Lietuvos bankas

Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas

  • Ar žinojote, kuriose Eurosistemos šalyse namų ūkių turtinė nelygybė buvo didžiausia (žr. 1 pav.)?
  • Ar žinojote, kad iš Eurosistemos šalių daugiausia turto turėjo Liuksemburgo, Kipro, Belgijos ir Maltos šeimos?
  • Ar galėtumėte atspėti, kad iš 15 valstybių, dalyvavusių tyrime didžiausias buvo Slovakijos, Ispanijos ir Slovėnijos nuosavo būsto savininkų procentas (žr. 2 pav.)? Mažiausias procentas šeimų, turinčių nuosavą būstą, buvo Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje.
  • O ar galėtumėte pasakyti, kur šiuose paveiksluose atsidurtų Lietuvos gyventojai? 

1 pav. Namų ūkių turto Eurosistemos šalyse Gini koeficientas
(Gini koeficientas; 2014 m.)

2 pav. Nuosavą būstą turinčių šeimų dalis Eurosistemos šalyse
(procentai, palyginti su visų šeimų skaičiumi; 2010 m.)

Gini koeficientas parodo turto pasiskirstymą šalyje. Jo reikšmė gali kisti nuo 0 (visiška lygybė) iki 1 (visiška nelygybė).
Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė turto nelygybė šalyje.

Šaltinis: The Eurosystem Household Finance and Consumption Survey. Results from the First Wave and the Second Wave.

[[#ex]]

Tyrimo svarba

Lietuva šiuo metu turi išskirtinę galimybę surinkti informaciją apie mūsų valstybės namų ūkių finansinę padėtį, sukauptą turtą, taupymo ir vartojimo tendencijas, gyventojų turto ir pajamų skirtumus. Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas yra vienintelis toks išsamus tyrimas Lietuvos Respublikoje, jis atliekamas pirmą kartą šalies istorijoje. Tyrimo metu vykdomos apklausos rezultatai mums suteikia unikalią galimybę panagrinėti Lietuvos šeimų pajamas, išlaidas, taupymo ir skolinimosi sprendimus bei turto kaupimo tendencijas.

Šis tyrimas yra didesnio tyrimo, atliekamo Eurosistemos šalyse, dalis. Prieš keletą metų prie jo prisijungė ir mūsų kaimynės – Latvija ir Estija. Iki šiol Lietuvos duomenų bendrame Europos šalių paveiksle nebuvo, tačiau informacija, surinkta sėkmingai atlikus Lietuvos šeimų finansų ir vartojimo apklausą, šį paveikslą papildytų, o jos analizė padėtų suprasti, kodėl, esant mažoms palūkanoms, nedidėja skolinimasis, kokie veiksniai nulemia taupymo ar turto kaupimo sprendimus. Iki šiol, diskutuodami apie Lietuvos žmonių turtinę ir finansinę padėtį Europos ar pasaulio ekonomistų susitikimuose, neturėdavome konkrečių faktų, kokia yra Lietuvos gyventojų padėtis. Šis tyrimas leis susidaryti geresnį vaizdą apie turto ir pajamų pasiskirstymą mūsų šalyje, pajamų ir išlaidų kaitą ir kitus svarbius ekonominę gerovę lemiančius veiksnius. Surinkta statistinė informacija yra labai svarbi vertinant, kaip centrinio banko politika veikia žmonių taupymą ir vartojimą, kaip galima pasiekti spartesnį ekonominį augimą ir spręsti kitas mūsų šalies ekonomines problemas.


Tyrimo apimtis

Jūs ir Jūsų šeima į Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinį tyrimą iš Gyventojų registro atrinkta atsitiktiniu būdu. Į atsitiktinę imtį pateko apie 10 000 Lietuvos gyventojų (namų ūkių). Tyrimo anketa bus pildoma atsakant į klausimus apie asmens, patekusio į imtį, šeimą ir jos narius. Tyrimo metu surinkti duomenys bus papildomi kitais Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis.


Duomenų saugumas ir konfidencialumas

Užtikriname, kad Jūsų atsakymai bus naudojami tik apibendrintai statistinei informacijai ir nuasmenintai statistikai parengti. Jokiais atvejais surinkta konfidencialia informacija nesidalysime su trečiaisiais asmenimis, nesusijusiais su tyrimu, o pagal surinktus ir apdorotus duomenis niekas negalės identifikuoti nei Jūsų, nei Jūsų šeimos narių.

