NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Tyrimas: II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų, tačiau sistemai atsipirkti prireiks laiko

2013 m. balandžio 2 d.

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų. Dviejų pakopų sistema valstybei kasmet kainuos santykinai reikšmingas sumas, tačiau jau po poros dešimtmečių sistema su privačiu kaupimu atsipirktų. Tokios išvados padarytos Lietuvos banko specialistams atlikus tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad patvirtintas II pakopos pensijų sitemos modelis yra gerai subalansuotas. Pasirinktas įmokų į privačius fondus dydis valstybei nebus nepakeliama našta, kartu įmokos bus pakankamai reikšmingos siekiant, kad būsima Lietuvos gyventojo senatvės pensija sudarytų kuo didesnę buvusio atlyginimo dalį“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Matematiniu modeliavimu pagrįstas tyrimas taip pat atskleidė, kad būsimos pensijos dydis labai priklausys nuo to, ar pats gyventojas skirs papildomų lėšų kaupimui. Tai padaręs, jis gautų valstybės paskatą ir priklausomai nuo amžiaus ir darbo stažo galėtų tikėtis 15–34 % didesnės senatvės pensijos. Tačiau aktyvus įsitraukimas į II pakopos pensijų sistemą gali būti labai rizikingas asmenims, kuriems iki pensinio amžiaus likę mažiau nei septyneri metai.

Lietuvos banko specialistų skaičiavimais, jei visi dabartiniai II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręstų mokėti papildomas įmokas, valstybės įnašas į sistemą 2014 m. sudarytų apie 200 mln. Lt. Vėlesniais metais valstybės dalyvavimas padidėtų, tačiau jau 2036 m. II pakopos pensijų sistema atsipirktų, t. y. pensijų sistemos su II pakopa išlaikymas taptų pigesnis nei pensijų sistema be privataus kaupimo.

Tyrimo „II pakopos pensijų sistemos įtaka valstybės finansams ir gyventojų pajamoms ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais“ pagrindinės išvados*:

 

POVEIKIS GYVENTOJŲ PAJAMOMS

 

  • Gyventojams mokant papildomas įmokas į II pakopos pensijų sistemą, tikėtinas senatvės pensijos dydis priklausomai nuo jų amžiaus ir darbo stažo išaugtų 15–34 %. Pažymėtina, kad II pakopa nėra vienintelis būdas siekti didesnių pajamų sentavėje, o papildomos įmokos į pensijų sistemą būtų daromos mažiau vartojant dabar.

 

  • Dėl investavimo rizikos mažesnes arba vidutines pajamas gaunantiems 55 metų ir vyresniems asmenims itin rizikinga pradėti dalyvauti II pakopos pensijų sistemoje.

 

  • 2012 m. patvirtintas II pakopos pensijų sistemos scenarijus sudaro sąlygas palaikyti esamą būsimos pensijos ir darbo užmokesčio santykį (pakeitimo normą), reikšmingai nepabloginant Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) finansinės padėties.

 

POVEIKIS VIEŠIESIEMS FINANSAMS

 

  • Valstybės indėlis į pensijų sistemą paveiks viešuosius finansus. Darant prielaidą, kad visi II pakopos pensijų sistemos dalyviai nuspręs prisidėti prie kaupimo papildomai, valstybės paskata (įnašas) 2014–2020 m. vidutiniškai sudarytų 0,29 %, o 2020–60 m. – 0,48 % BVP per metus.

 

  • Valstybės lėšų poreikis esamai II pakopos sistemai finansuoti gali lemti didesnius mokesčius ar mažesnes viešųjų finansų išlaidas ir paslaugų apimtį esamai kartai arba didesnę skolą ateities kartoms.

 

  • Jau 2036 m. pensijų sistema su II pakopa taptų santykinai pigesnė už pensijų sistemą be privataus kaupimo, t. y. viešųjų finansų išlaidos pensijų sistemai finansuoti taptų mažesnės.

Apie tyrimą

 

Sukūrus matematinį Lietuvos pensijų sistemos modelį, atliktas kiekybinis II pakopos pensijų sistemos įtakos valstybės finansams ir šalies gyventojų pajamoms vertinimas. Pensijų sistemos rezultatai buvo vertinami ir lyginami 50 tūkst. skirtingų darbo užmokesčio, pensijų fondų grąžų, draudžiamųjų pajamų ir kitų kintamųjų scenarijų atžvilgiu. Vykdant tyrimą, atsižvelgta ir į ekonominius bei finansų rinkų pakilimus, ir į nuosmukius, taip pat ir į sisteminę gyventojų pajamų riziką. Modeliuojant ateities scenarijus, įvertinta ir visuomenės senėjimo, mažėsiančios darbo jėgos įtaka ilguoju laikotarpiu. Apibrėžus dvi alternatyvas – II pakopos pensijų sistemą ir be II pakopos, – buvo lygintos valstybės išlaidos abiem pensijų sistemoms finansuoti ir pakeitimo norma.

 

* Išvados pateiktos atsižvelgiant į labiausiai tikėtinas prielaidas dėl gyventojų senėjimo, darbo užmokesčio kilimo ir kt. Jei šios specialistų numatomos prielaidos nepasitvirtintų, bendras poveikis gyventojams ir viešiesiems finansams gali būti ir geresnis, ir prastesnis.

Pensijų sistemos reforma yra ilgalaikė, todėl egzistuoja rizika, kad dėl politinių sprendimų nepavyks užtikrinti sistemos stabilumo, o ateityje senatvės pensijos dydis nebus toks, koks šiuo metu prognozuojamas, ir tai galėtų paveikti abi pensijų sistemos pakopas.

Nors modelyje naudojamos mažesnės nei įprasta praktikoje pensijų fondų investicinės grąžos ir atsižvelgiama į hipotezę, kad visuomenės senėjimas ilguoju laikotarpiu galėtų daryti neigiamą įtaką finansų rinkoms ir, pavyzdžiui, akcijų rizikos premijai, egzistuoja rizika, kad ateityje pensijų fondų grąžos bus mažesnės. Vis dėlto, pažymėtina, kad prielaidos dėl nuosaikiai teigiamos tikėtinos ilgametės investicijų realios grąžos yra kur kas labiau pagrįstos empiriškai.

Visą pensijų sistemos tyrimą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Pasidalyk: