Metodologinės pastabos (iki 2014-12-31)

Metodologinės pastabos

Sutartiniai ženklai 

– Tokio reiškinio (rodiklio) atitinkamu laikotarpiu nebuvo

0,0 Rodiklio dydis yra mažesnis, negu nurodyti matavimo vienetai

... Nėra duomenų, nors toks reiškinys (rodiklis) atitinkamu laikotarpiu buvo

x Tokia išraiška rodiklis neskaičiuojamas

Santrumpos

ECB Europos Centrinis Bankas
ES Europos Sąjunga
ESS95 Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema 1995
LB Lietuvos bankas
PFI Pinigų finansinės institucijos
PRF Pinigų rinkos fondai
SST Specialiosios skolinimosi teisės
TVF Tarptautinis valiutos fondas

2. Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika

Skyriuje pateikiami Lietuvos PFI duomenys. Lietuvos PFI balanso duomenys renkami iš Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų vadovaujantis LB valdybos 2003 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl pinigų finansinių institucijų balanso statistinės atskaitomybės“ ir naudojami LB apskaitos dokumentų duomenys. Šie duomenys išplečiami, kad aprėptų 100 procentų visų kredito įstaigų, įskaitant Lietuvos centrinę kredito uniją ir kitas kredito unijas, bendro balanso. Šiuo metu dėl PRF neišplečiama.

Duomenys atitinka ECB reikalavimus, išdėstytus 2001 m. lapkričio 22 d. reglamente (EB) Nr. 2423/2001 dėl pinigų finansinių institucijų sektoriaus konsoliduoto balanso (ECB/2001/13) su pataisymais ir pakeitimais.

Duomenys į kategorijas grupuojami vadovaujantis minėto reglamento reikalavimais, kurie yra suderinti su ESS95 klasifikavimo principais.

Pagrindinės balanso turto ir įsipareigojimų kategorijos yra šios:

- grynieji pinigai – PFI turimi šalies ir užsienio apyvartoje esantys banknotai ir monetos, plačiai naudojami mokėjimams atlikti;

- paskolos – skolininkams paskolintos lėšos, nepatvirtintos perleidžiamaisiais dokumentais arba išreikštos vieninteliu dokumentu, jei jis tapo toks, ir finansinės nuomos sutarčių sumos bei pan. Ši kategorija taip pat apima PFI turtą indėliais;

- vertybiniai popieriai, išskyrus akcijas, – turimos obligacijos, vekseliai, sertifikatai ir panašūs perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose; jie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į leidėją. Šiai kategorijai priklauso ir subordinuotoji skola vertybiniais popieriais;

- PRF akcijos (vienetai) – likvidumo požiūriu indėliams artimi pakaitai. Tai akcijos (vienetai) tokių kolektyvinio investavimo subjektų: 1) kurie pirmiausia investuoja į pinigų rinkos priemones ir (arba) į PRF akcijas (vienetus), ir (arba) į kitas perduodamąsias likutinio termino iki vienų metų imtinai skolos priemones, ir (arba) į bankų indėlius, ir (arba) 2) kurių akcijų (vienetų) grąžos norma yra artima pinigų rinkos priemonių palūkanų normoms;

- akcijos ir kita nuosavybė – turimi vertybiniai popieriai, kurie išreiškia nuosavybės teises į korporacijų dalį, t. y. prekiaujamos akcijų biržose akcijos (kotiruojamosios), nekotiruojamosios akcijos ir kita nuosavybė; jie paprastai turėtojams duoda pajamų dividendų pavidalu;

- grynieji pinigai apyvartoje – LB išleisti apyvartoje esantys banknotai ir monetos, plačiai naudojami mokėjimams atlikti. Ši kategorija neapima kolekcinių monetų, išleistų didesne negu nominalas kaina;

- indėliai – kreditoriams įsiskolintos sumos neišleidžiant perleidžiamųjų vertybinių popierių. Ši kategorija taip pat apima PFI įsipareigojimus paskolomis;

