Centrai

[[#ex]]

Tyrimų centro tikslai

Tyrimų centras siekia:

• gerinti ekonomikos ir finansų mokslo kokybę Lietuvoje;
• skatinti aukšto lygio aktualių ekonomikos bei finansų akademinių klausimų diskusijas;
• organizuoti kviestinių tyrėjų seminarus, konferencijas, kviestinių tyrėjų paskaitas, mokymus ir dirbtuves;
• šviesti visuomenę;
• stiprinti Lietuvos banko kaip ekonomikos ir finansų sričių kompetencijos centro įvaizdį;
• atlikti įvairius ekonomikos ir finansų mokslinius tyrimus, padedančius priimti kokybiškus sprendimus, būtinus Lietuvos banko pagrindinėms funkcijoms atlikti, ir  publikuoti juos aukščiausios reputacijos tarptautiniuose mokslinių tyrimų žurnaluose.

Prioritetinės tyrimų kryptys

Lietuvos banko Tyrimų centro ekonomistai atlieka akademinius tyrimus ir juos skelbia tarptautiniu lygiu pripažįstamuose mokslo žurnaluose. Pagrindinės tyrimų temos:

• kiekybinė makroekonomika;
• namų ūkių finansai;
• tarptautinė prekyba;
• tarptautinė makroekonomika;
• finansai;
• darbo ekonomika;
• makrofinansai;
• nekilnojamojo turto ekonomika.

Tyrimų centro veiklos

• bakalauro studijų programos „Kiekybinė ekonomika“ sukūrimas, administravimas ir dėstymas;
• doktorantūros kursų planavimas, organizavimas ir dėstymas;
• mokymai Lietuvos banko darbuotojams ir mokslininkams;
• Lietuvos banko mokslo premijų skyrimo administravimas;
• tarptautinės konferencijos, Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų ciklas, kviestinių tyrėjų seminarai, dirbtuvės:
  • "Vilnius Winter meetings";
  • TC/VU/KTU dirbtuvės;
  • Tyrimų centro iššūkis; 
  • Jeronimo Stroinovskio paskaitų ciklas.
• tyrimų projektai su Lietuvos ir užsienio tyrėjais;
• bendradarbiavimas su mokslo (VU, KTU), ekonominės politikos ir tyrimų institucijomis (CEPR, CEBRA, STRATA ir kt.);
• Vilniaus Universiteto Ekonomikos ekspertizės centras.

Susipažinti su Lietuvos banko organizuojamais renginiais galite kalendoriuje;

Tyrimų centro veiklos išorinis vertinimo ataskaita

• 2023 m. TC išorinio vertinimo ataskaita (261.8 KB download icon).

[[#ex]]

Lietuvos banko tyrėjų sąrašas čia

[[#ex]]

[[#ex]]

Įvykusios konferencijos

1-asis Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų ciklas

1-oji Baltijos šalių centrinių bankų kviestinių tyrėjų paskaitų serija vyko 2023 m. gegužės 17-19 d. Vilniuje, Lietuvoje.

Kviestinis lektorius: Elhanan Helpman (Harvardo universitetas). Paskaitų tema: “Frontiers of International Trade”.

Daugiau informacijos rasite čia.

Konferencija "New Dimensions of Monetary Policy"

Kartu su Lenkijos nacionaliniu banku (NBP), CEBRA (centrinių bankų tyrimų asociacija, angl. Central Bank Research Association), Lietuvos banko ir Tyrimų centro organizuota konferencija, kurį įvyko 2022 m. rugsėjo 22 –23 d. 

Pagrindiniai renginio pranešėjai: Alberto Cavallo (Harvardo verslo mokykla) ir Ricardo Reis (Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla).

Daugiau informacijos čia.

Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija 2022

Pagrindinis renginio pranešėjas: Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Kaivan Munshi. Jis yra vienas iš pirmaujančių vystymosi ekonomikos ekspertų, ypatingą dėmesį skiriantis socialinių institucijų vaidmeniui ir jų sąveikai su ekonomine veikla ekonomikos vystymosi etape.

Daugiau informacijos čia.

