Valdybos pirmininko V. Vasiliausko kalba Briuselyje galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje proga

(vertimas iš anglų kalbos)

Euro šventė 2014 - euro zonos plėtra į Lietuvą

Europos Sąjungos Taryba

Briuselis, 2014 m. liepos 23 d.

 

Ponios ir ponai,
Gerbiamieji Kolegos,

 

Man labai malonu pasveikinti šiandien tiek daug gerų Lietuvos draugų.

Tikiuosi, kad galiu jus taip vadinti: ir ne tik dėl to, kad radote laiko dalyvauti mūsų renginyje, bet ir dėl to, ar – juolab dėl to, kad kartu buvome ir ne tokiomis šventiškomis aplinkybėmis.

Dėl šios priežasties daugelis jūsų Lietuvos ekonomiką išmanote ne blogiau nei mes patys. Dėl to negaišiu laiko dalydamasis prisiminimais apie krizės sunkumus arba apie tai, kaip mums teko susiveržti diržus ir sukąsti dantis, kad pakiltume su laimėjimais ir pasitenkinimu, kuris šiandien, labai tikiuosi, yra dvišalis.

Mes – Lietuvos pusė – džiaugiamės gavę oficialų pakvietimą, kuris kartu yra ir oficialus patvirtinimas, kad mūsų europinė orientacija yra sutelkta, nuosekli ir – negrįžtama. Ši žinia, turint galvoje mūsų geografinę padėtį ir dabartinę geopolitinę situaciją, dabar yra svarbesnė nei kada anksčiau.

Manau, kad šiandienos sprendimas yra vienodai gera žinia ir kviečiančiajai pusei. Euro zona ir bankų sąjunga įgyja finansiškai drausmingą, atsakingą ir patikimą partnerę.

Tai jau įrodyta. Turiu galvoje tiek pastarųjų penkerių metų įvykius, tiek ir ilgalaikę pinigų politikos raidą.

Prieš 20 metų – 1994 m. – Lietuva pasirinko valiutos valdybos modelį, o 2002 m. nacionalinis litas buvo susietas su euru. Per du dešimtmečius mes patyrėme du dramatiškus sukrėtimus – jau primirštą Rusijos rublio krizę 1998 m. ir pastarąją pasaulinę finansų suirutę. Nepaisant didelių sunkumų ir su jais susijusių spekuliacijų, mes įrodėme savo gebėjimą ir pasiryžimą išsaugoti stabilų valiutos kursą.

Euro įvedimas yra tolesnis logiškas žingsnis, kuris padės užtikrinti dar didesnį pasitikėjimą pinigų politika, finansinį stabilumą ir taip prisidės prie tvaraus ekonomikos augimo.

Baigdamas norėčiau prisiminti Strasbūro Šv. Petro Naujojoje bažnyčioje esančią freską. Joje Lietuva vaizduojama (pagal tikrus faktinius duomenis) kaip paskutinė Europos tautų žygyje prie kryžiaus ir krikščionybės.

Nuoširdžiai tikiuosi ir linkiu, kad euro istorijoje Lietuva nebūtų paskutinė.

Čia norėčiau pabrėžti: nepainioju religijos su pinigais, bet vis dėlto šie du žygiai, mano nuomone, turi vieną bendrą bruožą – abu jie veda gilesnės integracijos, o kartu ir didesnės visų mūsų gerovės link.

Dėkoju visiems šios kelionės bendrakeleiviams.

Atnaujinta 2014-07-23