- vienadieniai indėliai – indėliai tiek nacionaline, tiek užsienio valiuta, kurie yra keičiami į pinigus ar gali būti pervedami pagal čekį, banko mokėjimo nurodymą ar pan. pareikalavus, be jokio uždelsimo, apribojimo ar baudos. Ši subkategorija apima taip pat tuos nepervedamuosius indėlius, kurie išmokami pareikalavus arba iki kitos darbo dienos pabaigos be reikšmingos baudos ar apribojimo;

- sutarto termino indėliai – nepervedamieji indėliai, kurie negali būti pakeisti į pinigus anksčiau sutarto fiksuoto termino arba kurie gali būti pakeisti į pinigus anksčiau to sutarto termino, tik taikant indėlininkui tam tikro tipo baudą;

- įspėjamojo laikotarpio indėliai – nepervedamieji be sutarto termino indėliai, kurių negalima pakeisti į pinigus be išankstinio įspėjamojo laikotarpio, kuriam nepasibaigus minėtų indėlių į grynuosius pinigus pakeisti negalima arba galima tik sumokėjus baudą;

- atpirkimo sandoriai – susitarimai parduoti turtą ir jį atpirkti tiksliai nurodyta kaina ir iš anksto nustatytu laiku arba pareikalavus. Dėl to jie panašūs į paskolas, užtikrintas vertybinių popierių užstatu, tik šiuo atveju pardavėjas perduoda vertybinių popierių juridinę nuosavybę. Šios trejopos atpirkimo tipo operacijos (atpirkimo sutartys, vertybinių popierių skolinimas už piniginį užstatą ir pardavimo įsipareigojant nupirkti sutartys) struktūrizuotos taip, kad tenkintų būtinas sąlygas ir būtų traktuojamos kaip užtikrintos paskolos ir  priskiriamos šiai subkategorijai.

- išleisti skolos vertybiniai popieriai – išleistos obligacijos, vekseliai, sertifikatai ir panašūs perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose; jie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į leidėją. Šiai kategorijai priklauso ir išleista subordinuotoji skola vertybiniais popieriais;

- kapitalas ir atsargos – finansinis turtas, kaip apibrėžta kategorijoje „akcijos ir kita nuosavybė“, ir lėšos, kurių šaltinis yra nepaskirstytas pelnas ar PFI numatomiems tikėtiniems mokėjimams ar prievolėms ateityje atidėtos lėšos: savininkų įmokos, įskaitant akcijų priedus, einamųjų metų pelnas arba nuostolis, atsargos (rezervai) ir perkainojimo sąskaitos, ankstesniųjų metų pelnas arba nuostolis, atidėjiniai paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitokiam turtui. Šis apibrėžimas taikomas tik statistikos tikslais.

Klasifikuojant į sektorius, vadovaujamasi ESS95 institucinių vienetų klasifikavimo pagal institucinius sektorius ir subsektorius principais. Jie detalizuojami ECB leidinyje „Pinigų finansinių institucijų ir rinkų statistikos sektorių vadovas. Klientų statistinio klasifikavimo nurodymai“. Šiame skyriuje sąvoka „rezidentai“ reiškia Lietuvos rezidentus.

Sektoriai ar jų grupės bei jų ir ESS95 institucinių sektorių bei subsektorių atitikimas parodytas lentelėje.

  ESS95 sektoriai
Rezidentų sektorius Pinigus leidžiantis sektorius PFI Lietuvos bankas S.121
Kitos PFI S.122
  iš jų PRF
Neutralus sektorius Ne PFI Centrinė valdžia S.1311
Pinigus turintis sektorius Kita valdžia Vietos valdžia S.1313
Socialinės apsaugos fondai S.1314
Kiti rezidentų sektoriai Finansiniai tarpininkai Kiti finansiniai tarpininkai ir finansiniai pagalbininkai S.123+S.124
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai S.125
Nefinansinės korporacijos,
namų ūkiai ir juos aptarnaujančios
ne pelno institucijos
Nefinansinės korporacijos S.11
Namų ūkiai ir juos aptarnaujančios ne pelno institucijos S.14 + S.15
Nerezidentų sektorius PFI (bankai) S.2
Ne PFI
(ne bankai)
Valdžia
Kiti sektoriai