2-asis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas

2022 m. rugsėjo 14-16 d. Vilniuje vyko 2-oji Lietuvos banko kviestinių paskaitų serija.

Kviestinis lektorius: Kurt Mitman (Tarptautinių ekonominių studijų institutas (IIES)). Paskaitos tema: "Frontiers of Research on Inequality and the Macroeconomy: Facts, Methods and Policy Implications"

Daugiau informacijos rasite čia.

Virtuali konferencija "Adjustments in and to an Uncertain World"

Kartu su Lenkijos nacionaliniu banku (NBP), Ekonominės politikos tyrimų centru (angl. Centre for Economic Policy Research, CEPR), CEBRA (centrinių bankų tyrimų asociacija, angl. Central Bank Research Association), Lietuvos banko ir Tyrimų centro organizuota konferencija, kurį vyko 2020 m. rugsėjo 24 –25 d. 

Pagrindiniai renginio pranešėjai: Jennifer La’O (Kolumbijos universitetas ir FED Mineapolis), Kalina Manova (Londono universiteto koledžas), Beata Javorcik (Oksfordo universitetas ir ERPB).

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia.

1-asis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas

Kasmet kviečiamas žymus mokslininkas, kuris dvi dienas skaito paskaitas apie tos srities svarbiausius pasiekimus, po kurių vyksta tyrimų dirbtuvės.

Inauguracinis Lietuvos banko kviestinių paskaitų ciklas vyko 2019 m. lapkričio 27-29 d. Vilniuje. Kviestinis lektorius: Klaus Adam (Oksfordo universitetas). Paskaitų tema: "Learning and Expectations Formation in Macroeconomics and Finance".

Daugiau informacijos rasite čia.

25-oji tarptautinė panelinių duomenų konferencija

Lietuvos bankas ir Tyrimų centras prisidėjo rengiant 25-ąją tarptautinę panelinių duomenų konferenciją, kuri vyko Vilniuje 2019 m. liepos 4–5 d.

Pagrindiniai renginio pranešėjai buvo Manuel Arellano (CEMFI), Peter Egger (ETH Zurich), Ivan Fernandez-Val (Bostono universitetas) ir Bo Honore (Prinstono universitetas).

Daugiau informacijos čia.

1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija

1-oji tarptautinė Baltijos šalių ekonomikos tyrėjų konferencija vyko 2018 m. birželio 11–12 d. Vilniuje.

Pagrindiniai renginio pranešėjai:  Kembridžo ir Pietų Kalifornijos universitetų profesorius Hashem Pesaran, savo tyrimais prisidėjęs prie įvairių ekonomikos ir ekonometrijos temų plėtojimo, sukūręs globalios ekonomikos modelį, atskleidžiantį, kaip ekonomikos krizė plinta tarp šalių.

Daugiau informacijos čia.

Metinė Lietuvos ekonomikos tyrimų konferencija

Ši vienos dienos konferencija, vykstanti kasmet iškart po Kalėdų, suteikia galimybę Lietuvos ekonomistams ir jų kolegoms susitikti ir aptarti naujausius tyrimus.

Daugiau informacijos čia.

Naujausi moksliniai straipsniai

2023:

Garcia-Louzao, J., & Tarasonis, L. (2023). Wage and employment impact of minimum wage: evidence from Lithuania. Journal of Comparative Economics, 51(2), 592-609.

Jakučionytė, E., & Singh, S. (2023). Emergence of subprime lending in minority neighborhoods. Real Estate Economics, June 2023.

Oh, F. D., & Park, J. (2023). A large creditor in contagious liquidity crises. Journal of Banking & Finance, 146, January 2023.

2022:

Jakučionytė, E., & Singh, S. (2022). Bowling alone, buying alone: The decline of co-borrowers in the US mortgage market. Journal of Housing Economics, 58(Part B), December 2022.

Hemingway, B. (2022). Banking regulation and collateral screening in a model of information asymmetry. Journal of Financial Services Research, 61, 367-405, May 2022.

2021:

Ding, Z. (2021). Firm heterogeneity, variable markups, and multinational production: A review from trade policy perspective. Journal of Economic Surveys, 36(5), 1311-1357, December 2021.

