tarptautinę ekonominę aplinką ir Lietuvai svarbių šalių ekonominę raidą. Siekiant tinkamo atstovavimo Lietuvos interesams Tarptautiniame valiutos fonde, Lietuvos Respublika yra tapusi Baltijos ir Šiaurės šalių grupės nare. Derinant šios grupės pozicijas, taip pat formuojant susijusias ES pozicijas, LB atstovauja Tarptautinių ryšių skyrius.
Užtikriname dalykinį Lietuvos banko vadovybės pasirengimą tarptautiniams renginiams ir susitikimams.
Rengiame ir vertiname teisės aktų projektus. Savo veikla užtikriname, kad teisės aktų projektai atitiktų ES ir Lietuvos Respublikos teisės normų ir juridinės technikos reikalavimus. Teisininkams taip pat patikėta rengti ir vertinti LB pasirašomų sutarčių projektus bei LB atsakymus į asmenų raštus. Siekiame, kad šie dokumentai būtų teisiškai nepriekaištingi, atitiktų teisės normų reikalavimus, kad juose neliktų nuostatų nesuderinamumų ir kitų veiksnių, galinčių kelti LB teisinę riziką. Taip pat rengiame procesinius dokumentus ir atstovaujame LB teismuose, ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo ir kitose institucijose.
Siekiame, kad mūsų organizacijoje dirbtų motyvuoti aukščiausios kvalifikacijos bei kompetencijos specialistai, galintys kintančioje aplinkoje priimti tinkamus sprendimus ir efektyviai vykdyti centrinio banko uždavinius. Todėl nuolat tobuliname žmogiškojo kapitalo atrankos, ugdymo ir tobulinimo, darbo užmokesčio ir motyvacijos, karjeros ir talentų valdymo bei kitas sistemas.
Esame atsakingi už LB, valstybės centrinio banko, veiklos garsinimą plačiajai visuomenei, finansų rinkos dalyviams, akademinei bendruomenei, Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai. Vienas svarbiausių mūsų žinių sklaidos kanalų yra LB interneto svetainė (www.lb.lt), joje aktuali informacija operatyviai skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis. Naujienas taip pat pranešame socialiniuose tinkluose, per žiniasklaidą, siųsdami žurnalistams pranešimus spaudai ir organizuodami jiems spaudos konferencijas. Internete galima stebėti tiesiogines LB renginių transliacijas. Mūsų organizacijos ekspertai savo įžvalgas apie ūkio raidą ir jos prognozes skelbia interneto portaluose, spaudoje, per radiją ir televiziją, dalyvauja viešose diskusijose. Organizuojame seminarus gyventojams ir skaitome paskaitas, kaip valdyti asmeninius finansus. Elektroniniu paštu ir telefonu atsakome į gaunamus žmonių paklausimus.
Vilniaus centre įsikūrusiame Pinigų muziejuje lankytojus supažindiname su pasaulio ir nacionalinių pinigų istorija, pristatome bendrą ES valiutą eurą. Įvairiose šalies vietose gyventojus kviečiame kartu palydėti į gyvenimą naujas LB išleistas progines ir kolekcines monetas. Kas keleri metai organizuojame didelio visuomenės susidomėjimo sulaukiančius LB atvirų durų renginius. Jų metu lankytojams pasakojame apie centrinio banko veiklą, organizuojame viktorinas apie pinigus, parodome šarvuotus pinigų gabenimo automobilius.
Departamentą sudaro septyni skyriai: savarankiškas Atitikties ir rizikos valdymo skyrius, Projektų valdymo skyrius, Tarptautinių ryšių skyrius, Sekretoriatas, Teisės skyrius, Žmonių ir kultūros skyrius, Komunikacijos skyrius, Pinigų muziejus.
Korporatyvinių paslaugų departamento direktorius Marius Adomavičius |
Korporatyvinių paslaugų departamentas:
|
Korporatyvinių paslaugų departamento tikslas: valdant Lietuvos banko (LB) administracinę, ūkinę ir finansinę veiklą, užtikrinti tvarų, veiksmingą, efektyvų ir saugų LB išteklių naudojimą. Užtikrinti finansų, saugos, pastatų infrastruktūros, viešųjų pirkimų, dokumentų ir informacijos valdymo, redagavimo, vertimo ir leidybos paslaugų teikimą ir kokybę.
Atsakome už skaidrų ir tikslingą LB finansinių išteklių planavimą. Teikiame patikimą finansų analizę, padedančią priimti LB efektyvumą didinančius valdymo sprendimus, orientuotus į tvarią LB finansinę padėtį ilgu laikotarpiu. Formuojame ir įgyvendiname Lietuvos banko finansinės apskaitos politiką, laiku parengiame finansines ataskaitas.
Nustatome LB tarnautojų ir svečių patekimo į LB teritoriją ir patalpas tvarką, kontroliuojame, kaip jos laikomasi. Nustatome LB ir jo tarnautojų, svečių, komercinių bankų inkasavimo, kitų įstaigų ir asmenų transporto priemonių patekimo į LB teritoriją ir išvykimo iš jos tvarką, prižiūrime, kad jos būtų laikomasi. Esame įpareigoti saugoti LB tarnautojus, vertybes ir kitą turtą, prireikus vertybes saugiai gabenti, organizuoti ir vykdyti ne mūsų transporto priemonėmis pervežamų LB vertybių apsaugą, pasitelkiant policijos pareigūnų pajėgas.
Organizuojame ir įgyvendiname LB viešųjų pirkimų procesą taip, kad LB funkcijoms ir veiklai valdyti reikalingos kokybiškos prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami laiku ir skaidriai, o tam numatytos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Sekame Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų procesą, pokyčius, analizuojame šių teisės aktų reikalavimus ir inicijuojame reikalingus vidinių teisės aktų pakeitimus.
Prižiūrime ir rūpinamės LB pastatais, tarnautojų darbo aplinka, civilinės saugos, darbo saugos ir gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimu, taikome tvarumo priemones teikdami paslaugas.
Priimame gyventojų, organizacijų ir įmonių paklausimus, prašymus, skundus, išsiunčiame jiems parengtus atsakymus, administruojame LB dokumentų apyvartą, tvarkome jų archyvą ir LB tarnautojų darbo laiko apskaitą.
Redaguojame LB parengtus teisės aktus, dokumentus, leidinius ir skelbiamą informaciją, vykdome vertimų į kitas kalbas ir leidinių leidybos veiklą.
Departamentą sudaro šeši skyriai: Finansų skyrius, Saugos skyrius, Viešųjų pirkimų skyrius, Pastatų infrastruktūros skyrius, Dokumentų ir informacijos valdymo skyrius, Leidybos ir vertimų skyrius.