Monetų kūrimas

n4198/gipsinis.jpgLietuviškų monetų - apyvartinių ir kolekcinių (proginių) - kūrybinį procesą organizuoja Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnyba, jos pateiktus pasiūlymus svarsto Pinigų kūrimo komisija.

Kuriant ir projektuojant apyvartines monetas, pirmiausia būtina tinkamai parinkti metalų rūšis, nustatyti monetos skersmenį, storį, nuspręsti, kokia turės būti briauna: lygi, su ranteliais ar su užrašais. Svarbu patikrinti, ar naujai projektuojamų apyvartinių monetų techninės charakteristikos nesutampa su kitose šalyse naudojamų monetų parametrais.

Proginių monetų išleidimo praktika ir tradicijos yra kitokios nei apyvartinių monetų. Vyraujančios kolekcinių monetų išleidimo tendencijos pasaulyje yra nuolat stebimos ir analizuojamos. Proginėse monetose kur kas daugiau dėmesio skiriama meniniams aspektams, norima pasiekti kuo didesnės abiejų monetos pusių – averso ir reverso – dizaino elementų harmonijos. Šių monetų funkcinė paskirtis nėra svarbiausias dalykas. Tačiau skiriant daugiau dėmesio monetų piešinio meniškumui ar jų kaldinimo techninėms naujovėms, visada kyla dilema, kas numizmatikos istorijoje turės didesnę išliekamąją vertę – modernumas ir drąsios naujovės ar jau šimtmečiais patikrintos klasikinės monetų kaldinimo ir dizaino tradicijos. Ši atsakomybė monetų kūrėjus įkvepia ir kartu įpareigoja – juk sunku būtų surasti kitą meno kūrinį, kurį savo rankomis liestų tokia daugybė žmonių. Todėl organizuoti lietuviškų monetų kūrybinį procesą yra patikėta Lietuvos banko suburtai Pinigų projektavimo ir gamybos komisijai*. Joje dirba ne tik bankininkai ir monetų kalyklos specialistai, bet ir istorikai, dailininkai, skulptoriai, grafikai, heraldikos žinovai.

Patvirtinus technines charakteristikas ir apsisprendus dėl privalomųjų monetos dizaino elementų yra skelbiamas konkursas jos grafiniam projektui sukurti. Patyrę ir garbūs, jau turintys patirtį ir dar tik pradedantys skulptoriai ir dailininkai pateikia savo vizijas Pinigų projektavimo ir gamybos komisijai. Ji svarsto, koks piešinys puoš naująją monetą.

Lietuvos banko valdybai patvirtinus monetos grafinius projektus, prasideda kitas monetos kūrimo etapas – gipsinio modelio gaminimas. Skulptorius plokštuminį piešinį paverčia reljefiniu gipsiniu modeliu, kuriame atkartojamos ne tik grafinio projekto dizaino detalės – modelis yra praturtinamas ir naujais meniniais potėpiais, kuriuos leidžia atlikti skulptūrinės technikos ypatumai. Priklausomai nuo dizaino elementų ir piešinio sudėtingumo vienos monetos averso ir reverso gipsiniams modeliams pagaminti reikia maždaug dviejų mėnesių. Pagal baigtus gipsinius modelius galima aiškiau įsivaizduoti, kaip atrodys tikros monetos. Iš pinigų kūrėjų dirbtuvių minėti modeliai keliauja toliau – ateina metas peržengti monetų kalyklos sienas.

Ištrauka iš Arūno Dulkio straipsnio "Lietuviškos monetos kelias"
 
*nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Pinigų projektavimo ir gamybos komisija vadinasi Pinigų kūrimo komisija