Lietuvos bankas

Šioje skiltyje gyventojams pateikiame aktualią ir svarbią informaciją, susijusią su finansinių paslaugų teikimu, Lietuvoje paskelbus karantiną. 

Lietuvos ekonomika didžiausią smūgį dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Tačiau, tinkamai suvaldžius viruso plitimą ir įgyvendinus ūkio stabilizavimo priemones, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Pirmiausias ir svarbiausias žingsnis – fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis. Pagalbos priemones šokui sušvelninti įgyvendina Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos ir kitų šalių vyriausybėmis. Bankų sektorius turi sukaupęs pakankamus rezervus nuosmukiui atlaikyti. Plačiau: Šoko scenarijai: didžiausias smūgis ekonomikai – šiemet, bankai sunkumus atlaikyti pasirengę

[[#ex]]

Turintiems būsto ar vartojimo kreditą

Pateikiame gaires, kaip, patyrę finansinių sunkumų, turėtų elgtis kredito gavėjai.

  1. Ką daryti, jei, sumažėjus pajamoms, nepajėgiu mokėti būsto ar vartojimo kredito įmokų?

Jei turite finansinių sunkumų mokėdami būsto ar vartojimo kredito įmokas, pirmiausia raštu kreipkitės į kredito davėją – įvertinęs konkrečią vartotojo situaciją jis gali pasiūlyti įvairių kredito pertvarkymo būdų. Finansiniais sunkumais laikoma tokia padėtis, kai kredito gavėjo visų įsipareigojimų ir įmokų santykis yra didesnis nei 40 proc., t. y. tuo atveju, jei daugiau nei 40 proc. visų gaunamų pajamų turite skirti kredito įsipareigojimams padengti.

Viena iš galimybių, įtvirtinta įstatymuose, yra kredito įmokų atidėjimas 3 mėnesiams – vadinamosios kredito atostogos. Prašyti kredito davėjo atidėti įmokų mokėjimą iki 3 mėnesių šiais atvejais:

  • Jums ar Jūsų sutuoktiniui tapus bedarbiu arba netekus ne mažiau nei trečdalio pajamų;
  • nutrūkus santuokai; 
  • dėl sutuoktinio mirties;
  • jei esate pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu.

Svarbu žinoti, kad per vadinamąsias kredito atostogas reikės padengti tik kredito palūkanas, nebent su kredito davėju susitarsite dėl kitokio įmokų mokėjimo. 

  1. Kokius kitus kredito pertvarkymo būdus, be įmokų atidėjimo, gali siūlyti kredito davėjas?

Kredito davėjas, įvertinęs individualią kredito gavėjo situaciją, gali siūlyti ir kitus kredito pertvarkymo būdus, kurie padėtų patyrus finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, siūlyti pailginti kredito grąžinimo terminą, taip sumažinant įmokų dydį, tačiau nestabdyti kredito grąžinimo keliems mėnesiams ir pan.

  1. Ar, susidūrus su finansiniais sunkumais turint būsto paskolą, gali būti didinama marža?

Ne. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas numato, kad finansinių įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį nevykdymo atvejais marža negali būti didinama.

  1. Kaip kreiptis į kredito davėją dėl kredito įmokų atidėjimo?

Sprendimą dėl vadinamųjų kredito atostogų suteikimo priima kredito davėjas gavęs raštišką vartotojo prašymą – sprendimą jis turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. 

Raštu (laišku, el. paštu ar kitais kredito davėjo siūlomais būdais) pateikite prašymą kredito davėjui dėl įmokų atidėjimo. Prašyme nurodykite priežastį, dėl kurios kreipiatės ir, jei įmanoma (taip pat tuo atveju, kai to reikalauja kredito davėjas), įrodymus dėl darbo netekimo, pajamų sumažėjimo arba kitų priežasčių.

Atkreipkite dėmesį, kad kredito įmokas reikia mokėti iki to momento, kol kredito davėjas nepatvirtins Jūsų prašymo dėl kredito įmokų atidėjimo. 

  1. Kaip bus vertinama, ar kredito gavėjas patiria finansinių sunkumų?

Pagal priimtas naujas įstatymų pataisas, numatyta, kad vartotojai turi teisę atidėti įmokų mokėjimą ne tik darbo netekimo atveju, tačiau ir pajamoms sumažėjus ne mažiau nei trečdaliu. Kredito davėjas kiekvieną situaciją turės įvertinti individualiai. 

Atkreipiame dėmesį: finansiniais sunkumais laikoma tokia padėtis, kai kredito gavėjo visų įsipareigojimų ir įmokų santykis yra didesnis nei 40 proc.  

  1. Kokios trukmės galimas kredito įmokų atidėjimas?

Įstatymuose numatytas ne ilgesnis nei 3 mėnesių kredito įmokų atidėjimas, tačiau kredito davėjas turi teisę taikyti ir ilgesnio laikotarpio kredito įmokų atidėjimą. 