Lastauskas, P. (2021). Lockdown, employment adjustment, and financial frictions. Small Business Economics, June 2021.

Norkutė, M., Westerlund, J. (2021). The factor analytical approach in near unit root interactive effects panels. Journal of Econometrics, 221(2), 569-590, April 2021.

Norkutė, M., Sarafidis, V., Yamagata, T., & Cui, G. (2021). Instrumental variable estimation of dynamic linear panel data models with defactored regressors and a multifactor error structure. Journal of Econometrics, 220(2), 416-446, February 2021.

Jakučionytė, E., & van Wijnbergen, S. (2021). The macroeconomics of carry trade gone wrong: Corporate and consumer losses in Emerging Europe. Economics of Transition and Institutional Change, December 2021.

Donadelli, M., & Grüning, P. (2021). Innovation dynamics and fiscal policy: Implications for growth, asset prices, and welfare. The North American Journal of Economics and Finance, 57, July 2021.

2020:

Grüning, P., Curatola, G., & Donadelli, M. (2020). Technology trade with asymmetric tax regimes and heterogeneous labour markets: Implications for macro quantities and asset prices. International Journal of Finance & Economics, 2020.

Lastauskas, P., & Stakėnas, J. (2020). Labor market reforms and the monetary policy environment. European Economic Review, 128, 103509, September 2020.

Lastauskas, P., & Stakėnas, J. (2020). Labour market institutions in open economy: Sectoral reallocations, aggregate adjustments and spillovers. Review of International Economics, 28(3), 814-845, August 2020.

Singh, S., & Stoltenberg, C. (2020). Consumption insurance with advance information. Quantitative Economics, 11(2), 671-711, May 2020.

2019:

Lastauskas, P. (2019). Whether and how does convergence between EU and Lithuania take place?. In Lietuvos narystė Europos Sąjungoje: atskaitos taškai ir judėjimo kryptys (pp. 156). ISBN: 9786098163179, 2019.

2018:

Constantinescu, M., & Lastauskas, P. (2018). The knotty interplay between credit and housing. The Quarterly Review of Economics and Finance, 70, 241-266, November 2018.

Lastauskas, P., & Stakėnas, J. (2018). Openness and structural labour market reforms: Ex-ante counterfactuals. Contemporary Economic Policy, 36(4), 723-757, October 2018.

Grüning, P. (2018). Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics. Finance Research Letters, 26, 132-138, September 2018.

Singh, S., & Beetsma, R. (2018). Optimal monetary policy under sectoral interconnections. Netherlands Economic Review (De Economist).

Lastauskas, P., & Stakėnas, J. (2018). Structural labour market reforms in the EU-15: Single-country vs. coordinated counterfactuals. Structural Change and Economic Dynamics, 44, 88-99, March 2018.

Tyrimų centro informacinis leidinys

Tyrimų centro „CEFER Insights" leidinys leidžia susipažinti su Tyrimų centre atliekamu darbu, sužinoti, kaip plėtojame tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus, įtraukiame Lietuvos universitetus į mokymo ir mokslinių tyrimų veiklą. 

• Tyrimų centro ir Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus naujienlaiškio „Insights“ trečiasis numeris išleistas 2022 m., kuriame apžvelgiama mūsų veikla 2021 m. Susipažinti su "Insights 2022" leidiniu galite čia. (4.1 MB download icon)
• Antrąjį Tyrimų centro naujienlaiškį „Insights“ numerį leidžiame bendradarbiaudami su Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriumi, kad plačiau nušviestume Lietuvos banke atliekamus tyrimus. Susipažinti su "Insights 2021" leidiniu galite čia. (2.5 MB download icon)
• Pirmasis Tyrimų centro naujienlaiškis leidžia susipažinti su Tyrimų centro veikla ir atliekamais tyrimais. Susipažinti su „CEFER insights 2020" leidiniu galite čia. (1.2 MB download icon)

Tyrimų centro iššūkis

Tyrimų centro iššūkis, įkvėptas Jungtinėse Amerikos Valstijose organizuojamo federalinio rezervo iššūkio, yra kasmetinis teminis komandinis konkursas, skirtas įvairių akademinių disciplinų bakalauro ir magistrantūros studentams. Studentai skatinami ieškoti originalių sprendimų iššūkiams, kylantiems euro zonos makroekonomikos, finansų sistemos, pinigų politikos įgyvendinimo srityse. Norėdami sužinoti daugiau apie Tyrimų centro iššūkį, spauskite čia.

