Lietuvos bankas
2017-10-27
  • mart1110.jpg
     
11

Eurosistemos (Europos Centrinio Banko (ECB) ir euro zonos centrinių bankų) pratęsta kiekybinio skatinimo programa toliau palankiai veiks Lietuvos ekonomiką dviem pagrindiniais kanalais.

„Skatinimo programa yra vienas esminių veiksnių, kuris padėjo iš sąstingio išjudinti Europos ūkį, kartu ji Lietuvos ekonomikai suteikė papildomos jėgos. Programą pratęsus, nors ir mažesnės apimties, ji toliau darys įtaką ūkiui: tiesiogiai – per žemas skolinimosi palūkanas įmonėms, gyventojams bei valstybei ir netiesiogiai – per atsigaunančios Europos užsakymus mūsų verslui“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vakar ECB valdančioji taryba, kuriai priklauso ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, nusprendė 2015 m. kovo 9 d. pradėtą išplėstinę turto pirkimo programą (skatinimo programą) pratęsti dar 9 mėnesiams – iki 2018 m. rugsėjo pabaigos. Programos esmė – euro zonos centriniai bankai antrinėje rinkoje perka didelį kiekį viešojo ir privačiojo sektorių skolos vertybinių popierių. Perkant didelį kiekį ilgesnės trukmės finansinio turto ir taip įliejant pinigų į finansų rinką, formuojamos palankesnės finansavimosi sąlygos ir skatinamas ekonomikos augimas.

Pasak V. Vasiliausko, ECB valdančioji taryba laikėsi pozicijos, kad atsigaunant ekonomikai pinigų politikos skatinamasis poveikis tebėra reikalingas, tačiau šiuo metu jis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Todėl nuspręsta mėnesinius finansinio turto pirkimus euro zonos mastu nuo 2018 m. sausio mėn. sumažinti nuo 60 mlrd. iki 30 mlrd. Eur.

Lietuvos bankas ir toliau aktyviai dalyvaus Eurosistemos skatinimo programoje pirkdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europoje įsisteigusių tarptautinių institucijų skolos vertybinius popierius. Per dvejus su puse programos vykdymo metų jų jau įsigyta už 8,6 mlrd. Eur, iš kurių Vyriausybės vertybiniai popieriai sudarė apie 1,7 mlrd. Eur. Per kitus šių metų mėnesius vertybinių popierių bus nupirkta už maždaug 0,85 mlrd. Eur. Pratęsus programą papildomai planuojama jų nupirkti dar už maždaug 1 mlrd. Eur. Visa Eurosistema per kiekybinio skatinimo programą šių metų rugsėjo pabaigoje buvo nupirkusi vertybinių popierių už daugiau nei 2 trln. Eur.

Lietuvos banko vertinimu, dėl skatinamosios pinigų politikos 2015–2017 m. mūsų šalies realusis BVP iš viso paaugs 1,0 proc. punkto daugiau. Eurosistemos taikomos pinigų politikos priemonės reikšmingai prisidėjo prie sumažėjusių palūkanų normų Lietuvos gyventojams ir įmonėms bei mažesnių vyriausybės skolos valdymo išlaidų palūkanoms.

Pavyzdžiui, pernai pirmą kartą istorijoje beveik 5 metams Lietuvos Vyriausybė pasiskolino už neigiamas palūkanas, o šiemet 10 metų pasiskolinta už rekordiškai mažiausias – 1,1 proc. – palūkanas. Be to, šiais metais pirmą kartą istorijoje pasiskolinta tokiai ilgai (30 m.) trukmei už žemas – 2,2 proc. – palūkanas. Skaičiuojama, kad kiekybinio skatinimo programa Lietuvos biudžetui leido sutaupyti: 2015 m. – 26,4 mln., o 2016 m. – 44,7 mln. Eur.

Skatinamoji Eurosistemos pinigų politika mažino ir tarpbankines palūkanas EURIBOR, kurias bankai įtraukia į galutinių palūkanų verslui ir gyventojams nustatymą. Vienos populiariausių 6 mėn. EURIBOR nuo 2015 m. kovo mėn. buvusios 0,1 proc. reikšmės smigo į neigiamą zoną ir šią savaitę sudarė beveik minus 0,3 proc.

Skaičiuojama, kad dėl taikomų pinigų politikos priemonių Lietuvos gyventojams palūkanų mokėjimai 2015 m. sumažėjo 4,1 mln., 2016 m. – dar 9,0 mln. Eur, o teigiama įtaka įmonių palūkanų išlaidoms atitinkamu laikotarpiu vertinama 7,3 mln. ir 25,4 mln. Eur.

Kiekybinį skatinimą ketinama vykdyti tol, kol ECB valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija euro zonoje tvariai artėja prie nustatyto tikslo – mažesnės kaip 2 proc., bet artimos šiam lygiui infliacijos vidutiniu laikotarpiu.

Numatoma, kad Lietuvos infliacijai skatinimo programos įtaka bus neesminė ir šiemet ji sudarys apie dešimtadalį visos prognozuojamos infliacijos. Artimiausiu metu infliaciją reikšmingiausiai veiks pakilusios naftos ir kitų žaliavų kainos, mokestiniai pokyčiai, sparčiai augantis darbo užmokestis, kuris ne tik didina paklausą, bet ir įmonių sąnaudas bei prekių ir paslaugų savikainą.