NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Siūloma reguliuoti bankų galimybes reikalauti laidavimo iš fizinių asmenų už paskolas

2016 m. kovo 4 d.

Įvertinęs paplitusią komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų praktiką reikalauti, kad verslo paskola būtų laiduojama jas gaunančios įmonės savininkų ar kitų fizinių asmenų, ir tokios praktikos keliamą riziką, Lietuvos bankas parengė ir viešai diskusijai teikia siūlymus, kaip tobulinti tokių asmeninio užtikrinimo priemonių reguliavimą.

„Reikalavimas fiziniams asmenims laiduoti už įmonių paskolas yra nuo krizės laikų komercinių bankų ir kredito unijų plačiai taikomas jų pačių interesų saugiklis, kuris dažnu atveju yra neproporcingas ir nepamatuotas. Laiduoti neretai reikalaujama neįvertinus laiduotojui tenkančios rizikos, jo pajamų ir turto, taip sudarant sąlygas fiziniams asmenims neatsakingai prisiimti per didelius įsipareigojimus, o tai skatina asmeninį bankrotą, taip pat kelia kitų rizikų“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Laidavimas už verslo paskolą reiškia, kad, įmonei susidūrus su sunkumais paskolą grąžinti, ją bankui turi grąžinti laidavęs asmuo. Lietuvos bankas įvertino duomenis apie kredito įstaigų įmonėms suteiktas paskolas ir nustatė, kad fizinio asmens laiduojamų paskolų dalis itin išaugo prieš pat krizę: tuo metu bankai paskolas teikė ypač intensyviai ir, trūkstant realiojo turto įkeitimui, pradėjo aktyviai reikalauti asmeninio laidavimo. 2007–2008 m. laiduojamųjų paskolų dalis išaugo daugiau nei keturis kartus, o pastaraisiais metais kas trečia verslui suteikta paskola buvo užtikrinama asmens laidavimu.

Ypač dažnai papildomų užtikrinimo priemonių kredito įstaigos reikalauja iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Pavyzdžiui, 2015 m. atliktos įmonių apklausos duomenimis, bemaž kas antra (45,3 proc.) finansinių įsipareigojimų turinti smulki įmonė (iki 10 darbuotojų) nurodė, kad už jai suteiktas paskolas papildomai turėjo laiduoti ir fiziniai asmenys. Fizinių asmenų laidavimas buvo taikomas 75 proc. individualių įmonių ir 30,4 proc. akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, turinčių finansinių įsipareigojimų. Be to, net 76,3 proc. įmonių nurodė, kad kredito įstaigų reikalavimas laiduoti buvo pradinė paskolos teikimo sąlyga.

Kredito įstaigų reikalavimas, kad akcininkas neproporcingai turimam turtui ir pajamoms laiduotų už įmonės paskolą, panaikina ribą tarp ribotos (akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės) ir neribotos (individualios įmonės, ūkinės bendrijos) civilinės atsakomybės juridinių asmenų. Lietuvos banko vertinimu, asmeninis laidavimas gali būti viena iš priežasčių, sulaikančių įmonės vadovus ir akcininkus nuo įmonės bankroto inicijavimo laiku, o tai sukelia neigiamų pasekmių visiems įmonės kreditoriams.

Be to, bankai, reikalaudami laidavimo, dažnai neįvertina fizinio asmens prisiimamos finansinės rizikos. Pasitaiko atvejų, kai laiduojama net neturint pakankamai asmeninio turto arba laiduotojų prisiimami įsipareigojimai gerokai viršija turimą turtą ar gaunamas pajamas. Taigi, toks laidavimas yra ekonomiškai nepagrįstas.

Laidavimo įtaką atskleidžia ir fizinių asmenų bankrotai. Įmonėms, už kurių prievoles buvo laiduota fizinių asmenų turtu, bankrutavus, jų skolos buvo išieškomos iš laiduotojų, o tai paskatino fizinių asmenų bankrotus. 2013 m., kai atsirado galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims, kas ketvirtas asmeninis bankrotas buvo susijęs su laidavimu už verslo paskolas. Atsižvelgęs į atlikto tyrimo rezultatus, asmeninio laidavimo keliamą riziką, Lietuvos bankas parengė ir viešai diskusijai teikia pasiūlymą tobulinti laidavimo ir kitų užtikrinimo priemonių reguliavimo nuostatas. Siūloma:

1) užtikrinti, kad bankai negalėtų reikalauti fizinių asmenų laidavimo už paskolos sumą, kuri viršija to asmens valdomo neįkeisto ar kitaip nesuvaržyto turto vertę, t. y. fiziniai asmenys laiduotų už paskolas tik tokia suma, kuri atitinka jų turtinę padėtį;

2) kredito gavėjui negalint padengti paskolos, sudaryti galimybę laiduotojui mokėti įmokas už kredito gavėją iš gaunamų pajamų, o ne iš savo turto grąžinti visą kreditą iš karto. Kredito įstaigos ir fiziniai asmenys dėl tokio kredito grąžinimo būdo galėtų susitarti tik tais atvejais, kai kreditas teikiamas fiziniam asmeniui.

Įgyvendinus Lietuvos banko siūlymą, būtų sumažinta rizika, kad fiziniai asmenys prisiims jų finansines galimybes viršijančius įsipareigojimus, kurie gali lemti asmeninį bankrotą, nebeliks priežasties įmonių savininkams ar vadovams dėl asmeninio laidavimo vilkinti bankroto inicijavimą.

Su Lietuvos banko ekspertų atlikta analize, siūlymais ir viešai diskusijai keliamais klausimais galite susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje. Pasiūlymus ir pastabas prašome siųsti el. paštu pt@lb.lt iki 2016 m. balandžio 8 d.

Pasidalyk: