Metodologinės pastabos

Sutartiniai ženklai

– Tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo

0,0 Rodiklio dydis yra mažesnis negu nurodyti matavimo vienetai

... Nėra duomenų, nors toks reiškinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo

x Tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas

Santrumpos
ECB Europos Centrinis Bankas
ES Europos Sąjunga
ESS 2010 Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema 2010
LB Lietuvos bankas
PFĮ Pinigų finansų įstaigos
PRF Pinigų rinkos fondai
SST Specialiosios skolinimosi teisės
TVF Tarptautinis valiutos fondas

2. Pinigų finansų įstaigų balanso ir pinigų statistika

Skyriuje pateikiami Lietuvos PFĮ duomenys. Lietuvos PFĮ balanso duomenys renkami iš Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų vadovaujantis LB valdybos 2014 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 03-27 „Dėl pinigų finansų įstaigų balanso statistinės atskaitomybės“ ir naudojami LB apskaitos dokumentų duomenys. Šie duomenys išplečiami, kad aprėptų 100 procentų visų kredito įstaigų, įskaitant Lietuvos centrinę kredito uniją ir kitas kredito unijas, bendro balanso.

Duomenys atitinka ECB reikalavimus, išdėstytus 2013 m. rugsėjo 24 d. Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2013/33) su pataisymais.

Duomenys į kategorijas grupuojami vadovaujantis minėto reglamento reikalavimais, kurie yra suderinti su ESS 2010 klasifikavimo principais.

Pagrindinės balanso turto kategorijos yra šios:

- grynieji pinigai – PFĮ turimi šalies ir užsienio apyvartoje esantys banknotai ir monetos, plačiai naudojami mokėjimams atlikti;

- paskolos – PFĮ turimas finansinis turtas, sukurtas kreditoriams skolinant skolininkams lėšas, nepatvirtintas dokumentais arba patvirtintas neperleidžiamaisiais dokumentais. Ši kategorija taip pat apima PFĮ turtą, turimą kaip indėliai;

- turimi skolos vertybiniai popieriai – turimos obligacijos, vekseliai, sertifikatai ir panašios perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, jais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba jie gali būti atsveriami kitu sandoriu rinkoje; jie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į leidėją. Šiai kategorijai priklauso ir subordinuotoji skola vertybiniais popieriais;

- PRF vienetai (akcijos) – likvidumo požiūriu indėliams artimi pakaitai. Tai vienetai (akcijos) tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 2 straipsnyje nurodytus kriterijus;

- investicinių fondų vienetai (akcijos) – ne PRF investicinių fondų, kurie yra kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą, išleisti vienetai (akcijos);

- nuosavybės priemonės – nuosavybės teisės į bendroves arba kvazibendroves; tai reikalavimas dėl likutinės vertės po to, kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai, t. y. biržinės ir nebiržinės akcijos ir kitos nuosavybės priemonės.

Pagrindinės balanso įsipareigojimų kategorijos yra šios:

- grynieji pinigai apyvartoje – ECB ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų išleisti apyvartoje esantys banknotai ir monetos, plačiai naudojami mokėjimams atlikti. Ši kategorija neapima kolekcinių (proginių) monetų, išleistų didesne negu nominalas kaina;

- indėliai – kreditoriams įsiskolintos sumos neišleidžiant perleidžiamųjų vertybinių popierių arba PRF vienetų (akcijų). Ši kategorija taip pat apima PFĮ įsipareigojimus paskolomis;

- vienadieniai indėliai – indėliai tiek nacionaline, tiek užsienio valiuta, kurie yra keičiami į pinigus ar gali būti pervedami pagal čekį, banko mokėjimo nurodymą, debeto įrašą ar pan. pareikalavus, be uždelsimo, apribojimo ar baudos. Ši subkategorija apima taip pat tuos nepervedamuosius indėlius, kurie išmokami pareikalavus arba iki kitos darbo dienos pabaigos be reikšmingos baudos ar apribojimo, likučius iš anksto apmokėtose kortelėse, paskolas, kurias reikia grąžinti iki kitos darbo dienos pabaigos;

