Metodologinės pastabos

FINANSINĖS SĄSKAITOS

Finansinės sąskaitos (FS) – tai duomenys apie šalies ekonomikos institucinių sektorių finansinio turto ir įsipareigojimų likučius laikotarpio pabaigoje bei finansinio turto ir įsipareigojimų pokyčius (sandorius, perkainojimą ir kitus apimties pasikeitimus) per laikotarpį. Šios sąskaitos yra integrali nacionalinių sąskaitų sistemos dalis. Finansinių sąskaitų sudarymo metodika ir pagrindinės taisyklės apibrėžtos 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 2010).

Nacionalinių sąskaitų sistemoje ekonominiai vienetai, disponuojantys nuosavu turtu, prisiimantys įsipareigojimus savo vardu, esantys ekonomiškai aktyvūs ir sudarantys sandorius su kitais ekonominiais vienetais, pagal jų pagrindines funkcijas ir tikslus grupuojami į sektorius ir subsektorius.

SEKTORIAI IR SUBSEKTORIAI

Ne finansų bendrovės (S.11)

  • Viešosios ne finansų bendrovės (S.11001)
  • Nacionalinės privačiosios bendrovės (S.11002)
  • Užsienio subjektų kontroliuojamos ne finansų bendrovės (S.11003)

Finansų bendrovės (S.12)

  • Centrinis bankas (S.121)
  • Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)
  • Pinigų rinkos fondai (PRF) (S.123)
  • Ne PRF investiciniai fondai (S.124)
  • Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125)
  • Finansiniai pagalbininkai (S.126)
  • Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)
  • Draudimo bendrovės (S.128)
  • Pensijų fondai (S.129)

Valdžios sektorius (S.13)

  • Centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1311)
  • Krašto (regiono) valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1312)
  • Vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1313)
  • Socialinės apsaugos fondai (S.1314)

Namų ūkiai (S.14)

  • Darbdaviai (S.141) ir savarankiškai dirbantys asmenys (S.142)
  • Samdomieji darbuotojai (S.143)
  • Nuosavybės pajamų ir pervedimų pajamų gavėjai (S.144)
  • Nuosavybės pajamų gavėjai (S.1441)
  • Pensijų gavėjai (S.1442)
  • Kitų pervedimų gavėjai (S.1443)

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Likusio pasaulio sektorius (S.2)

  • Europos Sąjungos valstybės narės, institucijos ir įstaigos (S.21)
    • Europos Sąjungos valstybės narės (S.211)
    • Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos (S.212)
  • Šalys, išskyrus valstybes nares, ir tarptautinės organizacijos ne Europos Sąjungos rezidentės (S.22)

Ne finansų bendrovės (S.11)

Lietuvoje S.11 sektorius į subsektorius neskaidomas. Jam priskiriamos visos – ir privačios, ir viešosios – institucijos, gaminančios rinkos prekes ir teikiančios nefinansines paslaugas rinkos kainomis. Priskiriant institucijas minėtam sektoriui, atsižvelgiama į jų juridinį statusą ir veiklą. Šiam sektoriui priskiriamos uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įstaigos, kurios didžiąją veiklos sąnaudų dalį padengia pajamomis už parduotas prekes ir paslaugas. Taip pat šiam sektoriui priskiriamos pagrindinių buveinių veiklos bendrovės. Jam nepriskiriamos individualios (personalinės) įmonės, nors jos yra rinkos gamintojai. Pastarieji vienetai priskiriami namų ūkių sektoriui.

Finansų bendrovės (S.12)

Finansų bendrovių sektoriui (S.12) Lietuvoje priskiriamos finansiniu tarpininkavimu ir pagalbine finansine veikla užsiimančios privačios ir viešosios institucijos.

Subsektoriui Centrinis bankas (S.121) priskiriamas Lietuvos bankas.

Subsektoriui Indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122) priskiriami komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), centrinė kredito unija, kredito unijos.

Subsektoriui Pinigų rinkos fondai (S.123) priskiriami kolektyvinio investavimo subjektai (KIS), investuojantys į pinigų rinkos priemones, o jų išleistos akcijos (vienetai) laikomos artimais indėliams pakaitalais.

Subsektoriui Ne PRF investiciniai fondai (S.124) priskiriami KIS, dažniausiai investuojantys į ilgalaikį ir nefinansinį turtą, o jų išleistos akcijos (vienetai) nelaikomos artimais indėliams pakaitalais.

