SEPA

Kas yra SEPA?
SEPA (angl. Single Euro Payments Area) – tai erdvė, kurioje privatūs klientai, įmonės bei kiti ekonomikos subjektai nepriklausomai nuo jų buvimo vietos gali siųsti ir gauti nacionalinius bei tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus.  

Kokias valstybes apima SEPA?
Šiuo metu SEPA apima visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją ir Monako Kunigaikštystę.

Kas paskatino pradėti SEPA projektą?
Istoriškai susiklosčiusios skirtingos mažmeninių mokėjimų rinkos ES valstybėse narėse neleidžia panaudoti visų ES vidaus rinkos teikiamų galimybių. Verslo įmonės, teikdamos paslaugas keliose ES valstybėse, ar fiziniai asmenys, keisdami gyvenamąją vietą, susiduria su vietinių mokėjimo priemonių specifika. Prisitaikyti reikia ne tik laiko ir papildomų sąnaudų, tai taip pat riboja mokėjimo paslaugų konkurenciją ir naujovių plitimą ES mastu. Be to, bendrų standartų ir veiksmingos infrastruktūros nebuvimas lėmė, kad tarptautinių mokėjimo paslaugų lygis yra žemesnis negu vietinių mokėjimų. ES institucijos (Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas) laikosi nuomonės, kad neturėtų būti esminių skirtumų tarp vietinių ir tarptautinių mokėjimo paslaugų ES vidaus rinkoje.

Koks SEPA projekto įgyvendinimo tikslas?
SEPA projekto tikslas – praplėsti rinką, kurioje būtų naudojamos tos pačios mokėjimo priemonės. Tuo siekiama užtikrinti aukštesnį paslaugų lygį, didesnę konkurenciją, efektyvesnius produktus ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti ir sudaryti sąlygas inovacijoms bei naujoms paslaugoms.

Kas įgyvendina SEPA projektą?
Už bendrų tarpbankinių aspektų suderinimą atsakinga Europos mokėjimų taryba (EMT). Tai pagrindinis koordinacinis ir SEPA sprendimus priimantis Europos bankų organas. EMT parengė SEPA kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto schemas (taisykles ir reikalavimus), taip pat nubrėžė gaires, kaip turėtų veikti mokėjimo kortelės SEPA erdvėje. Vadovaudamiesi šiais reikalavimais, mokėjimo paslaugų teikėjai (bankai, kredito unijos, mokėjimo įstaigos) rengia galutinius mokėjimo paslaugų pasiūlymus klientams, jei reikia, pasiūlo papildomas paslaugas, atnaujina sąsajas ir komunikuoja su klientais.
SEPA mokėjimo priemonės paplis tik tada, kai šių paslaugų vartotojai bus pasirengę jas naudoti. Čia ypač svarbus vaidmuo tenka įmonėms ir viešojo sektoriaus įstaigoms, nes tai reikšmingiausi mokėjimo paslaugų vartotojai.

Kas koordinuoja SEPA projekto įgyvendinimą Lietuvoje?
2007 m. pabaigoje šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos bankas sudarė SEPA koordinavimo komitetą. Konkretiems uždaviniams spręsti sudarytos septynios darbo grupės. Komitetas parengė ir patvirtino šalies mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis planą, kuris, atsižvelgiant į naują informaciją, vykdomų analizių išvadas ir rinkos dalyvių pastabas bei pasiūlymus, bus atnaujinamas.
Siektina ateityje į pasirengimo SEPA projektą įtraukti daugiau dalyvaujančių įstaigų, pritraukiant įvairias mokėjimo paslaugų vartotojų grupes ar šioms grupėms atstovaujančias asociacijas: vartotojus, smulkias ir vidutines įmones, dideles įmones, informacinių technologijų paslaugų plėtotojus ir kitus suinteresuotus asmenis.

Kokios yra SEPA mokėjimo priemonės?
SEPA siūlomos mokėjimo priemonės – tai:
SEPA kredito pervedimai;
SEPA tiesioginis debetas;
SEPA mokėjimai kortelėmis.

Kas yra SEPA kredito pervedimai ir kuo jie skiriasi nuo šiuo metu Lietuvoje vykdomų kredito pervedimų?
SEPA kredito pervedimai – tai kredito pervedimai eurais, vykdomi pagal EMT nustatytą schemą visoje SEPA erdvėje. Savo savybėmis SEPA kredito pervedimai labai panašūs į šiuo metu Lietuvoje vykdomus kredito pervedimus litais, išskyrus kai kuriuos informacijos laukus (pvz., įmokos kodas), kurių SEPA kredito pervedimų schema neturi. Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos ieško būdų, kaip išspręsti informacijos laukų neatitikimą, kad būtų palaikytas esamas paslaugų lygis.