Jeronimo Stroinovskio paskaitų ciklas

Jeronimo Stroinovskio paskaitas 2022 m. įsteigė Lietuvos bankas, skirtas 1799-1806 m. Vilniaus universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio atminimui. Jis yra politinės ekonomijos, tuo metu pasaulyje dar tik besiformuojančio mokslo, pradininkas. Šių paskaitų įsteigimas institucionalizavo praktiką per mokslo metus kviesti kviestinį ekonomistą, paprastai ne iš Lietuvos, skaityti kviestinių paskaitų. Stroinovskio paskaitų tikslas yra dvejopas: pristatyti ir paaiškinti ekonomikos mokslo pasiekimus plačiajai auditorijai, o kartu šviesti ir įkvėpti studentus studijuoti ekonomiką.

Pranešėjai:

2023: Julien Martin (University of Quebec at Montreal and CEPR) paskaita apie "Large Firms in the Global Economy (751.4 KB download icon)".

2022: Andrei Zlate (Federal Reserve Board) paskaita apie "Macroeconomic Implications of Offshoring, Labor Migration, Remittances, and Training (2.6 MB download icon)".

TC/KTU/VU Dirbtuvės

TC/KTU/VU dirbtuvės - tai forumas, kuriame Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvos banko Tyrimų centro mokslininkai pristato savo darbus ir gauna grįžtamąjį ryšį iš kolegų. Jis taip pat suteikia galimybę užmegzti ryšius tarp institucijų ir prisideda prie teigiamos mokslinių tyrimų kultūros puoselėjimo Lietuvoje.

Ankstesni seminarai:

2023: Programą galite rasti čia

2022: Programą galite rasti čia

2021: Programą galite rasti čia

[[#ex]]

Informacija apie organizuojamus seminarus ir kursus skelbiama čia (anglų k.)

[[#ex]]

Duomenų iniciatyva

Lietuvos banko tyrėjų sukurtos duomenų bazės

Praktika Tyrimų centre

Praktikos tikslas – patarti ir suteikti pagalbą praktikantams, rašantiems ekonomikos srities mokslinius straipsnius. Tyrimų centre atliekami tyrimai įvairiomis temomis, tokiomis kaip makrofinansai, bankininkystė, tarptautinė ekonomika ir kt. Tyrimų centras kviečia Lietuvoje ir užsienyje studijuojančius studentus teikti paraiškas dėl praktikos.

Reikalavimai:

• kandidatas turi studijuoti ekonomikos, statistikos, matematikos, finansų ar kitų susijusių mokslų magistrantūroje arba turėti šios srities bakalauro laipsnį;
• ryžtingas užsibrėžtų tikslų siekimas ir noras prisidėti prie vieno ar keleto Tyrimų centro mokslinių tyrimų projektų;
• puikios anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu).

Privalumai:

• vienos ar keleto kompiuterinių statistikos programų išmanymas (pvz., R, Matlab, Stata);
• doktorantūros studijų studentas (-ė).

Su praktika susijusios užduotys priklausys nuo praktikanto turimos patirties bei žinių, jos bus aptartos ir skirtos pradėjus praktiką.

Kaip pateikti paraišką?

Paraišką anglų kalba prašome siųsti el. paštu tl.bl@sbojrefec, kartu pateikite:

1. gyvenimo aprašymą anglų kalba (CV);
2. motyvacinį laišką anglų kalba;
3. diplomų ir pažymėjimų, studijų rezultatų kopijas;
4. profesoriaus / kurso dėstytojo, galinčio pateikti rekomendaciją dėl jūsų praktikos, kontaktinę informaciją;
5. paraiškoje nurodykite: konkrečią temą ar sritį, į kurią norite susitelkti per praktiką, ir išsamų jos aprašymą; jūsų parašytų mokslinių straipsnių (taip pat ir kursinių darbų, bakalauro ar magistro baigiamųjų darbų), jei esate tokių parašę, trumpus aprašymus.