Siekiame užtikrinti ne tik tyrimo konfidencialumą, bet ir respondentų saugumą. Todėl prašome apsilankius klausėjui patikrinti jo tapatybę: paprašykite klausėjo pateikti savo darbo pažymėjimą ir paskambinę nemokamu telefonu 8 800 50 500 pasakykite pažymėjime nurodytą vardą, pavardę ir pažymėjimo numerį. Telefonu informaciją teikiantis asmuo pagal šiuos duomenis ir klausėjui suteiktą identifikacinį kodą patvirtins, kad Jūsų šeimą aplankęs klausėjas turi teisę rinkti atsakymus į anketos klausimus. 


Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai į juos

1. Kodėl atliekamas Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas?
Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas atliekamas siekiant geriau įvertinti Lietuvos šeimų finansų būklę, būtent pajamas, išlaidas, turtą, įsipareigojimus (skolas), ir jų priimamus vartojimo sprendimus.


2. Kaip susiję Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas ir ši apklausa?
Apklausa yra Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinio tyrimo sudedamoji dalis ir pagrindas. Ji padės surinkti labai reikalingą informaciją, leisiančią vertinti esamą šalies ekonominę padėtį ir priimti geresnius ekonominius sprendimus.


3. Apie ką klausiama pateikiant anketos klausimus?
Apie Lietuvos šeimų turtą, įsipareigojimus (skolas), pajamas, išlaidas ir taupymą.


4. Kas atlieka tyrimą?
Europos mastu tyrimą, apimantį Eurosistemos šalis, atlieka Europos Centrinis Bankas. Lietuvoje jį rengia Lietuvos Respublikos centrinis bankas – Lietuvos bankas. Apklausą jis atlieka kartu su partnere UAB „Eurointegracijos Projektai“.


5. Kodėl turėčiau dalyvauti apklausoje?
Dalyvavimas yra svarbus asmeniniu, nacionaliniu ir europiniu lygmenimis. Sąžiningi atsakymai Jūsų šeimai galėtų būti naudingi tuo, kad leistų geriau įsivertinti išlaidas, pajamas, turto ir įsipareigojimų santykį ir pan. Lietuvai jie būtų naudingi tuo, kad leistų geriau vertinti šalies ekonomikos būklę, priimti geresnius ekonominius sprendimus. Be to, tyrimo rezultatai padėtų priimti labiau pagrįstus centrinio banko, vyriausybės ir kitų valstybės institucijų sprendimus, pavyzdžiui, dėl Europos Centrinio Banko pinigų politikos, Lietuvos finansinio stabilumo užtikrinimo. Kartu jie padėtų įvertinti Lietuvos (ir kitų mažųjų Eurosistemos valstybių) namų ūkių finansų ir vartojimo būklę europiniame kontekste. Nesurinkus duomenų, priimant svarbius sprendimus Eurosistemos šalyse Lietuvos duomenų trūktų, o tai jai galėtų turėti neigiamų pasekmių.


6. Ar privalau dalyvauti apklausoje?
Ne, dalyvavimas nėra privalomas, tačiau tyrimo organizatoriai labai tikisi, kad Jūs atsakysite į anketos klausimus ir maloniai kviečia į juos atsakyti.


7. Ar manęs laukia baudos arba teisinė atsakomybė atsisakius dalyvauti apklausoje?
Ne, baudų arba teisinės atsakomybės nenumatyta taikyti, tačiau tyrimo organizatoriai labai tikisi, kad suvoksite šios apklausos svarbą ir į anketos klausimus atsakysite.


8. Kokią naudą gausiu atsakęs į anketos klausimus?
Kaip jau minėta, nauda būtų ilgalaikė – tai geresni ekonominės politikos sprendimai Lietuvoje ir Europoje, padedantys mažinti pajamų ir turto nelygybę, skatinti ekonomikos augimą. Jūsų šeimai klausimai leistų įsivertinti finansinę padėtį: išlaidas, pajamas, turto ir įsipareigojimų santykį ir pan. Be to, už dalyvavimą apklausoje gausite Lietuvos banko išleistą proginę monetą.


9. Kaip aš buvau atrinktas dalyvauti apklausoje?
Atsitiktiniu būdu iš VĮ Registrų centro kaupiamo Gyventojų registro.


10. Kodėl buvau atrinktas aš?
Lėmė ne kokios nors specialios priežastys, o atsitiktinumas. Visi Lietuvos regionų gyventojai turėjo vienodą galimybę patekti į šią imtį, tačiau, pritaikius atsitiktinės atrankos principą, patekote Jūs.


11. Kodėl vietoj manęs negali būti apklausiamas kuris nors kitas namų ūkis?
Tai pažeistų imties atsitiktinumo ir surinktų duomenų reprezentatyvumo sąlygas, kurios yra būtinos siekiant atlikti patikimą statistinį tyrimą ir gauti patikimus rezultatus.