Rezidentų sektorius:

- PFI – tos finansinės institucijos, kurios sudaro Lietuvos pinigus leidžiantį sektorių. Lietuvoje PFI priskiriami Lietuvos bankas, komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (atitinkantys PFI apibrėžimą), Lietuvos centrinė kredito unija, kitos kredito unijos ir PRF (kolektyvinio investavimo subjektai, t. y. investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, jeigu jie išimtinai ar daugiausia investuoja į tokias trumpalaikes pinigų rinkos priemones kaip indėlių sertifikatai, komerciniai popieriai ir bankų akceptai, iždo ar savivaldos vekseliai). Statistinis Lietuvos PFI sąrašas kiekvieną mėnesį atnaujinamas ir skelbiamas LB interneto svetainėje. Lietuvos PFI taip pat įtraukiamos į ECB statistikos tikslais sudaromą ir kiekvieną mėnesį atnaujinamą ES šalių PFI sąrašą, kuris skelbiamas ECB interneto svetainėje;

- centrinė valdžia – valdžia, kaip apibrėžta ESS95, išskyrus vietos valdžią ir socialinės apsaugos fondus. Apima visas administracines valstybės žinybas ir kitas centrines agentūras, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė erdvė, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą. Apskričių valdymas Lietuvoje yra laikomas centrinės valdžios veiklos sritimi;

- vietos valdžia, kaip apibrėžta ESS95, – tai tų tipų viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės erdvės dalis, neįskaitant socialinės apsaugos fondų vietinių agentūrų;

- socialinės apsaugos fondai – visi centriniai ir vietiniai instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines pašalpas ir kurie tenkina abu šiuos kriterijus: a) pagal įstatymą arba reglamentą tam tikros gyventojų grupės įpareigotos dalyvauti socialinės apsaugos programose arba mokėti įmokas; b) valdžia yra atsakinga už institucijos valdymą (su)reguliuojant ar patvirtinant įmokas ar išmokas nepriklausomai nuo jos, kaip priežiūros organo ar darbdavio, vaidmens. Lietuvoje – tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos skyriai, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos;

- kiti finansiniai tarpininkai ir finansiniai pagalbininkai – privatūs ir valstybiniai subjektai, daugiausia užsiimantys finansinio tarpininkavimo veikla (išskyrus PFI, draudimo korporacijas ir pensijų fondus), t. y. lėšų skolinimusi, transformavimu ir perskolinimu savo sąskaita. Subjektai, daugiausia padedantys vykdyti finansinio tarpininkavimo veiklą, bet patys nesantys finansiniai tarpininkai, PFI balanso ir pinigų statistikoje taip pat priskiriami šiai subkategorijai;

- draudimo korporacijos ir pensijų fondai – finansinės korporacijos ir kvazikorporacijos, kurios daugiausia užsiima finansinio tarpininkavimo veikla, kaip rizikos bendrinimo padariniu. Ši kategorija apima tiek gyvybės draudimo, tiek ir ne gyvybės draudimo veiklą. Čia nepatenka pensijų programos, pagal kurias kaupiamos lėšos nėra autonomiški pensijų fondai (neturi sprendimų autonomijos ir netvarko išsamios apskaitos) ir priskirtos socialinės apsaugos fondams;

- nefinansinės korporacijos – privatūs ir valstybiniai subjektai, kurių pagrindinė veikla yra ne finansinio tarpininkavimo veikla, o prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas siekiant uždirbti pelno;