Paraiškos priimamos ir vertinamos nuolat; dažniausiai praktika trunka iki 2 mėn.

Kita veikla

Lietuvos banko mokslo premijos 

Kiekvienais metais Lietuvos bankas ir Tyrimų centras, siekdami kelti mokslinių tyrimų kokybę, skiria dvi premijas už mokslinę veiklą: Vlado Jurgučio premiją (10 tūkst. eurų) ir Lietuvos banko premiją už ekonomikos srities disertaciją (5 tūkst. eurų).

• Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko prof. Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Vlado Jurgučio premija skiriama siekiant pažymėti reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų arba su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus – publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas arba kitas knygas. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir kitoms su Lietuvos banko vykdoma veikla susijusioms temoms.
• Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių disertacijų, parengtų iš ekonomikos arba su ja susijusios srities ir apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų politika, makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir pan.

Daugiau informacijos apie anksčiau suteiktus apdovanojimus ir paraiškų teikimą čia.

Redakcinė veikla

Tyrimų centro mokslininkai taip pat redaguoja ir recenzuoja straipsnius, skelbiamus tokiuose akademiniuose žurnaluose kaip „Baltic Journal of Economics“.

Organizacijos

Tyrimų centras priklauso Nacionalinių ekonominių tyrimų organizacijų tinklui (NERO).

Partneriai

Tyrimų centro partneriai:

[[#ex]]

Finansų rinkos plėtros centras siekia prisidėti prie Lietuvos finansų rinkos plėtros, kad ir toliau čia kurtųsi, augtų aukštą pridėtinę vertę kuriančios finansų įmonės, didėtų paslaugų prieinamumas ir konkurencija. Centras daug dėmesio skiria naujų dalyvių pritraukimui įvairiuose segmentuose − kredito, kapitalo, draudimo, mokėjimų rinkose. Taip jis įgyvendina strateginį Lietuvos banko tikslą – didinti Lietuvos finansų sektoriaus konkurenciją ir skatinti tvarią ir inovatyvią rinkos plėtrą. Finansų rinkos plėtros centro vadovas: Lukas Jakubonis Lukas Jakubonis yra verslo plėtros vadovas, atsakingas už konkurencijos didinimą ir naujų įmonių pritraukimą į kredito, kapitalo, mokėjimo ir draudimo rinkas. Jis yra Finansų rinkos plėtros centro vadovas, atsakingas už vietinės FinTech bendruomenės pritraukimą, palaikymą ir pagalbą plečiant savo verslą. Santykių užmezgimas ir palaikymas su pagrindiniais industrijos dalyviais, vyriausybės institucijomis ir vietos bendruomene yra kasdienis centro darbas. Lukas nuolat aptaria FinTech ir bankinio sektoriaus ateities tendencijas, galimus ateities modelius, reguliavimą ir kitus verslo aspektus iš reguliavimo pusės įvairiuose renginiuose visame pasaulyje.

Finansų rinkos plėtros centro tikslas: didinti Lietuvos finansų sektoriaus konkurenciją, skatinti tvarią ir inovatyvią rinkos plėtrą.

Centro siekiai:

• skatinti plėtrą kredito, kapitalo, kolektyvinio investavimo subjektų, draudimo, mokėjimų rinkose;
• stiprinti konkurenciją kredito įstaigų sektoriuje;
• pritraukti patirties ir finansinių išteklių turinčių kredito ir draudimo rinkos dalyvių;
• vykdyti kredito unijų pertvarką;
• įgyvendinti Kapitalo rinkos plėtros priemonių plane numatytas priemones;
• įgyvendinti pasiūlytas priemones, skatinančias didesnį fizinių asmenų draustumą ir atsparumą įvairiems rizikos scenarijams;
• skatinti finansinių technologijų (FinTech) taikymą išplėtojant Lietuvos banko atvirųjų duomenų platformą;
• užtikrinti „Newcomer“ programos įgyvendinimą;
• palaikyti ryšį su vietine FinTech ekosistema.