12. Iš kur sužinojote mano vardą ir gyvenamosios vietos adresą?
Iš VĮ Registrų centro sudaromo Gyventojų registro.


13. Kokia apklausos trukmė? Ar galite užtikrinti, kad apklausa neužtruks ilgiau?
Numatoma apklausos trukmė – apie 50 minučių (tokia yra kitose valstybėse taikytų apklausų vidutinė trukmė), tačiau kiekvienu atveju šis laikas gali būti kitoks. Užtikrinti, kad apklausos trukmė būtų būtent tokia, negalime, tačiau jei norėtumėte apklausą pratęsti kitą dieną arba kitą valandą, klausėjas atvyks pakartotinai.


14. Ar turėčiau dalyvauti apklausoje, jei esu neturtingas?
Taip. Jūsų pateikta informacija padėtų įvertinti neturtingiausių Lietuvos šeimų finansinę padėtį ir suprasti, kurios šeimos finansų sudedamosios dalys kelia daugiausia rūpesčių namų ūkiams. Būdamas neturtingas, Jūs galite atstovauti visoms neturtingoms Lietuvos šeimoms ir taip padėti ekonominius sprendimus priimančioms institucijoms Jūsų padėtį pagerinti.


15. Kur galiu patikrinti apklausos teisėtumą ir sužinoti daugiau informacijos?
Lietuvos banko interneto svetainėje: http://www.lb.lt/finansu_tyrimas.
Nemokama informacine telefono linija: 8 800 50500.


16. Kaip užtikrinsite informacijos konfidencialumą?
Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti renkamos ir surinktos informacijos saugumą, ėmėsi visų būtinųjų ir kai kurių papildomų saugumo priemonių, numatomų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos įstatymuose.
Užtikriname, kad informacija, surinkta tyrimo metu, bus naudojama tik bendrajai statistikai sudaryti. Bus užtikrintas visos surinktos informacijos konfidencialumas, asmens duomenys nebus skelbiami ar perduodami su tyrimu nesusijusioms trečiosioms šalims. Atlikus apklausą, jos dalyvio vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas su pateikta finansine informacija nebus susiejami. Vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta reikalingi tik kontaktui su namų ūkiu užmegzti.
Šiam tyrimui atlikti Lietuvos bankas gavo Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos leidimą
(https://www.ada.lt/popup2.php?tmpl_into=middle&tmpl_name=m_wpada_main&m=405&OID=2480).
Už bet kokį konfidencialios informacijos viešinimą ar paskleidimą būtų baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.


17. Kodėl aš turėčiau dalytis asmenine informacija?
Dėl savo, kitų šeimų ir valstybės gerovės.


18. Kokios institucijos naudosis šia informacija?
Nuasmeninta statistine informacija naudosis Lietuvos bankas, Europos Centrinis Bankas, mokslininkai.


19. Kodėl negalite sužinoti šio informacijos iš kitų institucijų, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos?
Tokios išsamios informacijos, kuri renkama šio tyrimo metu, neturi nė viena institucija.


20. Ar mano atsakymai bus viešinami?
Ne, Jūsų atsakymai nebus viešinami. Po apklausos pateikti duomenys bus nuasmeninti laikantis duomenų apdorojimo taisyklių ir standartų. Tik tada parengta statistinė informacija galės būti pateikiama Lietuvos bankui, Europos Centriniam Bankui, mokslo tiriamųjų institucijų atstovams.


21. Ar gali kitas žmogus atsakyti į klausimus?
Taip, į klausimus gali atsakyti bet kuris šeimos (namų ūkio) narys. Būtų geriausia, jei atsakytų tas, kuris geriausiai žino apie šeimos finansinę padėtį.


22. Laiškas, kuriuo kviečiama dalyvauti apklausoje, yra adresuotas man, bet geriau apie šeimos finansinę padėtį žino kitas jos narys. Kas turėtų atsakyti į anketos klausimus?
Geriausia, kad į anketos klausimus atsakytų tas šeimos narys, kuris geriausia žino apie jos finansinę padėtį.


23. Ar man pasiruošti finansinius dokumentus, kuriuose gali būti nurodyta reikalinga informacija?
Tokia informacija labai padidintų atsakymų tikslumą, sumažintų klaidų tikimybę ir sutrumpintų apklausos trukmę. Tai nėra būtina, tačiau pageidautina ir rekomenduotina.


24. Kada bus pateikti tyrimo rezultatai?
Apibendrintą apklausos informaciją numatoma pateikti 2019 m.


Daugiau informacijos

Nemokamu telefonu: 8 800 50 500 (darbo ir nedarbo dienomis, 8.00–21.00 val.)
Susipažinti su Eurosistemos šalių ir kitų valstybių tyrimų rezultatais galite šiuo adresu: https://www.ecb.europa.eu/pub/economic-research/research-networks/html/researcher_hfcn.en.html.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-12-04