Ar dėl SEPA kredito pervedimų reikės pakeisti sąskaitos numerį banke?
Ne. SEPA kredito pervedimui inicijuoti ir (arba) gauti reikia turėti sąskaitą IBAN formatu. Visos Lietuvoje naudojamos bankų sąskaitos jau numeruojamos IBAN formatu.

Ar jau vykdomi SEPA kredito pervedimai Lietuvoje?
Taip. Lietuvoje, kaip ir visoje SEPA erdvėje, SEPA kredito pervedimai pradėti vykdyti nuo 2008 m. sausio 28 d. Teisę vykdyti šiuos pervedimus turi 12 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, užimančių apie 94 procentus mažmeninių mokėjimų rinkos. Nors visi šie bankai gali priimti SEPA kredito pervedimus ir įskaityti lėšas į gavėjo sąskaitą, visgi galimybę inicijuoti SEPA kredito pervedimus šiuo metu siūlo ne visi bankai. Dėl galimybės inicijuoti SEPA kredito pervedimus teiraukitės savo banke. Informacija apie bankų siūlomas SEPA mokėjimo priemones taip pat skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Ar vykdomi SEPA kredito pervedimai inicijuojant mokėjimus ne eurais, o kitomis valiutomis?
Ne.

Ar SEPA kredito pervedimai turi kainuoti tiek pat, kiek ir esami kredito pervedimai litais?
Ne. Pagal 2001 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą Reglamentą Nr. 2560/2001 dėl tarptautinių mokėjimų eurais, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo suvienodinti vietinių ir tarptautinių kredito pervedimų eurais įkainius. Tai neįpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjų suvienodinti kredito pervedimų skirtingomis valiutomis įkainius.

Kas yra SEPA tiesioginis debetas ir kuo jis skiriasi nuo šiuo metu Lietuvoje vykdomo tiesioginio debeto?
SEPA tiesioginis debetas – tai lėšų eurais surinkimo paslauga, teikiama pagal EMT nustatytas schemas visoje SEPA erdvėje. EMT patvirtino dvi SEPA tiesioginio debeto taisykles: pagrindinę (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme Rulebook) ir skirtą verslui (SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme Rulebook).
SEPA tiesioginis debetas (pagrindinė schema), palyginti su šiuo metu teikiamomis lėšų nurašymo paslaugomis, turi esminių skirtumų: numatytas didesnis lėšų gavėjų vaidmuo (pvz., priimant ir saugant sutikimus) ir užtikrinta mokėtojų lėšų apsauga (pvz., galimybė per aštuonias savaites po lėšų nurašymo susigrąžinti lėšas).

Ar jau vykdomas SEPA tiesioginis debetas Lietuvoje?
Daugelyje SEPA erdvės valstybių SEPA tiesioginio debeto paslauga bus teikiama nuo 2009 m. lapkričio 1 d.Lietuvoje tiesioginio debeto eurais paslauga iki šiol neturėjo paklausos. Dėl to Lietuvos bankai linkę SEPA tiesioginio debeto paslaugą pradėti teikti, kai Lietuva nacionalinę valiutą pakeis į eurą. Visgi kai kurie bankai gali pradėti teikti šią paslaugą ir anksčiau. 

Kas yra SEPA mokėjimo kortelė ir kuo ji skiriasi nuo jau Lietuvoje platinamų kortelių?
SEPA mokėjimo kortelė – tai mokėjimo kortelė, kurios išleidimo, operacijų apdorojimo ir kituose procesuose dalyvaujantys subjektai laikosi EMT patvirtintame SEPA kortelių apraše nustatytų principų. Kortelių turėtojai, kitaip negu dabar, visada turės naudoti PIN kodą tiek atlikdami operacijas bankomatu, tiek atsiskaitydami už prekes ir paslaugas. Be to, su viena kortele jie galės atsiskaityti visoje SEPA erdvėje. Šie pokyčiai turi būti įgyvendinti iki 2010 m. pabaigos.

