Lietuvos bankas

Investuoti į akcijas ir obligacijas galima vertybinių popierių biržoje. Tam reikės atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą finansų maklerio įmonėje (pvz., banke ar kt.). Prisijungę prie savo sąskaitos, galėsite patys pirkti ir parduoti akcijas ir obligacijas.

Vis dėlto nepamirškite, kad investavimas į akcijas visada yra susijęs su rizika prarasti investuotas lėšas. Todėl prieš pradėdami investuoti būtinai atlikite „namų darbus“. Šiame skyriuje pateiksime informacijos apie investavimą į akcijas ir obligacijas. 

Svarbu! Jei finansinį produktą įsigyjate naudodamiesi elektronine ar mobiliąja bankininkyste, susipažinkite su saugumo patarimais. (695.7 KB )

 

[[#ex]]

Ar esate pasirengęs investuoti į akcijas ir obligacijas?

Jei turite sukaupęs santaupų netikėtiems gyvenimo atvejams, esate apsidraudęs turtą ir gyvybę, kaupiate ilgalaikiams tikslams ir vis vien dar lieka laisvų pinigų, galite svarstyti galimybę juos investuoti. Daugiau apie asmeninių finansų planavimą kviečiame pasiskaityti čia.  

Investuoti galima ne tik į turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį, tauriuosius metalus ir pan., bet ir į įvairias finansines priemones: akcijas, obligacijas, investicinių fondų vienetus ir pan. Daugiau patarimų apie investavimą į finansines priemones galite rasti čia.  

Viena iš galimybių norintiems investuoti – tai įsigyti akcijų ir obligacijų, paprastai tai daroma vertybinių popierių biržoje. Vis dėlto nors techniškai pradėti investuoti gana paprasta – vertybinių popierių sąskaitą pasirinktoje finansų maklerių įmonėje galima ir internetu (pvz., bankuose), tačiau investavimas yra susijęs su rizika prarasti investuotas lėšas. Todėl kiekvienas investuotojas turi priimti informuotus sprendimus, suprasti ir įvertinti įmonių pateikiamą finansinę informaciją. 


Nuo ko pradėti investuoti?

Kaip privatus investuotojas, Jūs galite investuoti į akcijų rinką per finansų rinkos tarpininką, pavyzdžiui, Jūsų banką. Jums reikės atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą finansų maklerio įmonėje ar banke ir susipažinti su informacija apie bendrovių pobūdį, rinkos duomenimis, naujienomis ir įvykiais.

Pasirinkite finansų rinkos maklerį – visą Lietuvoje veikti galinčių finansų rinkos maklerių sąrašą rasite čia. Finansų rinkos makleriai privalo turėti Lietuvos banko išduotą veiklos licenciją. 

Atidarykite vertybinių popierių sąskaitą finansų rinkos maklerio įmonėje arba banke – per ją sudarinėsite vertybinių popierių įsigijimo ir pardavimo sandorius. Dažnai vertybinių popierių sąskaitą galima atsidaryti ir internetu, tačiau, jei esate susituokęs, prireiks ir raštiško sutuoktinio sutikimo. 

Turėdami vertybinių popierių sąskaitą, galite įsigyti akcijų ir obligacijų – štai čia ir prasideda sudėtingoji dalis. 

Svarbu! Asmenines vertybinių popierių sąskaitas atidaryti ir jas tvarkyti gali tik tarpininkai – finansų maklerio įmonės ir bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas. Tam tikrais atvejais tą gali daryti ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – depozitoriumas). 

Kaip vyksta pirminė vertybinių popierių apyvarta?

Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta vertybinių popierių platinimas ir kaip galima jų įsigyti?

Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas akcijas platinti viešai, t. y. visiems jų pageidaujantiems asmenims, bendrovė per AB „Nasdaq OMX Vilnius“ biržos (toliau – birža) informacinę sistemą (jei biržoje prekiaujama jos akcijomis) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę – bendrovės įstatuose numatytą dienraštį, interneto svetainę ir kt. – paskelbia informaciją apie akcijų platinimą.

Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia jų įsigyti, pasirašo akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma mokėjimo už įsigytas akcijas tvarka ir terminai, įsigyjamų akcijų skaičius. Pasibaigus platinimo terminui ar akcijas išplatinus pirma laiko, akcinė bendrovė Juridinių asmenų registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidinimą. Įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo data laikoma akcijų atsiradimo data, ji yra ir pirminės akcijų apyvartos pabaiga.

Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų skaičių bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą – akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas Lietuvos banko. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį. Jame turi būti nurodomi su akcijų išleidimu ir bendrovės veikla susiję rizikos veiksniai ir kita informacija.

Labai panaši yra ir pirminė obligacijų apyvarta. Per biržos informacinę sistemą ar kitoje bendrovės įstatuose nurodytoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbus apie viešą obligacijų platinimą, jos gali būti parduodamos pačioje bendrovėje arba per tarpininkus. Kadangi išplatinus obligacijas bendrovės įstatuose nereikia daryti jokių pakeitimų, pirminės obligacijų apyvartos pabaiga paprastai sutampa su platinimo laikotarpio pabaiga ar su visų obligacijų išplatinimu (išplatintų obligacijų sąskaitos atidarymu Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume).


Kaip vyksta antrinė vertybinių popierių apyvarta?

Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis jų pirkimas ar pardavimas vyksta antrinėje vertybinių popierių rinkoje.
Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti reguliuojamojoje rinkoje, t. y. išleistos akcijos gali būti įtrauktos į biržos prekybos sąrašus, arba sandoriai gali būti sudaromi nereguliuojamojoje rinkoje, t. y. už šios biržos ribų.

Biržoje sudaromi du akcijų prekybos sąrašai: Oficialusis ir Papildomasis. Taip pat sudaromas Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašas, į jį bendrovės pageidavimu gali būti įtraukiamos obligacijos. Į Fondų prekybos sąrašą gali būti įtraukti kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai ar akcijos. Į šiuos prekybos sąrašus įtraukti vertybiniai popieriai dar vadinami biržiniais, įtrauktos bendrovės – biržinėmis, arba sąrašinėmis. Oficialiajame, Papildomajame, Fondų ir Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašuose esančiais vertybiniais popieriais prekiaujama centrinėje biržos rinkoje (sudaromi automatinio vykdymo sandoriai, t. y. tokie sandoriai, kai vertybinių popierių pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusitinka ir nėra žinomi), gali būti sudaromi ir tiesioginiai sandoriai, t.y. tokie sandoriai, kai pirkėjas ir pardavėjas susitaria iš anksto.

Asmuo, nusprendęs pirkti ar parduoti biržinių bendrovių vertybinių popierių, tai gali atlikti tik per biržos narį – finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinių popierių pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis pirkti ar parduoti vertybinių popierių, teikia atitinkamą pavedimą finansų makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą biržos prekybos sistemą. Pavedime nurodomas norimas pirkti ar parduoti vertybinių popierių skaičius ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama juos parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią vertybinių popierių perkantis asmuo sutinka sumokėti.

Vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti į viešąją apyvartą, bet nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, vadinami nebiržiniais vertybiniais popieriais. Prekyba jais centrinėje biržos rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai biržoje arba nebiržiniai sandoriai. Nebiržinių sandorių objektas gali būti vertybiniai popieriai, kurie pirminėje rinkoje buvo platinami tiek viešai, tiek neviešai.


Kas yra prospektas ir kokia informacija jame pateikiama?

Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų skaičių bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą – akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas Lietuvos banko. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį. 

Prospekte pateikiama būtina informacija, kuri yra reikšminga investuotojui, kad jis galėtų pagrįstai įvertinti:

  • emitento ir bet kokio garanto turtą ir įsipareigojimus, pelną ir nuostolius, finansinę padėtį ir perspektyvas;
  • vertybiniais popieriais suteikiamas teises ir
  • emisijos priežastis ir jos poveikį emitentui.

Ši informacija gali skirtis priklausomai nuo:

  • emitento pobūdžio,
  • vertybinių popierių rūšies,
  • emitento aplinkybių,
  • atitinkamais atvejais – to, ar ne nuosavybės vertybinių popierių vieneto nominalioji vertė yra bent 100 000 EUR, ar vertybiniais popieriais bus prekiaujama tik reguliuojamoje rinkoje arba konkrečiame jos segmente, į kurią (-į) prekybos vertybiniais popieriais tikslais gali patekti tik profesionalieji investuotojai.
Svarbu! Prospekte pateikiama informacija turi būti parengiama ir pateikiama lengvai analizuojama, glausta ir suprantama potencialiam investuotojui forma.

Nuo ko priklauso investicijų grąža?

Didžiausią įtaką Jūsų investicijų grąžai, be jokios abejonės, daro akcijų ar obligacijų vertės pokytis investiciniu laikotarpiu. Vis dėlto svarbu įvertinti ir kitus veiksnius, kurie gali lemti Jūsų investicijų vertės sumažėjimą, kaip antai:

  • sandorio mokesčiai (akcijų, obligacijų įsigijimo, pardavimo ir pan.);
  • valstybei mokami mokesčiai nuo uždarbio;
  • infliacija. 

Kokie mokesčiai taikomi prekiaujant akcijomis, obligacijomis?

Pirmiausia tai mokestis biržos nariui, tarpininkaujančiam tarp kliento ir biržos. Paprastai tai kelios dešimtosios procento nuo sandorio vertės. Įprastai šis mokestis įskaičiuojamas į sandorio vertę.

Kitas mokestis mokamas valstybei nuo uždirbto pelno, t. y. iš visų tų metų pajamų atėmus įsigijimo ir perleidimo išlaidas, tai – Gyventojų pajamų mokestis. Juo apmokestinamos finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos. Vertybinių popierių pardavimo pajamoms taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata.

Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas finansines priemones, taip pat pajamos, gautos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos finansinės priemonės ar realizuojamos išvestinės finansinės priemonės buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu iš pardavimo pajamų atėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. nurodytas su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusias išlaidas, susidaręs skirtumas neviršija 500 Eur per 2018 m. mokestinį laikotarpį. Informacija apie išimtis, kai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytos lengvatos netaikomos.

Informacija apie išimtis, kai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytos lengvatos netaikomos.

[[#ex]]

Svarbu! Investavimas į alternatyvias finansines priemones, tokias kaip pasirinkimo sandoriai, ateities sandoriai ar prekyba valiutomis FOREX, yra itin rizikingas ir neprofesionaliesiems investuotojams nepatartinas.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-11-19