Istorija

1990 m. kovo 1 d. įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas. 

Lietuvos Respublikos centriniam bankui 25-eri

n311/2lb_internetui.jpg

Lietuvos bankas įsteigtas 1990 m. kovo 1 d., tų pačių metų vasario 13 d. LTSR Aukščiausiajai Tarybai priėmus Lietuvos banko įstatymą. Šalies centrinis bankas pradėjo veikti iškart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tęsdamas jau tarpukariu veikusio šalies centrinio banko tradicijas. 

Vaizdo filmas apie Lietuvos banko istoriją

1990 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas patvirtino Lietuvos banko statutą ir pagrindinį kapitalą.

1990 m. pabaigoje Lietuvos bankas pradėjo periminėti SSRS bankų Lietuvos respublikinius padalinius ir jų turtą, šalyje pradėjo veikti pirmieji komerciniai bankai.

Lietuvos bankas švenčia lito 20-metį

Nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo sutelktos į pasirengimą įvesti savus pinigus. 1992 m. gegužės 1 d. greta rublių į apyvartą išleisti rublių pakaitalai talonai. 1992 m. spalio 1 d. vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo nacionalinis piniginis vienetas talonas, ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleisti litai ir centai. Litas vėl sugrįžo daugiau kaip po 50 metų pertraukos.

1992 m. Lietuvos bankui perduotos iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos Respublikos turėtos aukso atsargos, laikytos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos centriniuose bankuose, Tarptautinių atsiskaitymų banke, o už Švedijos centriniame banke laikytą auksą šalis gavo kompensaciją. Dabar tos atsargos (beveik 5,8 tonos) saugomos Anglijos banke.

Įdiegtas valiutų valdybos modelis

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu 1 doleris už 4 litus, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo būti ne mažiau kaip 100 procentų padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis.

Vis labiau plėtojantis Lietuvos ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos (ES) šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, Lietuvos banko valdyba, suderinusi su Vyriausybe, 2002 m. vasario 2 d. lito bazine valiuta paskelbė eurą, nustatydama oficialų lito kursą – 3,4528 lito už 1 eurą. Litą perorientuojant nuo JAV dolerio prie euro, buvo padaryti atitinkami pakeitimai Lito patikimumo įstatyme. Jame įtvirtintas valiutų valdybos modelis galiojo iki euro įvedimo. Lietuvos bankas du dešimtmečius palaikė stabilų lito kursą bazinių valiutų – JAV dolerio ir euro – atžvilgiu, tvirtai atremdamas spekuliacijas dėl lito devalvavimo.

Bankų krizė

1993 m. Lietuvoje veikė net 28 bankai. 1994 m. prasidėjusi bankų sisteminė krizė sudavė rimtą smūgį šalies ūkio ir finansų sistemai. Iki 1997 m. iš 13 bankų atimtos veiklos licencijos ir iškeltos bankroto bylos. Padėčiai stabilizuoti dar 1995 m. gruodžio 21 d. Seime priimtas Gyventojų indėlių draudimo įstatymas, sukurtas Indėlių draudimo fondas.

1996 m. Lietuvos bankas kartu su Vyriausybe sudarė veiksmų planą padėčiai bankų sistemoje gerinti, ir jo vykdymas davė rezultatų.

Bankų sistemos stabilizavimas ir nauji iššūkiai

1997–1999 m. Lietuvos banko pinigų politikos programoje numatyta pamažu atsisakyti valiutų valdybos modelio ir pereiti prie daugumai centrinių bankų būdingų funkcijų atkūrimo. Rusijoje kilusi finansų krizė ir Lietuvos banko siekis palaikyti lito stabilumą lėmė, kad valiutų valdybos modelio taip ir nebuvo atsisakyta. 1999 m. numatant Lietuvos banko pinigų politikos priemonių taikymo kryptis, buvo išsakytas Lietuvos siekis tapti ES nare, o vėliau – atitikti ir narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje keliamus reikalavimus.