Subsektoriui Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125) priskiriamos A kategorijos finansų maklerio įmonės, finansinės nuomos bendrovės, faktoringu užsiimančios bendrovės, rizikos kapitalo bendrovės.

Subsektoriui Finansiniai pagalbininkai (S.126) priskiriami draudimo brokeriai ir agentai, įmonės, teikiančios garantijas, B ir C kategorijos finansų maklerio įmonės, pensijų fondų ir KIS valdymo įmonės, Vertybinių popierių birža NASDAQ OMX Vilnius, Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, ne pelno institucijos, teikiančios paslaugas finansų bendrovėms.

Subsektoriui Priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127) priskiriami nuosavų lėšų skolintojai (greitojo kredito įmonės), lombardai, kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių akcijas ir kurių pagrindinė veikla yra tų bendrovių nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokių kitų paslaugų bendrovėms, kurių akcijos yra tik laikomos (jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų).

Subsektoriui Draudimo bendrovės (S.128) priskiriamos licencijuotos gyvybės ir ne gyvybės draudimo bendrovės.

Subsektoriui Pensijų fondai (S.129) priskiriami savarankiški pensijų fondai.  

Valdžios sektorius (S.13)

Valdžios sektorius – tai sektorius, apimantis iš privalomųjų mokėjimų finansuojamus institucinius vienetus, kurių pagrindinė veikla – ne rinkos paslaugų teikimas ir (ar) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas.

Lietuvos valdžios sektorius skirstomas į centrinės valdžios, vietos valdžios ir socialinės apsaugos fondų subsektorius.

Subsektoriui Centrinė valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1311) priskiriami iš valstybės biudžeto išlaikomi subjektai, taip pat nebiudžetiniai fondai (Privatizavimo fondas, Santaupų atkūrimo ir kompensavimo fondas, Garantinis fondas, Rezervinis (stabilizavimo) fondas, VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondas) ir kiti ne rinkos gamintojai (valstybės įmonės Turto bankas, Energetikos agentūra, Ignalinos atominė elektrinė, GIS-Centras, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas bei viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

Subsektoriui Vietos valdžia (išskyrus socialinės apsaugos fondus) (S.1313) priskiriamas viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso vietos ekonominės erdvės dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą. Taip pat jam priskiriama savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas.

Subsektoriui Socialinės apsaugos fondai (S.1314) priskiriami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai, Lietuvos darbo birža ir jos teritoriniai skyriai, Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, nebiudžetinis Užimtumo fondas.

Namų ūkiai (S.14)

Sektoriui Namų ūkiai priskiriami pavieniai asmenys ar asmenų grupės kaip vartotojai, ūkininkai kaip rinkos gamintojai, pagal verslo liudijimą dirbantys verslininkai ir individualios (personalinės) įmonės.

Namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.15)

Šiam sektoriui priskiriamos profesinės sąjungos, įvairios draugijos, vartotojų asociacijos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos, socialiniai, kultūriniai, poilsio, pramogų ir sporto klubai, labdaros, paramos organizacijos.

Likusio pasaulio sektorius (S.2)

Šį sektorių sudaro vienetai nerezidentai, vykdantys sandorius su instituciniais vienetais rezidentais arba yra kitaip ekonomiškai susiję su vienetais rezidentais. Šio sektoriaus sąskaitos parodo bendrą ekonominių ryšių, siejančių nacionalinę ekonomiką su likusio pasaulio sektoriumi, vaizdą. Šiam sektoriui priskiriamos ES institucijos ir tarptautinės organizacijos.

FINANSINIŲ SĄSKAITŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

Finansinių sandorių apskaitos taisyklės

Finansiniai sandoriai yra finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai tarp institucinių vienetų rezidentų ir tarp jų ir institucinių vienetų nerezidentų.

Finansinis turtas yra ekonominis turtas, apimantis mokėjimo priemones, finansinius reikalavimus ir ekonominį turtą, savo kilme artimą finansiniams reikalavimams.

ESS 2010 išskiriamos aštuonios finansinio turto ir įsipareigojimų kategorijos. Dvi subkategorijos pensijų fondų reikalavimai pensijų valdytojams (F.64) ir nepensiniai įsipareigojimai (teisės) (F.65), susijusios su pensijų schemomis pagal išmokos dydį (angl. defined benefit pension schemes), nėra aktualios Lietuvos ketvirtinėms finansinėms sąskaitoms, nes kol kas Lietuvoje egzistuoja tik pensijų schemos pagal įmokos dydį (angl. defined contributions pension schemes).