- sutarto termino indėliai – nepervedamieji indėliai, kurie negali būti pakeisti į pinigus anksčiau sutarto fiksuoto termino arba kurie gali būti pakeisti į pinigus anksčiau to sutarto termino, tik taikant indėlininkui tam tikro tipo baudą;

- įspėjamojo laikotarpio indėliai – nepervedamieji, be sutarto termino indėliai, kurių negalima pakeisti į pinigus be išankstinio įspėjamojo laikotarpio, kuriam nepasibaigus minėtų indėlių į pinigus pakeisti negalima arba galima tik sumokėjus baudą;

- atpirkimo sandoriai – susitarimai parduoti vertybinius popierius ir juos arba panašius atpirkti tiksliai nurodyta kaina ir iš anksto nustatytu laiku. Dėl to jie panašūs į paskolas, užtikrintas vertybinių popierių užstatu, tik šiuo atveju pardavėjas perduoda vertybinių popierių juridinę nuosavybę. Šiame straipsnyje klasifikuojamos tokios atpirkimo tipo operacijos: vertybinių popierių skolinimas už piniginį užstatą ir pardavimo įsipareigojant nupirkti sutartys. Vertybiniai popieriai, dėl kurių sudaromi atpirkimo tipo sandoriai, įrašomi turto straipsnyje „Turimi skolos vertybiniai popieriai“. Į šį straipsnį taip pat įtraukiami sandoriai, kuriais už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas;

- PRF vienetai (akcijos) – PRF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 2 straipsnyje, išleisti vienetai arba akcijos;

- išleisti skolos vertybiniai popieriai – PFĮ išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones (obligacijos, vekseliai, sertifikatai ir panašūs), paprastai perleidžiamieji, kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba jie gali būti atsveriami kitu sandoriu rinkoje; jie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į leidėją. Šiai kategorijai priklauso ir išleista subordinuotoji skola vertybiniais popieriais;

- kapitalas ir atsargos – prie šios kategorijos priskiriamos sumos, atsirandančios PFĮ akcininkams arba kitiems savininkams išleidžiant nuosavą kapitalą, kuris išreiškia turėtojo nuosavybės teises į PFĮ ir apskritai teisę gauti dalį jos pelno ir dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Taip pat įtraukiamas pelnas (nuostoliai), įrašytas į pelno (nuostolių) ataskaitą, lėšos, kurių šaltinis yra nepaskirstytasis pelnas ar PFĮ numatomiems tikėtiniems mokėjimams ar prievolėms ateityje atidėtos lėšos. Ši kategorija iš esmės apimtų: įmokas išleidžiant nuosavą kapitalą, įskaitant akcijų priedus, pelną arba nuostolį, įrašytą į pelno (nuostolio) ataskaitą, pajamas ir išlaidas, pripažįstamas nuosavybės priemonėse tiesiogiai, lėšas, atsirandančias iš akcininkams nepaskirstyto pelno, specialiuosius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitokiam turtui. Šis apibrėžimas taikomas tik statistikos tikslais.

Klasifikuojant pagal sektorius, vadovaujamasi ESS 2010 institucinių vienetų klasifikavimo pagal institucinius sektorius ir subsektorius principais. Jie detalizuojami ECB leidinyje „Pinigų finansinių institucijų ir rinkų statistikos sektorių vadovas. Klientų statistinio klasifikavimo nurodymai“. 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus euro zonos nare visos pozicijos su kitų euro zonos šalių rezidentais, įskaitant ECB, klasifikuojamos kaip vidaus pozicijos. Šiame skyriuje sąvoka „rezidentai“ reiškia euro zonos rezidentus.

Sektoriai ar jų grupės bei jų ir ESS 2010 institucinių sektorių bei subsektorių atitikimas parodytas lentelėje.