1998 m. į Lietuvos bankų sektorių atėjo pirmieji užsienio investuotojai. Užsienio kapitalo įsiliejimas, mažesnių komercinių bankų susijungimas, konservatyvesnis bankų požiūris teikiant paskolas ir sugriežtinta komercinių bankų kontrolė sustiprino šalies bankininkystės sistemą. Taip buvo sukurtos prielaidos laiku nustatyti ir suvaldyti rizikas finansiniam stabilumui, kilusias dėl kai kurių bankų finansinės veiklos nesėkmių ar net galimai nusikalstamų jų savininkų veiksmų. 2011 m. pabaigoje sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir iškėlus bankroto bylą, o 2013 m. vasario mėn. atšaukus UAB Ūkio banko veiklos licenciją, šalies bankų sistema tapo skaidresnė ir patikimesnė.

Siekdamas finansų sistemos tvarumo, riboti sisteminę riziką, apsaugoti rinką nuo pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo, 2011 m. Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų įtvirtinti atsakingojo skolinimo praktiką. Imtasi iniciatyvos įtvirtinti atsakingo skolinimo ir skolinimosi praktiką vadinamųjų greitųjų kreditų rinkoje.

Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skiriama kredito unijų sektoriaus priežiūrai stiprinti, nes su sparčia plėtra susijusią riziką sugebėjo suvaldyti ne visos kredito unijos. Dėl per daug rizikingos veiklos licencijos atšauktos penkioms kredito unijoms.

Seimo sprendimu nuo 2012 m. pradžios Lietuvos banke yra sutelkta finansų įstaigų priežiūra. Siekiant šią valstybei itin svarbią funkciją padaryti veiksmingesnę ir mažiau kainuosiančią biudžetui, likviduotos Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijos ir jų funkcijos perduotos centriniam bankui. Jis dabar prižiūri komercinius bankus ir kitas kredito bei mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas, daugiau dėmesio skiria problemų prevencijai, jų identifikavimui ankstyvojoje fazėje.

Nuo 2012 m. Lietuvos bankas nagrinėja vartotojų bei finansų įstaigų ginčus.  

Euras įvestas sklandžiai

Įstodama į ES, Lietuva įsipareigojo įvesti bendrąją valiutą eurą. Prireikė dešimties metų, kad Lietuva įvykdytų euro įvedimo reikalavimus. 2014 m. birželio 4 d. Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtuose pranešimuose apie konvergenciją nurodyta, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 dienos. Pranešimuose pažymėta, kad Lietuva, vykdydama ekonomines reformas ir atsakingą fiskalinę politiką, padarė didelę pažangą, siekdama narystės euro zonoje. Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su kitomis valstybės institucijomis, ECB, laiku ir sėkmingai atliko visus pasirengimo sutikti eurą darbus, todėl naujos valiutos įvedimas buvo sklandus.

Euro atėjimas į Lietuvą žymi naują mūsų nacionalinės numizmatikos raidos etapą. Lietuvos monetų kalybos tradicija monetose vaizduoti Lietuvos valstybės herbą Vytį arba jo figūrą – šarvuotą raitelį su kalaviju tęsiama jau daugiau kaip šešisšimtus metų. Vytį dabar kasdien mato ne tik Lietuvos gyventojai – Lietuvos monetų kalykloje Vilniuje nukaldintomis apyvartinėmis eurų monetomis su Vyčiu galima atsiskaityti visoje euro zonoje. Simboliška, kad pirmoji Lietuvos banko išleista kolekcinė eurų moneta skirta monetų kalybai Lietuvos Didžioje Kunigaikštystėje. Lietuvos bankas toliau leis eurų kolekcines ir progines monetas.

Darbai Eurosistemoje ir Europos bankų sąjungoje

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į ES, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos, kurią sudaro ECB ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu. Tai lėmė glaudesnį bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl nacionalinio centrinio banko operacijų tvarkos, statistikos, apskaitos ir kitose srityse.