- namų ūkiai ir juos aptarnaujančios ne pelno institucijos – Lietuvos namų ūkių sektoriui priskiriami pavieniai asmenys ar asmenų grupės, veikiantys kaip: 1) vartotojai, 2) prekių gamintojai ir nefinansinių paslaugų teikėjai vien tik savo galutiniam vartojimui ir 3) maži rinkos gamintojai (tokie kaip individualiosios įmonės, ūkininkai, pagal verslo liudijimą dirbantys verslininkai ir pan., kurie paprastai verčiasi nuosavais darbo ir finansų šaltiniais). Namų ūkius aptarnaujančių ne pelno institucijų sektorių sudaro atskiri juridiniai instituciniai vienetai, aptarnaujantys tam tikras namų ūkių grupes ir kurių pagrindiniai ištekliai gaunami, pavyzdžiui, iš retkarčiais pasitaikančių pardavimo pajamų, savanoriškų įmokų, retkarčiais pasitaikančių valdžios institucijų įmokų ir pajamų iš turto (profesinės sąjungos, politinės partijos, bažnyčios ir religinės bendruomenės, labdaros organizacijos ir pan.).

Nerezidentų sektorius:

- PFI (bankai) – ES reziduojančios PFI, įskaitant ECB, ir ne ES reziduojančios įstaigos, panašios į PFI. ES PFI grupę sudaro ECB, nacionaliniai centriniai bankai ir kredito įstaigos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos 2000 m. kovo 20 d. direktyvoje 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos (ir vėlesniuose jos pakeitimuose), ir visos kitos rezidentės finansų institucijos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėra PFI, bei savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos kreditus ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius. Pastarąsias daugiausia sudaro pinigų rinkos fondai. Bankų grupės apibrėžimas iš esmės atitinka PFI grupės, kurią sudaro centrinio banko ir kitų PFI subsektoriai pagal ESS95, apibrėžimą. Bankų grupei nuo 2007 m. balandžio mėn. priskiriamos ir centrinių pinigų institucijų bankinę veiklą vykdančios tarptautinės organizacijos, išskyrus ECB;

- valdžia – centrinė, vietos valdžia ir socialinės apsaugos fondai, kaip apibūdinta rezidentų sektoriuje, bei krašto valdžia, kaip apibrėžta ESS95. Ši kategorija apima daugumą tarptautinių ir supranacionalinių organizacijų ir jų atstovybių (net jei būtų įsikūrusios Lietuvoje), išskyrus ECB, ir bankų bei kitų finansinių tarpininkų ir finansinių pagalbininkų grupėms priskirtas tarptautines organizacijas;

- kiti sektoriai – tai kiti finansiniai tarpininkai ir finansiniai pagalbininkai, draudimo korporacijos ir pensijų fondai, nefinansinės korporacijos bei namų ūkiai ir juos aptarnaujančios ne pelno institucijos, kaip apibūdinta rezidentų sektoriuje. Kitiems finansiniams tarpininkams nerezidentams nuo 2007 m. balandžio mėn. priskiriamos plėtros bankų veiklos bruožų turinčios tarptautinės finansų organizacijos.

Euro zona apima tas šalis nares, kurios įvedė eurą kaip bendrąją valiutą. Tai Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija (nuo 1999 m. sausio 1 d.), Graikija (nuo 2001 m. sausio 1 d. ), Slovėnija (nuo 2007 m. sausio 1 d.), Kipras ir Malta (nuo 2008 m. sausio 1 d.), Slovakija (nuo 2009 m. sausio 1 d.), Estija (nuo 2011 m. sausio 1 d.), Latvija (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Pinigų statistikoje euro zona apima ir ECB.

Nepažeidžiant Lietuvoje įsigaliojusios apskaitos ir įskaitymo praktikos, pinigų statistikos tikslais pateikiama bendroji viso finansinio turto ir visų finansinių įsipareigojimų vertė. Pateikiama nominalioji paskolų ir indėlių vertė, neįskaitant sukauptų palūkanų. Sukauptos už turimus ar išleistus vertybinius popierius palūkanos neįskaitomos į su jomis susijusių vertybinių popierių vertę.

Turto ir įsipareigojimų pozicijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į litus pagal LB skelbiamus ataskaitinio laikotarpio pabaigos oficialius užsienio valiutų santykius.