  1. Ar, atidėjus kredito įmokas, galėsiu visiškai nieko nemokėti? 

Ne, atidėjus kredito įmokas, vartotojas turės padengti kredito palūkanas, išskyrus atvejus, kai su kredito davėju susitars dėl kitokios mokėjimų tvarkos. Grąžinamo kredito dalis turės būti paskirstyta pagal naują kredito mokėjimo grafiką.  

  1.  Ar, atidėjus kredito įmokas, gali pasikeisti įmokų dydis?

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą laiką kredito dalis nebus dengiama, kredito davėjas turės iš naujo perskaičiuoti kredito įmokas ir sudaryti naują kredito įmokų mokėjimo grafiką. Svarbu žinoti, kad per vadinamąsias kredito atostogas praleisti mokėjimai ir negrąžinta skolos dalis turės būti grąžinta pagal naują įmokų mokėjimo grafiką, todėl gali padidėti kredito įmokos arba pailgėti kredito grąžinimo terminas. 

  1. Ką daryti, jei kredito davėjas nesutinka atidėti kredito įmokų?  

Jei kredito davėjas atsisako atidėti kredito įmokas, tačiau manote, kad tam turite teisę, turėdami kredito davėjo atsisakymą, galite kreiptis į Lietuvos banką.


Kaupiantiems pensijų fonduose

Gyventojai, kaupiantys pensijų fonduose, ypač jei didžioji dalis jų kaupiamų lėšų yra investuota į akcijas, pastebėjo, kad šiemet jų sukaupto pensijų fondų turto vertė smarkiai sumažėjo. Kaip vertinti tokius pokyčius?

  1. Kodėl mano santaupų vertė pensijų fonduose mažėja?

Šį vertės sumažėjimą nulėmė akcijų kainų svyravimai biržose. Vis dėlto vertėtų paminėti – ilgojo laikotarpio duomenys rodo, kad grąža akcijų biržose yra teigiama, t. y. nors per krizes ar rinkų nuosmukio laikotarpius akcijų kainos krinta, bėgant laikui jos grįžta į buvusį lygį ir toliau kyla. Be to, svarbu prisiminti, kad pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo produktas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu – tikrai neverta.

  1. Kurių fondų vertė nukrito mažiausiai?

Vertinant II pakopos trijų vyriausių grupių (turto išsaugojimo bei 1954–1960 ir 1961–1967 m. tikslinių amžiaus grupių) pensijų fondų rezultatus nuo šių pensijų fondų veiklos pradžios (2019 m.), jų vertės pokytis yra teigiamas, o tai rodo, kad dalyvių, kurie yra netoli senatvės pensijos amžiaus, turtas yra investuotas į saugesnes ir akcijų biržų svyravimams atsparesnes finansines priemones (pvz., vyriausybės vertybinius popierius), todėl nuosmukis akcijų biržose šiuos pensijų fondus veikia ne taip reikšmingai.   

  1. Ar yra pasitaikę tokių laikotarpių, kai pensijų fonduose sukaupto turto vertė taip staigiai krito? Kas vyko vėliau?

Pensijų fondų valdytojai akcijų vertės rinkose kritimo laikotarpiais veikia taip, kad pensijų fondų dalyviai patirtų mažiausių galimų nuostolių. II pakopos pensijų fondų veikla yra reglamentuota teisės aktais: jiems taikomi diversifikavimo reikalavimai, nustatyta prievolė laikytis strategijose ir taisyklėse išdėstytų reikalavimų, be to, pensijų fondai privalo veikti dalyviui geriausiomis sąlygomis.

Šių metų pradžia nėra pirmas kartas Lietuvos pensijų kaupimo istorijoje, kai per trumpą laiką smarkiai nukrinta pensijų fonduose sukaupto turto vertė. Panašiai įvyko ir prieš 12 metų, 2008 m., – tais metais II pakopos pensijų fondų grąža buvo neigiama ir siekė beveik 20 proc. Tačiau jau 2009 m. metinė grąža viršijo 17 proc. ir teigiama metinė grąža vyravo iki 2017 m. pabaigos, o pernai metinė grąža buvo rekordinė ir siekė beveik 20 proc.    

  1.  Periodinio investavimo nauda: kodėl verta, nukritus akcijų kainoms, ir toliau mokėti įmokas į pensijų fondus?

Periodinis investavimas yra naudingas, nes leidžia investuoti visais ekonomikos ciklais. Šiuo metu, krentant akcijų kainoms rinkose, labiausiai yra veikiami pensijų fondai, kurių dalyviai yra dar jauni ir jų didesnę turto dalį užima rizikingas turtas (pvz., akcijos). Tačiau būtent dabar pensijų fondų valdytojai turi galimybę akcijas pirkti pigiau, tikėdamiesi, kad ateityje šių akcijų kaina kils ir duos teigiamą grąžą. 

Taigi kai kainos rinkose krenta, atsiranda galimybė jų įsigyti pigiau ir taip ateityje gauti didesnę naudą. Dėl šių priežasčių nepatariama stabdyti periodinio investavimo.