Finansinių sandorių klasifikatorius atitinka finansinio turto ir įsipareigojimų klasifikatorių. Kiekvienas finansinis turtas, išskyrus piniginį auksą, turi atitiktinį įsipareigojimą.

Toliau pateikiami finansinių priemonių sąrašas ir aprašymai. Sandorių žymėjimui naudojamas kodas F, o balanso pozicijų (likučių) žymėjimui – kodas AF.

Finansinių priemonių kategorijos

Finansinė priemonė

Kodas

Aprašymas

Piniginis auksas ir specialiosios skolinimosi teisės

AF/F.1

 

     Piniginis auksas 

AF/F.11

Ne mažesnės kaip 995 prabos, t. y. 995/1 000 grynumo, aukso luitai, kuriuos kaip užsienio atsargų dalį laiko ir valdo Lietuvos bankas.

     Specialiosios skolinimosi teisės (SST)

AF/F.12

Tarptautinio valiutos fondo sukurtas ir jo narių turimam atsargų turtui pildyti skirtas tarptautinių atsargų turtas.

Pinigai ir indėliai

AF/F.2

Pinigai ir indėliai yra apyvartoje esantys pinigai ir indėliai, išreikšti tiek nacionaline, tiek užsienio valiutomis.

     Grynieji pinigai

AF/F.21

Banknotai ir monetos, esantys apyvartoje (nacionaline ir užsienio valiutomis) ir naudojami atlikti mokėjimus.

     Pervedamieji indėliai

AF/F.22

Vienadieniai indėliai.

     Kiti indėliai

AF/F.29

Visi terminuotieji ir neterminuotieji indėliai, taupymo lakštai bei atpirkimo sandoriai.

Skolos vertybiniai popieriai

AF/F.3

Skolos vertybiniai popieriai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola.

     Trumpalaikiai

AF/F.31

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra vieni metai ir mažiau. 

     Ilgalaikiai

AF/F.32

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis išpirkimo terminas yra daugiau kaip vieni metai.

Paskolos

AF/F.4

Hipotekos paskolos, vartojimo paskolos, finansinė nuoma ir pirkimo išsimokėtinai sutartys, atvirkštinai atpirkimo sandoriai.

     Trumpalaikės

AF/F.41

Paskolos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra vieni metai ir mažiau, paskolos, grąžinamos pagal pareikalavimą, ir trumpalaikiai atvirkštiniai atpirkimo sandoriai.

     Ilgalaikės

AF/F.42

Paskolos, kurių pradinis grąžinimo terminas yra daugiau kaip vieni metai, ir ilgalaikiai atvirkštiniai atpirkimo sandoriai.

Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)

AF/F.5

Nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę jų turėtojams į dalį bendrovės pelno ar į dalį grynojo bendrovės turto jos likvidavimo atveju.

  Nuosavybės priemonės

AF/F.51

 

        Biržinės akcijos

AF/F.511

Akcinių bendrovių išleistos akcijos, kurių kainos nustatomos organizuotose vertybinių popierių biržose.

        Nebiržinės akcijos

AF/F.512

Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių išleistos akcijos, kurių kainos nėra nustatomos vertybinių popierių biržose.

        Kitos nuosavybės priemonės

AF/F.519

Kooperatinių bendrovių, kredito unijų pajai, valstybės ir savivaldybių įmonių kapitalas, kuris nėra padalytas į akcijas, nekilnojamasis turtas, įsigytas užsienyje.

  Investicinių fondų akcijos (vienetai)

AF/F.52

KIS išleistos akcijos (vienetai).

         PRF akcijos (vienetai)

AF/F.521

PRF išleistos akcijos (vienetai).

      Ne PRF investicinių fondų akcijos  (vienetai)

AF/F.522

Ne PRF išleistos akcijos (vienetai).

     Draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemos

AF/F.6

 

  Ne gyvybės draudimo techniniai atidėjiniai

AF/F.61

Namų ūkių ir kitų sektorių lėšos, sukauptos kaip  ne gyvybės draudimo atidėjiniai.

  Gyvybės draudimo ir anuiteto įsipareigojimai (teisės)

AF/F.62

Namų ūkių lėšos, sukauptos kaip gyvybės draudimo atidėjiniai.

  Pensiniai įsipareigojimai (teisės)

AF/F.63

Namų ūkių lėšos, sukauptos pensijų fonduose

  Standartinių garantijų atidėjiniai

AF/F.66

Garantijų teikėjų suformuoti atidėjiniai garantijoms apmokėti.

