Lietuvos bankas
2017-04-25
  • Fotolia_44898594_Subscription_Monthly_M (1).jpg
     
11

Lietuvos bankui kartu su išorės auditoriais baigus turto kokybės vertinimą, kredito unijos gerokai paspartino tvaraus kapitalo telkimą. Absoliuti dauguma kredito unijų sutiko, kad būtų viešai paskelbti jų turto kokybės vertinimo rezultatai – sutikimus davė net 69 iš 72 kredito unijų, įskaitant Lietuvos centrinę kredito uniją.

„Vieši rezultatai užtikrina viso proceso skaidrumą, tolesnę jo sėkmę ir rodo pasitikėjimą atliktu dideliu darbu. Atlikus turto kokybės vertinimą, dauguma unijų telkė tvarų kapitalą ir ėmėsi kitų veiksmų kapitalui stiprinti, todėl jų pateikiamose sausio 1 d. ir pirmojo ketvirčio ataskaitose daugeliu atveju nurodyti pagrįstai geresni kapitalo rodikliai, nei buvo nustatyti praėjusių metų liepą. Didelės dalies unijų turto kokybės vertinimo rezultatų pripažinimas baigtas, su kai kuriomis dėl didesnio ar mažesnio atidėjinių poreikio procesas tęsiamas“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Pasak jo, dabar sistemos pertvarka įžengė į kitą fazę, per kurią iki 2018 m. sausio 1 d. kiekviena dalyvė turės apsispręsti, prie kurios centrinės kredito unijos jungiasi, arba nuspręsti tapti specializuotu banku. Išorės auditorių atliktas turto kokybės vertinimas užtikrina, kad kredito unijų balansuose turto vertė yra atvaizduota tinkamai, o tai didina šių įstaigų tarpusavio pasitikėjimą ir sudaro sąlygas ateityje vykdyti kooperacija pagrįstą veiklą būnant centrinių kredito unijų narėmis. Tai stiprins visą sektorių, padės jam konkuruoti su komerciniais bankais, taip pat kredituoti smulkųjį ir vidutinį verslą. 

Pagal 2016 m. viduryje atlikto turto kokybės vertinimo rezultatus, 28 kredito unijoms nustatytas papildomas kapitalo poreikis. Tačiau jau 2017 m. kovo 31 d. pateiktų finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad padaryta didelė pažanga ir tik 6 iš 71 kredito unijų netenkino šiuo metu taikomo 13 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimo. 

Pertvarkai įsibėgėjus, kredito unijos ir toliau turės didinti tvarų kapitalą. Atsižvelgdama į tai, kad dabartiniais įstatymais numatytos reformos įgyvendinimas mažina šiame sektoriuje kylančias rizikas, Lietuvos banko valdyba praėjusią savaitę patvirtino kapitalo reikalavimų pakeitimus. Jie sudarys sąlygas tvarų kapitalą kaupti sparčiau. Taigi, net ir tos unijos, kurioms, kaip rodo jų pateiktos ataskaitos, papildomo kapitalo dar trūksta, turės laiko jį sutelkti. 

Su konkrečių unijų turto kokybės vertinimo rezultatais galite susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje (265.8 KB ). Kartu pateikiama informacija apie kredito unijų kapitalo būklę, kurią jos nurodė naujausiose finansinėse ataskaitose. Taip pat nurodomos unijos, su kuriomis procesas dėl atidėjinių ar Lietuvos centrinės kredito unijos pajų vertinimo bus tęsiamas.

„Kai kurioms kredito unijoms liko visai nedaug, kad turto vertinimo rezultatų pripažinimas būtų baigtas, t. y. suderinti su Lietuvos banku tik kelias paskolas ar nedideles papildomai apskaičiuotų atidėjinių sumas, nustatytas turto kokybės vertinimo metu. Todėl visas unijas skatiname kuo greičiau baigti derinimo procesą, kad informacija apie tai būtų paskelbta viešai ir nekiltų abejonių dėl kapitalo pakankamumo rodiklio teisingumo“, – teigė V. Valvonis.

Turto kokybės vertinimas buvo vienas iš pagrindinių žingsnių vykdant pernai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą kredito unijų sistemos pertvarką, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti ilgalaikę tvarią sektoriaus raidą. Reforma pagrįsta keliais pagrindiniais ramsčiais:

  • aiškiai apibrėžta veiklos misija – sudaromos sąlygos kredito unijoms koncentruotis į pagrindinę veiklą, t. y. narių kreditavimą;
  • stiprus kapitalas – iš esmės keičiamas esamas kredito unijų kapitalo reglamentavimas. Nepastovus ir nuostoliams padengti nepakankamas kapitalas keičiamas tvariu unijų kapitalu, taip užtikrinant unijų stabilumą; 
  • mokumo užtikrinimo sistema – aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta centrinių kredito unijų valdomų stabilizacijos (mokumo) fondų veikla ir jų panaudojimas su sunkumais susiduriančioms unijoms gelbėti. Taip kredito unijų sistema yra apsaugoma nuo pavienių kredito unijų bankrotų;
  • kooperacija ir integracija – įtvirtinama privaloma kredito unijų narystė centrinėse kredito unijose, taip užtikrinant viso kredito unijų sektoriaus integraciją. Atsiradusi galimybė veikti kelioms centrinėms kredito unijoms užtikrina, kad kredito unijos gali dirbti su tais partneriais, kurie dalijasi bendra veiklos krypties vizija, gali kurti nariams priimtiną bendros veiklos modelį. Tai leistų pasiekti tikrąjį, nedeklaratyvų bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, kartu ir veiklos efektyvumą bei naudą kredito unijų nariams; 
  • savireguliacija – kredito unijos, veikiančios po centrinės kredito unijos „skėčiu“, susitaria dėl bendrų taisyklių ir jų laikosi, taip ribodamos visos kredito unijų sistemos prisiimamą riziką. Kredito unijų veiklos priežiūros modelis sustiprinamas, nes Lietuvos bankas prižiūri tiek atskiras kredito unijas, tiek konsoliduotą centrinių kredito unijų sistemą. 

2017 m. yra pereinamasis laikotarpis, per kurį kredito unijos turi pasirengti visų kredito unijų sektoriaus reformą įgyvendinančių įstatymų nuostatų įsigaliojimui nuo 2018 m. sausio 1 d. Platesnę informaciją apie kredito unijų reformą rasite tam skirtoje Lietvuvos banko svetainės skiltyje.