-
Santrauka
Straipsnyje kiekybiškai įvertintas euro įvedimo poveikis Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus (2015–2019). Įvertinus euro įvedimo poveikį šalies palūkanų lygiui ir realiajam eksportui, šie du įverčiai panaudoti poveikiui Lietuvos makroekonominiams rodikliams įvertinti, taikant LTDSGE modelį ir pasitelkiant 2013 m. Lietuvos banko tyrime naudotas modelio impulso–atsako funkcijas. Euro įvedimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams papildomai įvertintas ir ekonometriniu sintetinės kontrolės metodu. Straipsnyje atlikti vertinimai patvirtinta Lietuvos banko 2013 m. tyrimo pagrindinę išvadą, kad euro įvedimo ilgalaikė nauda gerokai viršijo išlaidas, kurių didelė dalis yra trumpalaikės arba vertintinos kaip naudingos investicijos.
JEL klasifikacija: E17, E52, F33, F45.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Teminių straipsnių serija
Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.
Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.
Euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus vertinimas
Kokia pokyčių tarptautinėje prekyboje kaina?
-
Santrauka
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Skaitmeninės valiutos ir centriniai bankai: déjà vu įspūdis
-
Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokį poveikį centrinių bankų veiklai gali turėti privačios virtualiosios valiutos ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currencies, sutr. CBDC). Straipsnyje diskutuojama apie pinigų istorijos epizodus, kurių metu bankų sektoriui iškilę iššūkiai ir jų sprendimo alternatyvos buvo stebėtinai panašūs į tuos, su kuriais susiduria šiuolaikiniai centriniai ir komerciniai bankai. Viena iš straipsnio išvadų yra ta, kad privačios virtualiosios valiutos, kaip ir ankstesnės privačios pinigų sistemos, yra nepajėgios panaikinti valstybės reguliuojamų pinigų sistemos, bet skatina ją tobulinti. Svarstymai, ar centriniai bankai turėtų išleisti CBDC, kelia klausimų, į kuriuos centrinių bankų pirmtakai XIX a. atsakė atsiskirdami nuo komercinės bankininkystės. Dvi didžiausios visuotinai prieinamų CBDC problemos – bankų indėlininkų bėgimo į centrinį banką rizika ir centrinio banko įsitraukimas į ūkio kreditavimą – tebėra bet kokios žinomos CBDC schemos atveju, nors mastas gali skirtis. Viltys padedant CBDC padidinti pinigų politikos veiksmingumą atrodo gerokai perdėtos. Centriniai bankai, reaguodami į skaitmenizacijos iššūkius, turėtų suderinti tris tikslus – suteikti visuomenei saugių atsiskaitymų galimybę, nevaržyti privačių inovacijų ir užtikrinti finansinį stabilumą. Siekiant visų šių tikslų, neatrodo, kad CBDC yra geriausias pasirinkimas, nors gali būti svarstoma kaip laikina priemonė tose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kuriose vis dar didelė visuomenės dalis negauna visaverčių bankinių paslaugų.
JEL klasifikacija: E51, E58, N20.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Euro zonos augimas ir Europos institucinės reformos
-
Santrauka
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Heterogeneity in the internationalization of R&D: Implications for anomalies in finance and macroeconomics
-
Santrauka
JEL klasifikacija: E22, F31, G12, O30, O41.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Synchronicity of real and financial cycles and structural characteristics in EU countries
-
Santrauka
JEL klasifikacija: E32, E44, F36.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
A closer look at EU current accounts
-
Santrauka
JEL klasifikacija: F32, F31, C33.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Financial cycle measures for 41 countries: A new database
-
Santrauka
JEL klasifikacija: E32, E44, F36.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
International trade with pensions and demographic shocks
-
Santrauka
Šis straipsnis nagrinėja skirtingų pensinių sistemų ir asimetrinių demografinių pokyčių poveikį tarptautinei prekybai ir šalių specializacijai. Modelyje su dviem prekėm, dviem šalim ir dvejais gamybos veiksniais, mes radome, kad šalys su didesnėmis perskirstamosiomis pensijomis specializuojasi darbui imlių prekių gamyboje. Jei šiose šalyse sumažėja gimstamumas, ši specializacija pagilėja ilguoju laikotarpiu. Galų gale, šios šalys gali gaminti tik imlias darbui prekes, o tai prieštarauja standartiniam Heckscher-Ohlin-Samuelson'o modeliui. Šis efektas gali persilieti ir į kitas šalis - jos atitols nuo visiškos kapitalui imlių prekių specializacijos, kadangi ten darbui imlių prekių sektoriaus dalis irgi turėtų padidėti.
