Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 41
2021-11-16

Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga

  • Santrauka

    Nefinansinės informacijos (NFI) atskleidimo tikslas – kurti patikimą, skaidrią bei atskaitingą aplinką ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus verslo užtikrinimo. Tuo prisidedant ir prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais, esant sparčiai klimato kaitai, žmonių gyvenimo pokyčiams, ekologijos ir tvarumo temos tampa vis aktualesnės, jaučiamas visų institucijų susirūpinimas, o investuotojai ieško investicijų į švaresnę ir skaidresnę aplinką – net ir tuo atveju, jeigu tai sumažina jų grąžą.

    Tvarumo veiksnių – aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) – vertinimas ir tobulinimas yra neatskiriama kiekvienos bendrovės veiklos dalis. Pamažu ESG principai tampa privalomi. Bendrovės, kurios laikosi ESG principų, gauna visokeriopą naudą – jie svarbūs visoms suinteresuotosioms šalims: darbuotojams, klientams, tiekėjams, investuotojams ir kt. Lietuvos bankas šioje apžvalgoje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją socialinės atsakomybės ataskaitose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu, didelės viešojo intereso įmonės arba viešojo intereso įmonės – didelės įmonių grupės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą turi įtraukti arba atskirai parengti socialinės atsakomybės ataskaitą.

    Papildomai buvo įvertinta ir kaip bendrovės atsižvelgė į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) paskelbtas 2020 m. ataskaitų prioritetines sritis, susijusias su NFI ir alternatyvių veiklos rodiklių (AVR), susijusių su COVID-19 pandemija, atskleidimu.

    Šioje apžvalgoje vertinamas 21 bendrovės, kurių akcijos ar obligacijos yra įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius reguliuojamos rinkos sąrašus, informacijos atskleidimas metiniuose pranešimuose ir socialinės atsakomybės ataskaitose, jei tokios buvo parengtos atskirai. Šių bendrovių veiklos sritis ir specifika neretai lemia ir atskleidimų ypatumus (pateikiamus rodiklius, rizikas, jų sprendimo būdus ir pan.). Dauguma bendrovių nurodė, kokiomis Europos Sąjungos (ES) ar tarptautinėmis sistemomis ar metodikomis vadovavosi. Bendrovės teigia, kad, jų vertinimu, jos atitinka tvaraus verslo rekomendacijas ir jų laikosi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

     

Nr. 40
2021-10-18

Ko neparodo tradicinis nedarbo lygio rodiklis vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvoje

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie COVID-19 poveikį nedarbui ir nevisiškam užimtumui Lietuvoje. Remdamiesi Darbo jėgos tyrimu, pagrindžiame nedarbo lygio raidą, vartodami platesnes apibrėžtis, apimančias ne visu pajėgumu dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis. Iš gautų rezultatų matyti, kad, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, COVID-19 darė mažesnį poveikį Lietuvos darbo rinkai. Be to, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvai gana gerai sekėsi. Tačiau iš duomenų matyti, kad 2020 m. labai padaugėjo netipinių darbuotojų ir išaugo nevisiškas užimtumas, o dėl pandemijos kilęs nuosmukis labiausiai paveikė moteris, jaunus darbuotojus ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 39
2021-10-11

Tampame į duomenis orientuota organizacija: gidas po Lietuvos banko duomenų valdymo iniciatyvas

  • Santrauka

    Visame pasaulyje centriniai bankai susiduria su plačia poreikių ir iššūkių, susijusių su duomenimis, įvairove, kuri verčia iš esmės svarstyti pamatines reformas duomenų valdymo srityje. Lietuvos bankas jau keletą metų teikia prioritetą pažangiems duomenų valdymo sprendimams ir šiuo atžvilgiu siekia būti tarp žengiančiųjų priekyje. Siekdamas tapti į duomenis orientuota organizacija, Lietuvos bankas inicijavo Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA, kuri numato įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Šiame straipsnyje supažindinama su Lietuvos banko duomenų valdymo strategine vizija, naujausiomis iniciatyvomis bei sprendžiamais iššūkiais ir pristatomi Europos mastu vykstantys pokyčiai šioje srityje.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 38
2021-07-22

Lietuvos eksporto konkurencingumas: ne kainos veiksniai

  • Santrauka

    Užsienio prekyba sudaro svarbią Lietuvos ekonomikos dalį, o spartus eksporto augimas šalyje yra dažnas reiškinys net stipriai augant darbo užmokesčiui. Augant Lietuvos eksportui, didėja ir Lietuvos eksporto rinkos dalys. Tai rodo, kad Lietuvos prekės ir paslaugos yra konkurencingos tarptautinėje rinkoje. Lietuvos eksporto konkurencingumas gali būti dvejopas: pagrįstas kaina bei sąnaudomis arba pagrįstas kitais, ne kainų, veiksniais. Šiame straipsnyje apžvelgiami du eksporto konkurencingumo skaičiavimo būdai. Vertinant eksporto konkurencingumą pirmuoju būdu, pagal standartinę eksporto lygtį, sudaromos regresijos, kuriose eksporto augimas yra priklausomasis kintamasis, o paklausa bei realieji efektyvieji valiutos kursai (atspindintys kainų ir sąnaudų įtaką) – nepriklausomieji kintamieji. Nepaaiškinama dispersija (t. y. atsitiktinis dydis) vertinama kaip ne kainų veiksniai, lemiantys eksporto augimą. Eksporto konkurencingumą vertinant antruoju būdu, detaliau nagrinėjamas prekių eksportas, kuris suskirstomas į keturias konkurencingumo grupes. Rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos eksporto konkurencingumas 2001–2019 m. iš esmės buvo nulemtas kitų nei kaina ar sąnaudos veiksnių. Kitaip tariant, eksportuotojų patiriamų darbo sąnaudų augimas nėra esminis veiksnys, lemiantis Lietuvos eksporto konkurencingumą.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.