Lietuvos bankas
2017-10-26
  • Lietuvos_bankas_Nerijus_Černiauskas.jpg
     
11

Visi ženklai rodo, kad 2017 m. bus vieni geriausių metų Lietuvos eksportuotojams. Pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 m. Ypač šiais metais džiugina prekių eksporto rodikliai: gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas. Aštuonių mėnesių duomenys rodo, kad daugumos prekių eksportas auga į visus regionus: Europos Sąjungą (ES), Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) ir kitas šalis. Tiesa, pastaruoju metu prekių eksporto augimas šiek tiek sulėtėjo dėl prastesnio javų derliaus, tačiau jis vis tiek auga dviženkliais skaičiais.

Nerijus Černiauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Eksportą skatina ir palankios tendencijos ES, ypač euro zonos šalių, rinkoje. ES šalių importo ir eksporto apimtis šias metais didėja sparčiau nei pernai, tai siejama su palankesne padėtimi tarptautinėse rinkose. Tačiau lietuviškų prekių eksportas į ES augo pastebimai greičiau, negu didėjo ES prekių importas. Kitaip sakant, Lietuva greičiau nei kitos šalys plėtėsi į ES. Iš dalies tai rodo, kad mūsų šalies eksportas persiorientavo dėl ribojimų alternatyviose rinkose (pvz., ribojimų Rusijoje). Kita medalio pusė – Lietuvoje daugiau nei kitose ES šalyse išaugo apdirbamosios gamybos produkcija. Tam sąlygas sudarė nuo 2016 m. didėjančios investicijos ir nepanaudoti gamybos pajėgumai. Iš dalies dėl to pieno ir jo produktų, baldų ir plastikų eksportas augo itin sparčiai ir darė didelę įtaką lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportui.

Įmonių lūkesčiai dėl eksporto plėtros ateinančiais mėnesiais vis dar yra optimistiniai. Tą liudija pramonės įmonių apklausų duomenys. Artimiausiu metu numatoma maisto ir gėrimų, medienos ir baldų bei elektronikos gaminių eksporto plėtra. Dėl to galima tikėtis ne tik geresnių eksporto rezultatų, bet ir toliau kilsiančių atlyginimų bei darbo vietų kūrimo. Kita vertus, įmonės neskuba investuoti į gamybos plėtrą ir dažniau investuoja į modernizaciją, kad būtų konkurencingos ir sugebėtų išmokėti didėjančius atlyginimus.

Dar viena sėkmė – reeksporto augimas. 2017 m. pirmąjį pusmetį sparčiai augo reeksportas į NVS šalis, ypač Rusiją, kurios padėtis šiuo laikotarpiu pagerėjo (pvz., per metus sustiprėjo Rusijos rublio kursas, pradėjo atsigauti vidaus paklausa). Dėl to padidėjo Rusijos importas. Tai turėjo poveikį tiek reeksportui į Rusiją, tiek į kitas NVS šalis, su kuriomis Rusija turi intensyvesnių prekybos ir finansinių ryšių.

Be to, gerėja sąlygos Lietuvos vežėjams vežti prekes į Rusiją ir iš jos. Spalį pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ministerijų šiais ir kitais metais padidins vadinamųjų trišalių leidimų (skirtų kroviniams į trečiąsias šalis ir iš jų vežti) ir dvišalių leidimų (kurie leis vežti kitų šalių krovinius iš mūsų šalies terminalų) skaičių. Mums ypač aktualūs trišaliai leidimai, kadangi jie leidžia mūsų šalies vežėjams vežti prekes iš kitų Europos valstybių (pvz., Vokietijos) į Rusiją ir atvirkščiai.

Aišku, rizikų eksportui ir toliau yra. Visų pirma, pastaruoju metu kyla euro kaina dolerio atžvilgiu. Tai reiškia, kad mūsų prekės užsieniečiams tampa brangesnės. Be to, didėja atlyginimai ir spaudimas įmonėms, nesiimančioms modernizuoti gamybos, kelti prekių kainas. Tačiau labiausiai Lietuvos eksportuotojai akcentuoja ne jas, o pamažu didėjantį darbuotojų trūkumą. Jį mini jau 15 proc. pramonės įmonių. Tiesa, tai nėra vien Lietuvos problema, kadangi panašios tendencijos vyrauja daugumoje ES šalių.