JEL klasifikacija: E27, F16, H55, J19.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Business models of Scandinavian banks subsidiaries in the Baltics: identification and analysis
-
Santrauka
Nuo 2009 metų krizės Baltijos šalyse dažnai keliamas klausimas apie užsienio bankų verslo modelių ypatumus. Skandinavijos bankų patronuojamieji bankai, veikiantys Baltijos šalyse, taikomus verslo modelius gerokai pakeitė, tačiau jie ir toliau kelia susirūpinimą. Šio darbo tikslas – nustatyti, kokios rūšies verslo modelius yra pasirinkę Baltijos šalyse veikiantys užsienio bankai, įvertinti šiuos modelius ir jų keliamus iššūkius, taip pat pateikti rekomendacijas, kaip su nustatytais iššūkiais būtų galima susidoroti.
Atlikta literatūros apžvalga parodė, kad toks metodas kaip verslo modelio paveikslas (angl. Business Model Canvas) gali būti taikomas bankų verslo modelių analizei, tačiau turi būti atsižvelgiama į bankininkystės verslo ypatumus. Empirinis tyrimas atliktas naudojant kiekybinių ir kokybinių metodų derinį ir jį taikant devynių Skandinavijos bankų, veikiančių Baltijos šalyse, verslo modeliams išanalizuoti. Koncentruojamasi į atskirų verslo modelio komponentų kompleksinę analizę, jai taikant sukurtą verslo modelio indikatorių sistemą. Verslo modelių analizė atlikta naudojant tik viešai prieinamą informaciją, kuri yra ribota ir nestandartizuota.
Nustatytos tokios Skandinavijos bankų, veikiančių Baltijos šalyse, verslo modelio pagrindinės savybės: tai mažmeninis bankas, vykdantis veiklą vienoje jurisdikcijoje, labai priklausantis nuo patronuojančio banko sprendimų, vengiantis rizikos, dedantis pastangas gauti daugiau nepalūkaninių pajamų ir pasiekti didesnį veiklos efektyvumą, besiorientuojantis į banko saugumą (vykdo riziką ribojančius normatyvus su didele atsarga), jo pelningumas vidutinis ir pelningumo tendencija ateityje neigiama. Nustatyta, kad jei šie bankai veiklą vykdys taip, kaip vykdo šiuo metu, jų galimybės generuoti priimtinas grąžas ateityje bus problemiškos. Didžiausių galimybių bankams, esant žemų palūkanų normų aplinkai, teiktų palūkanas uždirbančių aktyvų didinimas. Aktyvesnis mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kreditavimas, ypač orientuojantis į produktyvius sektorius ir inovatyvias įmones, galėtų duoti geriausią rezultatą bankams ir Lietuvos ekonomikai. Kad pasiektų šį tikslą, bankai turi laikyti MVĮ finansavimą strateginiu prioritetu, atlikti fundamentalius pokyčius kreditavimo politikoje. Europos Sąjungos ir vietinės valdžios institucijos, teikdamos finansinę paramą MVĮ, dar labiau sustiprintų šį sektorių, o tai skatintų bankus aktyviau finansuoti MVĮ.
Bankų verslo modelių analizė yra naujas požiūris bankininkystėje. Šiame straipsnyje pirmą kartą pateikiama išsamesnė Skandinavijos bankų, veikiančių Baltijos šalyse, verslo modelių analizė. Straipsnis turėtų būti naudingas finansų priežiūros institucijoms ir centriniams bankams, taip pat Skandinavijos bankams, rengiantiems patronuojamųjų bankų strategijas, ir valdžios atstovams, kurie yra atsakingi už šalies bankų sistemos strategiją ir MVĮ sektoriaus stiprinimą.JEL klasifikacija: G21, M21.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
International trade and migration: Why do migrants choose small countries?