Ar SEPA mokėjimo kortelės jau platinamos Lietuvoje?
Taip. Visos bankų išleidžiamos naujos mokėjimo kortelės yra lustinės, atitinkančios EMV standartą. Visgi, kad būtų patenkinti visi EMT nustatyti principai, reikalingi kortelių aptarnavimo infrastruktūros (kortelių skaitytuvų, bankomatų) pakeitimai. Šiuos pakeitimus planuojama įgyvendinti iki 2010 m. pabaigos. 

Kaip SEPA mokėjimo kortelių principai paveiks prekybos ir paslaugų įmones Lietuvoje?
Dėl naujų technologinių sprendimų reikės atnaujinti programinę įrangą ir pakeisti techninę įrangą prekybos centruose, kuriuose įdiegti kortelių skaitytuvai, dar neapdorojantys EMV standarto lustinių mokėjimo kortelių, ir integruotų kasų sistemos. Įrangą atnaujinti turės ir automatinės degalinės.

Kokią SEPA naudą pajus privatūs vartotojai?
SEPA mokėjimo priemonės bus prieinamos visoje ES, klientams reikės tik vienos sąskaitos. Iš šios sąskaitos jie galės atlikti kredito pervedimus ir tiesioginio debeto mokėjimus eurais visoje ES taip pat paprastai kaip ir nacionalinius mokėjimus. Didesnis paslaugų teikėjų pasirinkimas, o kartu ir didesnė konkurencija užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir optimalius įkainius. Vienodi reikalavimai, aiškūs paslaugų įkainiai, griežti pinigų pervedimo terminai užtikrins skaidrų ir nesudėtingą mokėjimų vykdymą. 

Kokia SEPA nauda viešajam sektoriui?
Viešajam sektoriui SEPA padės dar veiksmingiau teikti viešąsias paslaugas ir suteiks tokias galimybes:
Atnaujinti vidaus sistemas ir peržiūrėti vidaus procesus, juos standartizuojant ir automatizuojant
Nesudėtingai pasiekti mokėtoją ar gavėją bet kurioje SEPA valstybėje
Pasirinkti mokėjimo paslaugų teikėją iš bet kurios SEPA valstybės
Ieškoti geriausio mokėjimo paslaugų kainos ir kokybės santykio
Integruoti SEPA mokėjimo priemones į jau vykdomus el. valdžios projektus (el. viešieji pirkimai, el. parašas, el. sąskaitos ir kt.)

Kokia SEPA iniciatyvos nauda įmonėms?

SEPA padės įmonėms supaprastinti mokėjimų administravimą.Įmonės galės atlikti visas savo finansines operacijas eurais centralizuotai iš vienos sąskaitos, naudodamos SEPA mokėjimo priemones. Didesnis paslaugų teikėjų pasirinkimas, o kartu ir didesnė konkurencija užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir optimalius įkainius. Supaprastės mokėjimų apdorojimas, nes mokėjimai bus standartizuoti. Ne vienoje ES valstybėje dirbančios įmonės, sutelkusios mokėjimo ir likvidumo valdymą vienoje vietoje, ne tik patirs mažesnes išlaidas, bet ir sutaupys laiko.
Pridėtinę vertę sukuriančios paslaugos, pavyzdžiui, elektroninis sąskaitų pateikimas, elektroninis pateiktų ir apmokėtų sąskaitų sutikrinimas, padės įmonėms toliau tobulinti mokėjimų tvarkymą. Šios paslaugos šiandien daugiausia siūlomos nacionaliniu lygiu, nes dėl naudojamų skirtingų mokėjimo formatų tai daryti tarptautiniu lygiu yra sudėtinga.

Ar nustatyti sąsajos tarp mokėjimo paslaugų teikėjo ir kliento reikalavimai?
Ne. Tačiau EMT mokėjimo paslaugų teikėjo–kliento aplinkoje rekomenduoja naudoti pranešimus, pagrįstus ISO20022 standartu ir XML sintakse. Tai leistų klientams paprasčiau keisti mokėjimo paslaugų teikėją ir sudarytų galimybę naudotis papildomomis paslaugomis (pvz., struktūrizuota mokėjimo paskirtis).

Kada SEPA projektą numatoma galutinai įgyvendinti?

Šiuo metu nėra teisės akto, nustatančio esamų mokėjimo priemonių galiojimo pabaigos datą, t. y. iki kada rinkos dalyviai turi visiškai pereiti prie SEPA mokėjimo priemonių, nors Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas aktyviai svarsto tokio teisės akto poreikį.