Lietuvos bankas
Tema
Tikslinė auditorija
Metai

Teminių straipsnių serija

Teminių straipsnių serija.jpg

Teminių straipsnių serijoje skelbiami Lietuvos banko specialistų parengti išsamūs diskusinio ar aprašomojo pobūdžio analitiniai straipsniai arba išplėstiniai komentarai su centrinio banko veikla susijusiomis temomis. Juose analizuojami Lietuvos bankui aktualūs klausimai ir problemos, galimi jų sprendimo būdai, supažindinama su banke atliktų analitinių ir taikomųjų darbų rezultatais, paaiškinami arba pagrindžiami Lietuvos banko sprendimai arba nuomonė. Straipsniai skirti plačiajai auditorijai, įskaitant politikos formuotojus, finansų analitikus, akademinės bendruomenės narius, žiniasklaidą ir plačiąją visuomenę.

Straipsniai skelbiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Nr. 33
2020-09-07

Euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus vertinimas

  • Santrauka

    Straipsnyje kiekybiškai įvertintas euro įvedimo poveikis Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus (2015–2019). Įvertinus euro įvedimo poveikį šalies palūkanų lygiui ir realiajam eksportui, šie du įverčiai panaudoti poveikiui Lietuvos makroekonominiams rodikliams įvertinti, taikant LTDSGE modelį ir pasitelkiant 2013 m. Lietuvos banko tyrime naudotas modelio impulso–atsako funkcijas. Euro įvedimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams papildomai įvertintas ir ekonometriniu sintetinės kontrolės metodu. Straipsnyje atlikti vertinimai patvirtinta Lietuvos banko 2013 m. tyrimo pagrindinę išvadą, kad euro įvedimo ilgalaikė nauda gerokai viršijo išlaidas, kurių didelė dalis yra trumpalaikės arba vertintinos kaip naudingos investicijos.

    JEL klasifikacija: E17, E52, F33, F45.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

Nr. 32
2020-02-07

Darbuotojų srautai Lietuvos darbo rinkoje gyvenimo ciklo kontekste

  • Santrauka

    Naudojant 31 Europos valstybės apklausų mikroduomenis, vertinamos darbuotojų srautų tarp užimtumo, nedarbo ir nedalyvavimo darbo rinkoje tikimybės pagal amžių, t. y. darbuotojo gyvenimo ciklo kontekste. Įvertintos perėjimo tikimybės vėliau pasitelkiamos aiškinant bendrą Lietuvos ir Europos užimtumo lygių skirtumą. Parodyta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus Lietuvoje ir Europoje, yra pasitraukimo iš darbo rinkos tikimybė; kitas svarbus veiksnys, darantis didelę neigiamą įtaką Lietuvos užimtumo lygiui ir didinantis atotrūkį tarp Lietuvos ir Europos valstybių vidurkio, – demografinė padėtis. Rezultatai turi svarbią reikšmę ekonominei politikai, aptariamai analizės pabaigoje.

    JEL klasifikacija: E02, E24, J21, J64, J82.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

Nr. 31
2020-01-21

Lietuvos ekonominės konvergencijos ir darbo rinkos iššūkiai

  • Santrauka

    Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonominės konvergencijos procesas: apžvelgiama konvergencijos samprata, raidos etapai ir kitų valstybių konvergencijos sėkmės istorijos, jų kontekste bandoma įvertinti Lietuvos konvergencijos raidą ir jos tvarumą. Analizuojama neoklasikiniu požiūriu svarbiausių ekonomikos augimo ir konvergencijos veiksnių – darbo, kapitalo ir technologinės pažangos – įtaka Lietuvos konvergencijos spartai. Straipsnyje parodoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ekonominė konvergencija Vakarų valstybių ekonominės gerovės link vyko labai sparčiai, tačiau pastaruoju metu šis procesas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie bus aktualūs ir ateityje. Straipsnyje teigiama, kad pokriziniu laikotarpiu darbo veiksnys reikšmingai prisidėjo prie ūkio raidos, tačiau ateityje šis veiksnys slopins šalies konvergencijos tempą. Sudarytos demografinės prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje Lietuva toliau susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Dėl to straipsnyje įvairiais pjūviais – kiekybės, kokybės, ekonominio ciklo, regioninio pasiskirstymo, technologinės pažangos, automatizacijos ir kt. – nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos darbo rinkos rizikos ir pateikiamos gairės, galinčios sušvelninti neigiamą senėjančios visuomenės bei mažėjančios darbo jėgos poveikį tolesnei Lietuvos ekonominei konvergencijai.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.