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo ir Eurosistemos dalimi. Kartu su ECB bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais jis dalyvauja priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva yra kuriamos Europos bankų sąjungos dalis, ji prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo. Tiesioginę trijų didžiausių Lietuvos bankų – AB SEB banko, „Swedbank“, AB ir AB DNB banko – priežiūrą perima ECB, tačiau jis pasikliaus Lietuvos banko darbuotojais, ištekliais ir patirtimi. Lietuvos bankas taip pat įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje, kuri sprendžia svarbiausius euro zonos bankų priežiūros klausimus.

Atsakinga misija

Lietuvos banko paskelbta misija – siekti darnios ir tvarios šalies ekonominės plėtros įgyvendinant pinigų ir makroprudencinę politiką, puoselėjant patikimą ir veiksmingą šalies finansų sistemos funkcionavimą.

Pagal savo kompetenciją Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansinių paslaugų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Mūsų šalyje sukurta tarptautinę praktiką atitinkanti veiksminga finansų rinkos dalyvių priežiūros sistema. Taip ją įvertino tokia kompetentinga pasaulinė finansų institucija kaip Tarptautinis valiutos fondas.

Lietuvos bankas valdo realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistemą TARGET2-LIETUVOS BANKAS ir mažmeninių mokėjimų eurais sistemą LITAS-MMS. Sistemoje TARGET2-LIETUVOS BANKAS šiais metais kasdien vidutiniškai įvykdoma apie 400 mokėjimo nurodymų, kurių bendra vertė viršija 300 mln. eurų (vidutinė mokėjimo vertė – 0,75 mln. eurų), sistemoje LITAS-MMS – 120 tūkst. mokėjimo nurodymų, sudarančių 800 mln. eurų. Nuo šių metų pradžios sistema LITAS-MMS pagerino savo teikiamų paslaugų kokybę, sistemoje per dieną atliekamos devynios tarpuskaitos. Jos atliekamos kas valandą nuo 9.00 iki 17.00 val.

Lietuvos bankas nuolat atlieka Lietuvos ekonomikos stebėseną, analizę ir numato galimas ekonomikos raidos perspektyvas. Ekonominiai tyrimai leidžia nustatyti galimas grėsmes šalies finansų sistemos, ypač bankų sektoriaus, stabilumui ir įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus bei išorės sukrėtimų poveikį.

Siekdamas skatinti bankininkystės ir finansų srities mokslinių tyrimų rezultatų taikymą praktikoje, Lietuvos bankas steigia Tyrimų centrą, jame bus įgyvendinamas Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje.

Pažymėdamas akademiko, profesoriaus, pirmojo 1922–1940 m. veikusio Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei ir puoselėdamas jo atminimą, Lietuvos bankas yra įsteigęs Vlado Jurgučio premiją mokslininkams ir  stipendiją studentams.

Vykdydamas savo veiklą, šalies centrinis bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taiko pasaulio centrinių bankų praktikos suformuotus veiklos standartus.

2012 m. Lietuvos bankas sukūrė naują struktūrą, kurios pagrindu tapo keturios specializuotos tarnybos (Bankininkystės,  Ekonomikos ir finansinio stabilumo, Grynųjų pinigų, Priežiūros), skirtos pagrindinėms funkcijoms vykdyti, ir viena vidaus paslaugų tarnyba. Įvykdžius pertvarką, gerokai sumažėjo darbuotojų skaičius, taigi Lietuvos bankas įstatyme numatytas funkcijas vykdo efektyviau.

Svarbų darbą puoselėdamas Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą atlieka Lietuvos banko Pinigų muziejus, atvertas lankytojams 1999 m. ir atnaujintas 2010 m. Muziejaus fonduose jau sukaupta per 40 tūkst. eksponatų, atspindinčių bankininkystės ir piniginių santykių raidą Lietuvoje, Lietuvos banko istoriją. Pinigų muziejus yra tapęs vienu iš Vilniaus traukos centrų – pernai jį aplankė daugiau kaip 43 tūkst. Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.– 1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.– 1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.– 1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.– 1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d. – 2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.)

n311/1lb_internetui.jpg

Lietuvos banko rūmai Vilniuje, Gedimno pr. 6. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.