 

ESS 2010 sektoriai

Euro zonos rezidentų sektorius

Pinigus leidžiantis sektorius

PFĮ

Centrinis bankas

S.121

Kitos PFĮ

 

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

S.122

PRF

S.123

Neutralus sektorius

Ne PFĮ

Centrinė valdžia

S.1311

Pinigus turintis sektorius

Kita valdžia

Krašto valdžia

S.1312

Vietos valdžia

S.1313

Socialinės apsaugos fondai

S.1314

Kiti rezidentų sektoriai

Finansų bendrovės, išskyrus PFĮ

Investiciniai fondai

S.124

Kiti finansiniai tarpininkai

S.125 + S.126 + S.127

Draudimo bendrovės

S.128

Pensijų fondai

S.129

Ne finansų bendrovės,
namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios
ne pelno institucijos

Ne finansų bendrovės

S.11

Namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

S.14 + S.15

Nerezidentų sektorius

PFĮ (bankai)

S.2

Ne PFĮ
(ne bankai)

Valdžios sektorius

Kiti sektoriai

Euro zonos rezidentų sektorius:

- PFĮ – finansų įstaigos, kurios sudaro pinigus leidžiantį sektorių. Jos apibrėžtos Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 1 straipsnyje. Lietuvoje prie PFĮ priskiriami Lietuvos bankas, komerciniai bankai, užsienio bankų filialai, Lietuvos centrinė kredito unija, kitos kredito unijos ir PRF (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 2 straipsnyje). Statistinis Lietuvos PFĮ sąrašas skelbiamas LB interneto svetainėje. Lietuvos PFĮ taip pat įtraukiamos į ECB statistikos tikslais sudaromą ES šalių PFĮ sąrašą, kuris skelbiamas ECB interneto svetainėje;

- centrinė valdžia – valdžios sektorius, kaip apibrėžta ESS 2010 (2.111–2.113 punktai), išskyrus krašto ir vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus. Apima visas administracines valstybės žinybas ir kitas centrines agentūras, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė erdvė, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą;

- vietos valdžia, kaip apibrėžta ESS 2010, – tai tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės erdvės dalis, neįskaitant socialinės apsaugos fondų vietinių agentūrų (ESS 2010, 2.116 punktas);

- socialinės apsaugos fondai – visi centriniai, krašto ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines pašalpas ir kurie tenkina abu šiuos kriterijus: a) pagal įstatymą arba reglamentą tam tikros gyventojų grupės įpareigotos dalyvauti socialinės apsaugos programose arba mokėti įmokas; b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą (su)reguliuojant ar patvirtinant įmokas ar išmokas nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros organo ar darbdavio, vaidmens (ESS 2010, 2.117 punktas). Lietuvoje tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos skyriai, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos;

- investiciniai fondai – investiciniai fondai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38);

- kiti finansiniai tarpininkai – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, daugiausia užsiimančios finansinio tarpininkavimo veikla (išskyrus PFĮ, investicinius fondus, draudimo bendroves ir pensijų fondus), t. y. lėšų skolinimusi, transformavimu ir perskolinimu savo sąskaita (subsektorius S.125, ESS 2010, 2.86–2.94 punktai). Subjektai, daugiausia padedantys vykdyti finansinio tarpininkavimo veiklą, bet patys nesantys finansiniai tarpininkai (S.126, ESS 2010, 2.95–2.97 punktai), ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127, ESS 2010, 2.98–2.99 punktai) PFĮ balanso ir pinigų statistikoje taip pat priskiriami subkategorijai „kiti finansiniai tarpininkai“. Pradedant 2015 m. sausio mėnesio duomenimis, prie šios subkategorijos priskiriami bankai ir kredito unijos, kurių licencija atšaukta. Iki 2014 m. gruodžio mėn. tokios kredito įstaigos buvo priskiriamos prie ne finansų bendrovių;

- draudimo bendrovės – finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios daugiausia užsiima finansinio tarpininkavimo veikla, kaip rizikos bendrinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) padariniu. Ši kategorija apima tiek gyvybės draudimo, tiek ir ne gyvybės draudimo veiklą (S.128, ESS 2010, 2.100–2.104 punktai);

- pensijų fondai – pensijų fondų subsektorių S.129 sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas) (ESS 2010, 2.105–2.110 punktai);

- ne finansų bendrovės – instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas (S.11, ESS 2010, 2.45–2.54);

- namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos – namų ūkių sektoriui S.14 priskiriami pavieniai asmenys ar asmenų grupės, kurie yra: 1) vartotojai, 2) prekių gamintojai ir nefinansinių paslaugų teikėjai vien tik savo galutiniam vartojimui, 3) verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai) (individualiosios įmonės, ūkininkai, pagal verslo liudijimą dirbantys verslininkai ir pan., kurie paprastai verčiasi nuosavais darbo ir finansų šaltiniais) (ESS 2010, 2.118–2.128 punktai). Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių S.15 sudaro atskiri juridiniai instituciniai vienetai, aptarnaujantys tam tikras namų ūkių grupes ir kurių pagrindiniai ištekliai gaunami, pavyzdžiui, iš savanoriškų įmokų, valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (profesinės sąjungos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, labdaros organizacijos ir pan.) (ESS 2010, 2.129–2.130 punktai).

Nerezidentų sektorius:

- PFĮ (bankai) – ES valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, reziduojančios PFĮ ir ne ES reziduojančios įstaigos, panašios į PFĮ. Bankų grupės apibrėžimas iš esmės atitinka PFĮ grupės, kurią sudaro centrinio banko ir indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką, subsektoriai pagal ESS 2010, apibrėžimą. Bankų grupei nuo 2007 m. balandžio mėn. priskiriamos ir centrinių pinigų institucijų bankinę veiklą vykdančios tarptautinės organizacijos, išskyrus ECB;

- valdžios sektorius – centrinė, krašto, vietos valdžia ir socialinės apsaugos fondai, kaip apibūdinta euro zonos rezidentų sektoriaus apibrėžime. Ši kategorija apima daugumą tarptautinių ir viršnacionalinių organizacijų ir jų atstovybių (net jei būtų įsikūrusios Lietuvoje arba kitur euro zonoje), išskyrus ECB, ir bankų bei kitų finansinių tarpininkų grupėms priskirtas tarptautines organizacijas;

- kiti sektoriai – investiciniai fondai ir kiti finansiniai tarpininkai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai, ne finansų bendrovės bei namų ūkiai ir jiems paslaugas teikiančios ne pelno institucijos, kaip apibūdinta euro zonos rezidentų sektoriaus apibrėžime. Kitiems finansiniams tarpininkams nerezidentams nuo 2007 m. balandžio mėn. priskiriamos tarptautinės finansų organizacijos, turinčios plėtros bankų veiklos bruožų.

Euro zona apima šalis nares, įsivedusias eurą kaip bendrąją valiutą. Tai Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija (nuo 1999 m. sausio 1 d.), Graikija (nuo 2001 m. sausio 1 d.), Slovėnija (nuo 2007 m. sausio 1 d.), Kipras ir Malta (nuo 2008 m. sausio 1 d.), Slovakija (nuo 2009 m. sausio 1 d.), Estija (nuo 2011 m. sausio 1 d.), Latvija (nuo 2014 m. sausio 1 d.), Lietuva (nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pinigų statistikoje euro zona apima ir ECB.

Nepažeidžiant Lietuvoje įsigaliojusios apskaitos ir įskaitymo praktikos, pinigų statistikos tikslais pateikiama bendroji viso finansinio turto ir visų finansinių įsipareigojimų vertė. Pateikiama nominalioji paskolų ir indėlių vertė, neįskaitant sukauptų palūkanų. Palūkanos, sukauptos už turimus ar išleistus vertybinius popierius, neįskaitomos į su jomis susijusių vertybinių popierių vertę.

Turto ir įsipareigojimų pozicijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į eurus pagal LB skelbiamus ataskaitinio laikotarpio pabaigos pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą nustatomus euro ir užsienio valiutų santykius, taikomus įtraukiant į apskaitą ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. LB apskaitos dokumentų duomenys užsienio valiuta yra perskaičiuojami į eurus pagal ECB skelbiamus orientacinius užsienio valiutos santykius.

Dėl sezoniškumo netikslinama.

Pateikiama trijų rūšių informacija: likučiai laikotarpio pabaigoje, sandoriai per laikotarpį ir metiniai augimo tempai. Sandoriai per laikotarpį skaičiuojami netiesioginiu būdu, iš likučių skirtumų atimant kitus pokyčius, nesusijusius su sandoriais. Metiniai augimo tempai skaičiuojami iš patikslintų likučių indeksų.

