Apžvalgos ir leidiniai

2021 m. visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje bei Europoje buvo stebimas sukčiavimo, o ypač investicinio, atvejų suintensyvėjimas. Tai sietina tiek su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), tiek su vis didesniu veiklos perkėlimu į elektroninę erdvę ir lengvu paslaugų prieinamumu. Remiantis Lietuvos banko informacija ir gautais skundais dėl galimo sukčiavimo, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius didėjo daugiau nei 3 kartus. Taip pat Lietuvos bankas pastebi, kad neretai sukčiavimo atvejai ir schemos būna glaudžiai susiję ir su įmonių vykdomu neteisėtu finansinių (investicinių) paslaugų teikimu, t. y. paslaugų teikimu neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo. Šioje apžvalgoje Lietuvos bankos siekia apžvelgti pagrindines sukčiavimo, ypač, investicinio sukčiavimo, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikas ir galimas prevencijos priemones.

Siekiant geresnio visuomenės finansinio raštingumo bei suvokimo, kur yra nukreipiamos daugelio Lietuvos gyventojų PF kaupiamos lėšos, atlikta PF investicijų į obligacijas analizė. Ši analizė taip pat turėtų padėti PF dalyviams palyginti skirtingų PKB investavimo strategijas, taip pat atskleisti pensijų kaupimo dalyviams daugiau išsamesnės informacijos apie jų kaupiamo turto struktūrą. Be to, atskirų PF turto struktūros ir panašios analizės prisideda prie kokybiškos PF priežiūros ir padeda įvardyti bei nagrinėti galimai kylančią skirtingų investicijų riziką.

Šioje analizėje tirtas visų PKB valdytas turtas 2017–2021 m. birželio mėn., tiesioginių investicijų į obligacijas struktūra, ryškėjančios tendencijos bei pateiktos įžvalgos. Paliesta socialiai atsakingų investicijų tema: skaitytojas supažindinamas su žaliųjų obligacijų sąvoka.

Analizėje pateikiami rezultatai dėl Lietuvos banko atliktos dokumentinės analizės, kurios tikslas buvo įvertinti, ar Lietuvos banko prižiūrimų mokėjimo paslaugų teikėjų sugriežtintos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos taikymas nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms.  

Jungtiniu Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos tyrimu siekta įvertinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) 2018–2019 m. turėtas prieigos prie finansavimo šaltinių Lietuvoje galimybes, išsiaiškinti jas ribojančius veiksnius ir, priklausomai nuo rezultatų ir išvadų, pasiūlyti priemones ar kryptis, kaip būtų galima prisidėti prie kredito prieinamumo SVV įmonėms didinimo.

Atlikta analizė rėmėsi Lietuvos ir Europos bei tarptautinių institucijų renkamais duomenimis ir apžvalgomis, specialiai atliktomis tikslinėmis SVV įmonių ir finansų įstaigų apklausomis, pokalbiais su rinkos dalyviais ir institucijomis, taip pat šio tyrimo tikslais atliktais kiekybiniais vertinimais, juose naudojant įmonių lygio ir paskolos lygio mikroduomenis.

Tyrimu identifikuoti trumpalaikiai veiksniai, lėmę SVV įmonių finansavimo pokyčius 2018–2019 m., bei ilgalaikiai finansavimo galimybes ribojantys trukdžiai. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasiūlytos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie SVV finansavimo galimybių didinimo.

Pagrindinis šios galimybių studijos tikslas – išanalizuoti galimybę naudojantis SIP paslauga įgyvendinti priežiūrai skirtų duomenų valdymo optimizavimą, stebint, kaip EPĮ ir MĮ laikosi klientų lėšų apsaugos reikalavimų.
Rengiant studiją buvo skirtas dėmesys esamo ir dabar FRPT MRPS taikomo klientų lėšų apsaugos priežiūros proceso analizei, aprašyta SIP paslauga SIP teikėjo požiūriu, atlikta kredito įstaigų ir SIPT apklausa, įvertintos teisinės bei IT galimybės, pateiktos išvados. 
Šioje galimybių studijoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos dėl Lietuvos banko tolesnių veiksmų siekiant, kad tiek Lietuvos bankas, tiek FRD būtų tinkamai pasirengę pritaikyti SIP paslaugą taip, kad būtų gaunami, apdorojami ir analizuojami priežiūrai reikalingi duomenys.

Apžvalgoje pateikiamos pagrindinės įžvalgos dėl finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų. Apžvalga pagrįsta išvadomis, gautomis Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos dalyvių priežiūrą, bei 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analize, taip pat pateikiama analizės metu pastebėtos gerosios praktikos ir atvejų, kuriais rizikos vertinimas turėtų būti tobulintinas, pavyzdžių.

Straipsnyje apžvelgiamos aktualijos, susijusios su pasyvaus investavimo produktu, biržoje prekiaujamais fondais (ETF), nagrinėjama Lietuvoje veikiančių pensijų fondų investicijų į ETF padėtis, aptariamos galimos šių investicijų rizikos. Taip pat išsamiai apžvelgiamas visų pensijų kaupimo bendrovių valdomas turtas 2017–2020 m. birželio mėn., investicijų į ETF struktūra bei ryškėjančios tendencijos. Paliečiamos mokesčių bei socialiai atsakingų investicijų temos, analizuojama koncentracijos rizika.

Pateikiama autorės nuomonė gali nesutapti su oficialia Lietuvos banko pozicija.