Rūpindamasis Lietuvos gyventojų gerove ir siekdamas kurti vertę visuomenei, Lietuvos bankas 2022 m. rugsėjo mėn. įkūrė Finansinio raštingumo centrą. Finansinio raštingumo centras siekia, kad vartotojai žinotų finansinių paslaugų alternatyvas ir paslaugas rinktųsi jas palyginę. Daug dėmesio skiriama sukčiavimo atvejams ir jų prevencijai. Vykdant centro veiklą siekiama didinti gyventojų supratimą apie viešuosius finansus ir ugdyti jų sąmoningumą, kad suvoktų, kokia mokamų mokesčių svarba valstybei ir asmeniniams finansams. Finansinio raštingumo centro vadovė: dr. Viktorija Dičpinigaitienė Finansinio raštingumo centro tikslas: stiprinti Lietuvos visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą.

Centro siekiai:

• Siekti, kad vartotojai priimtų racionalius finansinius sprendimus, remdamiesi nepriklausoma ir objektyvia Lietuvos banko teikiama informacija.
• Siekti, kad vartotojai žinotų finansinių paslaugų alternatyvas ir rinktųsi paslaugas palyginę kelių finansų rinkos dalyvių paslaugas. 
• Siūlyti ir įgyvendinti priemones, siekiant sustiprinti vartotojų atsparumą didėjančiam finansiniam sukčiavimui.
• Prisidėti skatinant ekonominio ir finansinio švietimo plėtrą šalies ugdymo įstaigose.

Informacija apie finansinį raštingumą

Tai informacija apie asmeninių finansų valdymą, įvairius finansinius produktus ir jų savybes. Ši informacija padės priimti racionalius finansinius sprendimus, suteiks žinių, kaip didinti atsparumą finansiniam sukčiavimui.

Rūpindamasis klimato kaitos keliamais iššūkiais, Lietuvos bankas 2022 m. pabaigoje įkūrė Klimato kaitos centrą. Klimato kaitos centro vadovas: dr. Tomas Garbaravičius, CFA. Klimato kaitos centro tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas visose Lietuvos banko atsakomybės srityse, įskaitant užsienio atsargų investavimą ir kasdienę organizacijos veiklą. Su klimato kaita susijusioms rizikoms priskiriama galima fizinė žala ir nuostoliai, susiję su perėjimu prie žaliosios ekonomikos. Kartu su kitais Lietuvos banko padaliniais centras įgyvendina Lietuvos banko žalumo strategiją 2023-2025 m.

Centro siekiai ir Žalumo strategijos tikslai:

• Valdyti ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas finansiniam stabilumui
• Užtikrinti, kad finansų sektoriaus dalyviai tinkamai atskleistų privalomą žalumo informaciją
• Mažinti grynųjų pinigų poveikį aplinkai
• Užtikrinti kasdienės LB veiklos žalumą
• Didinti LB finansinio turto žaliąsias investicijas

Lietuvos bankas, siekdamas didinti skaitmeninę brandą, veiklos efektyvumą ir skatinti inovacijas, 2024 m. pradžioje įkūrė Skaitmeninės pažangos centrą. Skaitmeninės pažangos centras siekia, kad efektyviuose procesuose būtų taikomi pažangūs skaitmeniniai sprendimai ir bankas tęstų inovatyvaus centrinio banko tradicijas. Skaitmeninės pažangos centro vadovė – Gintarė Žilinskienė. Skaitmeninės pažangos centro tikslas – skatinti bendradarbiavimą bei atvirumą naujovėms ir įgyvendinti skaitmeninę transformaciją sukuriant didžiausią vertę banko suinteresuotosioms šalims. Siekiame tapti „vienu langeliu“ su inovacijomis ir skaitmenizavimu susijusiais klausimais Lietuvos banke.

Centro siekiai:

• suskaitmeninti Lietuvos banko procesus ir paslaugas;
• didinti Lietuvos banko procesų efektyvumą;
• skatinti inovacijas Lietuvos banko veikloje ir inovatyvių sprendimų testavimą finansų rinkoje;
• atstovauti Lietuvos banko interesams su inovacijomis ir skaitmenizavimu susijusiose grupėse ir renginiuose.