  1. Kodėl nereikia šiuo metu mažinti investavimo rizikos, jei kaupiu II ar III pakopos pensijų fonduose?

Šiuo metu, kai akcijų kaina rinkose krinta, gali kilti pagunda sumažinti investavimo riziką ir savo sukauptas lėšas perkelti į mažesnę riziką turinčius pensijų fondus. Vis dėlto šitaip elgtis nepatariama – jau sukaupti pensijų fondų vienetai būtų parduoti už mažesnę kainą, nei ji buvo įsigijimo metu. Reikšmingai sumažinę savo fondo riziką netinkamu momentu, galite prarasti galimybę pasinaudoti akcijų kainų kilimu ateityje. Dėl to patirtumėte nuostolių, kurių gali pavykti išvengti, kai akcijų rinkos ims augti ir pensijų fondų vienetų vertė vėl pradės kilti.   

Svarbu! Pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo produktas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu – tikrai neverta.

 


Grynieji pinigai ir COVID-19

Sulaukęs visuomenės klausimų, ar saugu naudotis grynaisiais pinigais ir ar jie negali tapti koronaviruso plitimo šaltiniu, Lietuvos bankas paaiškina: kol kas nėra įrodymų, kad koronavirusas plistų per eurų banknotus.

 Eurosistema reguliariai atlieka tyrimus dėl galimo euro banknotų gamybos ir apyvartos poveikio visuomenės sveikatai, įskaitant ir viruso atvejus. Viruso, kaip ir įprasto sezoninio gripo, atveju užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų sekreto lašeliai patekę ant banknotų, kaip ir ant bet kurio kito paviršiaus, išlieka aktyvūs ribotą laiką.

Užsikrėtimo virusu per banknotus tikimybė yra labai maža, palyginti su kitais paviršiais (pvz. durų rankenomis, turėklais, šviesos jungikliais, pirkinių krepšeliais). Visuomenei reiktų laikytis įprastų apsaugos nuo virusų rekomendacijų – dažnai ir tinkamai plauti rankas, vengti liesti veidą, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.


Finansines paslaugas rekomenduojama tvarkyti elektroniniu būdu

Dėl COVID-19 paskelbus karantiną šalyje Lietuvos bankas sulaukia vis daugiau gyventojų ir finansų įstaigų klausimų dėl finansinių paslaugų teikimo nuotoliniu būdu ir asmens tapatybės nustatymo tvarkos teikiant kai kurias finansines paslaugas. Lietuvos banko nuomone, esant tokioms aplinkybėms tiek finansų įstaigos, tiek gyventojai turėtų teikti pirmenybę nuotoliniam paslaugų teikimo ir gavimo būdui, taip pat naudoti nuotolinio identifikavimo ir technologijų teikiamas galimybes siekiant sumažinti gyventojų, atvykstančių į finansinių paslaugų teikėjo klientų aptarnavimo skyrius, srautą.

Gyventojams Lietuvos bankas rekomenduoja visus klausimus, susijusius su finansinėmis paslaugomis, tvarkyti elektroniniu būdu – naudojantis elektroninėmis nuotolinės prieigos sistemomis, taip išvengiant nebūtino fizinio kontakto. 

Finansų rinkos dalyviams Lietuvos bankas rekomenduoja visą klientų aptarnavimą maksimaliai perkelti į virtualiąją erdvę ir taip sumažinti fizinius gyventojų srautus, taip pat įvertinti galimybę nuotoliniu būdu teikti ir tas paslaugas, dėl kurių gyventojai įprastai turėtų atvykti į klientų aptarnavimo skyrius. 

Daugiausia klausimų tiek gyventojams, tiek finansų rinkos dalyviams kelia finansinės paslaugos, kurias teikiant reikia nustatyti asmens tapatybę šiam dalyvaujant fiziškai, todėl būtina atvykti pas paslaugos teikėją. Lietuvos bankas laikosi nuomonės, kad finansų rinkos dalyviai pagal galimybes turėtų naudoti nuotolines asmens identifikavimo priemones ir taip nustatę asmens tapatybę suteikti finansines paslaugas, nereikalaudami atvykti į klientų aptarnavimo skyrių. 

Finansų rinkos dalyviai pasirinkdami jiems priimtinas nuotolines kliento tapatybės nustatymo priemones turėtų nepamiršti, kad šios priemonės privalo atitikti reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimuose dėl kliento tapatybės nustatymo naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą (jeigu kliento asmens tapatybė nustatoma tokiu būdu). 

Tuo atveju, kai dėl teikiamų finansinių paslaugų specifikos klientai gali būti aptarnaujami tik fiziškai, Lietuvos bankas skatina rinkos dalyvius teikiant šias paslaugas imtis būtinų sanitarinių atsargumo priemonių.

Dėmesio! Lietuvos bankas įspėja gyventojus būti budrius ir įsitikinti, kad nuotoliniu būdu bendrauja tikrai su finansų rinkos dalyvio darbuotoju, o ne su sukčiumi. Atkreipiame dėmesį, kad finansinių paslaugų teikėjų darbuotojai neprašo pateikti prisijungimo prie asmeninių paskyrų duomenų.

[[#ex]] 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-04-09