-
Santrauka
Šiuo straipsniu analizuojamas migracijos ir šalių dydžio sąryšis. Jis paaiškina, kodėl didelės šalys (pagal populiacijos dydį) turi mažesnę migrantų dalį savo populiacijose. Pirma, mes išanalizavome duomenis, po to sukūrėme makroekonominį modelį su tarptautine prekyba ir migracija, kuris paaiškina stilizuotus faktus. Į modelį įtraukiami šalių dydžiai, kurie lemia, kad prekės pagamintos didesnėje šalyje yra pigesnės palyginti su prekėmis pagamintomis mažesnėje šalyje. Didesnis darbo užmokestis mažesnėje šalyje paskatina imigraciją į šią šalį.
JEL klasifikacija: F16, F22.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Lithuanian exports: Are services and modern services different?
-
Santrauka
Naujausiuose debatuose apie augimo priežastis reikia atsižvelgti į du skirtingus aspektus: paslaugų eksporto svarbą ir paties eksporto išmanymą. Šiame straipsnyje mes nagrinėjame eksporto padėtį Lietuvoje, išskirdami šiuolaikinių/aukštųjų technologijų sektorius, ypatingą dėmesį skirdami paslaugoms. Nustatėme, kad aukštųjų technologijų prekių eksporto dalis visame eksporte procentais paskutinį dešimtmetį apskritai padidėjo – nuo mažiau negu 4 % viso prekių eksporto iki daugiau negu 10 %. Tačiau blogiausiu krizės laikotarpiu (2009 m.) tik šiuolaikinių paslaugų eksporto augimas buvo teigiamas. Kalbant apie paslaugų užsienio paklausą, ypač šiuolaikinių paslaugų, per paskutinį dešimtmetį ji smarkiai pasikeitė. Šiuo metu pagrindinė šiuolaikinių paslaugų partnerė yra Vokietija, o pagrindinė visų paslaugų, kaip ir visų prekių, eksporto šalis yra Rusija. Kalbant apie visas prekes, kitos, ne ES šalys buvo svarbesnės 2004 m., negu mūsų dienomis. Šiuolaikinių paslaugų eksportui svarbiausios tampa ne ES šalys. Be to, mes pateikiame paprastą ekonometrinį modelį, kuriame nagrinėjame realiojo efektyviojo kurso (REK, keliais būdais pakoreguoto) poveikį skirtingai realiojo eksporto rūšiai ir pagal prekybos apimtis (pagal paslaugų ir prekių prekybą) įvertintą užsienio paklausą, remdamiesi realiojo BVP arba BPV (bendrosios pridėtinės vertės) duomenimis. Atrodo, kad šiuolaikinių paslaugų eksporto negalima paaiškinti konkurencingumo ar paklausos veiksniais. Mūsų modeliuose lemiamas veiksnys yra eksportas ankstesniu laikotarpiu. Šiuolaikinių paslaugų rezultatas yra gana geras visose specifikacijose ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus. Išimtys susijusios su modeliu su BVP užsienio paklausa, įvertinta pagal mažiausių kvadratų modelį (MKM), kuriame tam tikrą reikšmę šiuolaikinių paslaugų eksportui, atrodo, turi ir užsienio paklausa. Tačiau visų paslaugų ir tradicinių paslaugų eksportui užsienio paklausa turi reikšmės dažniau ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus, ypač taikant bendresnę užsienio paklausos priemonę, pagrįstą realiuoju BVP. Prekių ir paslaugų eksporto REK yra svarbesnis, jeigu jis koreguojamas pagal VKI tiek BVP, tiek BPV pagrįsta užsienio paklausa, ir dažniausiai trumpuoju laikotarpiu.
JEL klasifikacija: F14, F43, C22.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.