Nacionalinė mokėjimų strategija

Siekdamas, kad iki 2020 m. Lietuvos gyventojams ir verslui būtų prieinami pažangūs mokėjimų būdai, mokėjimų rinkoje būtų daugiau konkurencijos ir didėtų vartotojų įsitraukimas, Lietuvos bankas rengia Nacionalinę mokėjimų strategiją.

2016 m. birželio mėn. Lietuvos bankas viešai konsultacijai pateikė Nacionalinės mokėjimų strategijos projektą, kuriame siūloma veikti trimis kryptimis: 1) išplėtoti infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas masiškai atlikti bekontakčius ir momentinius mokėjimus; 2) padidinti mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimą ir įtaką sprendimams dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų; 3) stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis. Tai įgyvendinus, būtų galima pasiekti Nacionalinės mokėjimų strategijos tikslą – pasiekti, kad 2020 m. Lietuvos gyventojams būtų prieinami bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti elektroniniai mokėjimai, kurie atitiktų gyventojų ir ūkio subjektų poreikius ir būtų masiškai paplitę.

Vieša konsultacija truko iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos bankas gavo rašytinių atsiliepimų iš 19 skirtingų įstaigų, organizacijų ir asmenų. Visi atsiliepimai, kurių autoriai neprieštaravo, paskelbti žemiau. Taip pat skelbiama viešos konsultacijos rezultatų apžvalga.


Viešos konsultacijos rezultatai

n27462/apzvalga.jpg

 Viešos konsultacijos rezultatų apžvalga

Viešos konsultacijos metu gauti individualūs respondentų atsakymai:

„Swedbank“, AB
AB DNB bankas
AB OMNITEL ir TEO LT, AB
First Data Lietuva, UAB
Fizinis asmuo
Lietuvos bankų asociacija
Lietuvos centrinė kredito unija
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
MasterCard Europe
Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija
Paysera LT, UAB
TARK GRUNTE SUTKIENE
UAB „BITĖ LIETUVA“
UAB Antigravity Payment Systems
UAB WoraPay

Atnaujinta 2016-12-14