Išvestinės finansinės priemonės ir samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

AF/F.7

 

  Išvestinės finansinės priemonės

AF/F.71

Pasirinkimo, būsimieji ir apsikeitimo sandoriai, jeigu jie turi vertę, išankstinių susitarimų dėl palūkanų normos sandoriai.

  Samdomųjų darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

AF/F.72

Išvestinė finansinė priemonė, pagal kurią samdomasis darbuotojas turi teisę įsigyti tam tikrą darbdavio akcijų kiekį nustatyta kaina   nustatytu laikuarba per tam tikrą laikotarpį nuo teisių įsigaliojimo dienos.

Kitos gautinos (mokėtinos) sumos

AF/F.8

 

    Prekybos kreditai ir išankstiniai mokėjimai

AF/F.81

Įsiskolinimai už prekes ir paslaugas bei gauti ar sumokėti avansai.

    Kitos gautinos (mokėtinos) sumos, išskyrus prekybos kreditus ir išankstinius mokėjimus 

AF/F.89

Finansiniai reikalavimai ar įsipareigojimai, atsiradę dėl laiko skirtumų tarp susikaupusių sandorių ir atliktų mokėjimų (mokėtini arba gautini mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, darbo užmokestis, dividendai ir pan.).

Finansiniai sandoriai lemia balanso (likučių) pokyčius, tačiau pokyčiai tarp laikotarpio pradžios ir pabaigos likučių gali apimti ir kitus srautus. Kiti srautai skirstomi į finansinio turto ir įsipareigojimų vertės pokyčius per laikotarpį dėl rinkos kainų ir valiutos kursų pasikeitimų, kurie rodomi perkainojimo sąskaitoje, ir kitus turto apimties ir įsipareigojimų pokyčius dėl klasifikavimo ir struktūros pasikeitimų, kurie rodomi kitų apimties pokyčių sąskaitoje. Ryšį tarp laikotarpio pradžios likučio, pabaigos likučio ir finansinių sandorių parodo ši lygybė:

Laikotarpio pradžios likutis + finansiniai sandoriai + perkainojimas + kiti apimties pokyčiai = laikotarpio pabaigos likutis.

Sudarant Lietuvos ketvirtines FS, finansiniai sandoriai į apskaitą dažniausiai įtraukiami netiesiogiai, t. y. kaip skirtumas tarp ketvirčio pradžios ir pabaigos likučių, atėmus perkainojimus ir kitus apimties pokyčius.

Konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios finansinės sąskaitos

Finansinės sąskaitos gali būti konsoliduotosios ir nekonsoliduotosios. Nekonsoliduotosiose FS parodomi visi finansiniai sandoriai tarp institucijų. Konsoliduotosiose FS sandoriai tarp institucinių vienetų, priskirtų tam pačiam sektoriui ar subsektoriui, neatvaizduojami. Konsolidacijos tikslais visi srautai ir likučiai skirstomi į:

  • vidaus (intra) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp institucijų, priskirtų tam pačiam sektoriui (subsektoriui),
  • išorės (inter) srautus ir likučius. Tai sandoriai tarp institucijų, priskirtų skirtingiems sektoriams (subsektoriams).

Įvertinimas rinkos kainomis

Pagrindinis ESS 2010 reikalavimas – finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti įvertinti rinkos kainomis. Ši taisyklė netaikoma finansiniam turtui ar įsipareigojimams, kurie neturi antrinės rinkos. Tai – indėliai, paskolos ir kitos gautinos (mokėtinos) sumos.

Kaupimo principas

ESS 2010 nustatytas reikalavimas, kad FS turi būti sudaromos vadovaujantis kaupimo principu. Tai reiškia, kad sandoris įrašomas tuo metu, kai jis įvyko, nepriklausomai nuo to, ar jis jau apmokėtas, ar dar ne. Finansinėse sąskaitose kaupimo principas taikomas šiais atvejais:

  • gautinoms arba mokėtinoms palūkanoms, kurios įrašomos kaip reinvestuotos į finansinį turtą;
  • prekybos kreditams, kai prekių ir paslaugų pristatymo laikas nesutampa su apmokėjimu;
  • kitoms gautinoms (mokėtinoms) sumoms, atsirandančioms dėl laiko skirtumų tarp susikaupusių sandorių ir atliktų mokėjimų, pavyzdžiui, mokėjimų, susijusių su mokesčiais, socialinio draudimo įmokomis, darbo užmokesčiu, nuoma ir pan.
Atnaujinta 2014-10-08