Sandoriai Ft per t mėnesį apskaičiuojami likučių skirtumą tikslinant pokyčiais dėl perklasifikavimo, valiutos santykio svyravimo, visiško ar dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos svyravimo:

n25073/formule1.gif

kur:
Lt – likutis mėnesio t pabaigoje;
Ct – pokytis dėl perklasifikavimo ir kitokio patikslinimo;
Et – pokytis dėl valiutos santykio svyravimo;
Vt – pokytis dėl visiško ar dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos.

Duomenys apie perklasifikavimą ir kitokį patikslinimą (Ct) bei patikslinimą dėl perkainojimo (Vt) renkami iš atskaitingų agentų, o pokyčiai dėl valiutos santykio svyravimo (Et) įvertinami LB.

Metinis augimo tempas at mėnesio t pabaigoje (procentais) apskaičiuojamas taip:

 n25073/formule2.gif

Čia patikslintų likučių indeksas It mėnesio t pabaigoje apibrėžiamas taip:

n25073/formule3.gif

kur:
Ft – sandoriai per t mėnesį;
Lt-1 – likutis t-1 mėnesio pabaigoje.

Pirmą kartą skelbiami duomenys yra išankstiniai ir per mėnesį paprastai tikslinami. Taip pat gali būti keičiami duomenys nuo 2004 m. kovo mėn.

2.1 poskyris

2.1.2 lentelė

Grynieji pinigai apyvartoje – Lietuvos banko dalis visoje Eurosistemos eurų banknotų emisijoje ir Lietuvos banko išleistos eurų monetos. Bendra eurų banknotų vertė paskirstoma kiekvienam centriniam bankui, Eurosistemos dalyviui, taikant pasirašyto kapitalo raktą, kaip numatyta 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendime ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (ir vėlesniuose jo pakeitimuose). Iki 2015 m. gruodžio mėnesio įtraukiami neišimti iš apyvartos litų banknotai ir monetos. Į euro zonos išorės įsipareigojimus įskaitytas TVF Lietuvos Respublikai suteiktų SST atitiktinys.

2.2 poskyris

Pateikti jungtinio (agreguoto) Lietuvos kitų PFĮ, t. y. PFĮ sektoriui priskirtinų institucijų, išskyrus Lietuvos banką, balanso duomenys, apimantys ir jų tarpusavio turto bei įsipareigojimų pozicijas.

2.1.1 ir 2.2.1 lentelės

Į paskolas euro zonos rezidentams įskaityti ir indėliai kitose PFĮ ar finansų įstaigose.

2.3 poskyris

Pateikti konsoliduoto visų Lietuvos PFĮ balanso duomenys. Iš jų eliminuotos euro zonos rezidenčių PFĮ tarpusavio turto ir įsipareigojimų pozicijos – iš PFĮ įsipareigojimų atimtos atitinkamų straipsnių PFĮ balanso turto pusėje sumos.

2.4 poskyris

Pateiktas Lietuvos indėlis į euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius skaičiuojamas pagal Lietuvos indėlį į konsoliduotą PFĮ balansą. Taip pat įskaitomi kai kurie Lietuvos centrinės valdžios piniginiai įsipareigojimai, tačiau atimami nerezidentų turimi Lietuvos PFĮ išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

2.2.3–2.9.1 lentelės

Į paskolas nerezidentams įskaityti ir indėliai kitose PFĮ (bankuose) ar finansų įstaigose.

2.9 poskyris

ES ne euro zona (išskyrus Lietuvą) reiškia ES ekonominę erdvę, išskyrus euro zoną ir Lietuvą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. jai priklauso ir Čekija, Estija (iki 2011 m. sausio 1 d.), Kipras (iki 2008 m. sausio 1 d.), Latvija (iki 2014 m. sausio 1 d.), Lenkija, Malta (iki 2008 m. sausio 1 d.), Slovakija (iki 2009 m. sausio 1 d.), Slovėnija (iki 2007 m. sausio 1 d.), Vengrija, nuo 2007 m. sausio 1 d. – Bulgarija ir Rumunija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija.

Atnaujinta 2015-03-20