Dėl sezoniškumo nekoreguojama.

Pateikiama trijų rūšių informacija: likučiai laikotarpio pabaigoje, sandoriai per laikotarpį ir metiniai augimo tempai. Sandoriai per laikotarpį skaičiuojami netiesioginiu būdu, iš likučių skirtumų atimant kitus pokyčius, nesusijusius su sandoriais. Metiniai augimo tempai skaičiuojami iš pakoreguotų likučių indeksų.

Sandoriai Ft per t mėnesį apskaičiuojami likučių skirtumą koreguojant pokyčiais dėl perklasifikavimo, valiutos santykio svyravimo, visiško ar dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos svyravimo:

n14508/ft.gif

kurioje:

Lt – likutis mėnesio t pabaigoje;
Ct – pokytis dėl perklasifikavimo ir kitokio koregavimo;
Et – pokytis dėl valiutos santykio svyravimo;
Vt – pokytis dėl visiško ar dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių perkainojimo dėl kainos.

Duomenys apie perklasifikavimą ir kitokį koregavimą (Ct ) bei koregavimą dėl perkainojimo (Vt ) renkami iš atskaitingų agentų, o pokyčiai dėl valiutos santykio svyravimo (Et ) įvertinami LB.

Metinis augimo tempas at mėnesio t pabaigoje (procentais) apskaičiuojamas taip:

 n14508/at.gif

Čia pakoreguotų likučių indeksas It mėnesio t pabaigoje apibrėžiamas taip:

n14508/lt.gif

kurioje:
Ft – sandoriai per t mėnesį;
L t–1 – likutis t–1 mėnesio pabaigoje.

Šiuo metu nustatyta indekso bazė yra 2004 m. kovo mėn. = 100.

Pirmą kartą skelbiami duomenys yra išankstiniai ir per mėnesį paprastai tikslinami. Taip pat gali būti keičiami duomenys nuo 2004 m. kovo mėn.

2.2 poskyris

Pateikti jungtinio (agreguoto) rezidenčių kitų PFI, t. y. PFI sektoriui priskirtų institucijų, išskyrus Lietuvos banką, balanso duomenys, apimantys ir jų tarpusavio turto bei įsipareigojimų pozicijas.

2.1.1–2.2.1 lentelės

Į paskolas rezidentams įskaityti ir indėliai kitose PFI ar finansų įstaigose. 

2.3 poskyris

Pateikti konsoliduoto visų rezidenčių PFI balanso duomenys. Iš jų eliminuotos PFI tarpusavio turto ir įsipareigojimų pozicijos – iš PFI įsipareigojimų atimtos atitinkamų straipsnių PFI balanso turto pusėje sumos. Kadangi pozicijų tarp PFI suma ne visada lygi 0, todėl skirtumas pateikiamas 2.3.2 lentelės 11 skiltyje.

2.4 poskyris

Pateikti Lietuvos pinigų junginiai ir priešiniai pagal ECB apibrėžimą, skaičiuojami iš konsoliduoto PFI balanso. Į juos taip pat įskaitomi kai kurie centrinės valdžios piniginiai įsipareigojimai, tačiau atimami nerezidentų turimi Lietuvos PFI išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

2.1.3–2.9.1 lentelės

Į paskolas nerezidentams įskaityti ir indėliai kitose PFI (bankuose) ar finansų įstaigose.

2.9 poskyris

ES ne euro zona reiškia ES ekonominę erdvę, išskyrus euro zoną ir Lietuvą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. jai priklauso ir Čekija, Estija (iki 2011 m. sausio 1 d.), Kipras (iki 2008 m. sausio 1 d.), Latvija (iki 2014 m. sausio 1 d.), Lenkija, Malta (iki 2008 m. sausio 1 d.), Slovakija (iki 2009 m. sausio 1 d.), Slovėnija (iki 2007 m. sausio 1 d.), Vengrija, nuo 2007 m. sausio 1 d. – Bulgarija ir Rumunija, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Kroatija.  

Atnaujinta 2014-02-27