Lietuvos bankas
2015-02-19
  • IMG_8951.jpg
     
11

Į klausimus atsako Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja. Interviu publikuotas Bendro priežiūros mechanizmo interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu 2014 m. gruodžio 29 d.

Ką tai reiškia Lietuvai, kad ji taps visateise euro zonos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) nare? Kaip jaučiatės jūs pati, tapusi Priežiūros valdybos nare?

Turint omenyje tai, kad nuo 1994 m. Lietuvoje veikė valiutų valdybos modelis, o nuo 2002 m. vasario mėn. litas buvo susietas su euru, siekis kiek įmanoma greičiau tapti visaverte euro zonos nare visada buvo laikomas vienu iš pagrindinių mūsų integracijos į Europą žingsnių.

Tokiomis aplinkybėmis šis siekis yra natūrali strategija, ypač dar ir todėl, kad mūsų šalis dėjo visas pastangas, kad per 2008–2009 m. krizę būtų išsaugotas fiksuotas lito ir euro kursas. Narystė euro zonoje reiškia, kad nebelieka valiutų kurso rizikos ir sandorių išlaidų, o bankų sektorius tampa dar atsparesnis.

Mums pasisekė, kad jungiamės prie Bendro priežiūros mechanizmo ir būsim Priežiūros valdybos sudėtyje beveik nuo pat jų veiklos pradžios, nes reikės mažiau prisitaikyti ir derintis, negu tuo atveju, jei būtume prisijungę vėliau. Nekantrauju, kada pradėsiu dirbti su savo kolegomis Valdyboje, kad galėtume vykdyti užduotis, dėl kurių BPM ir buvo sukurtas.

Išsamus vertinimas buvo pasirengimas tiesioginei trijų didžiausių Lietuvos bankų priežiūrai, kurią vykdys ECB. Ar bankai pasiruošę pasikeitimui? Koks buvo jūsų vaidmuo šiame procese?

Du didžiausi bankai priklauso tai pačiai grupei kaip ir Estijos ir Latvijos bankai, tad jiems ir SEB bei Swedbank grupėms tai buvo horizontali procedūra, nepaisant to, kad kaip grupė jie nepatenka į per Bendrą priežiūros mechanizmą vykdomos priežiūros akiratį. Trečiasis bankas – DNB – dalyvavo atliekant išsamų vertinimą Estijoje. Taigi daugeliu aspektų buvo galimybių tarpusavio sąveikai. Net testuojant nepalankiausiomis sąlygomis bankų rezultatai buvo geri, o koregavimai buvo minimalūs. Bet kokiu atveju kapitalas buvo gerokai didesnis už nustatytą minimalų kiekį. Tai reiškia, kad prasidėjus pasaulinei krizei visi jie laikėsi labai nuosaikios politikos, galimus nuostolius vertindami pagal labai konservatyvias prielaidas, tad kol kas nebuvo realaus poreikio ką nors koreguoti. Neabejoju, kad mes prisijungiame prie BPM turėdami labai tvarų pagrindą.

Lietuvos banko vaidmuo šiame procese buvo labai reikšmingas, nes prisijungėme vėliau, tad turėjome mažiau laiko pasiruošti negu kitos šalys. Taigi mūsų darbas neapsiribojo tik koordinavimu ir priežiūra. Kad laiku pateiktume duomenis ir kad visas procesas būtų ekonomiškai veiksmingas, mes atlikome dalį turto kokybės peržiūros, nes vietos auditoriams ir konsultantams buvo sudėtinga per trumpą laiką surasti pakankamai specialistų.

Kokie yra pagrindiniai Lietuvos bankų sektoriaus ypatumai? Kokios įtakos turės ECB vykdoma priežiūra?

Kaip jau minėjau, bankų sektorius Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse yra panašus, nes net pagrindinių bankų pavadinimai yra iš esmės tokie patys. Lietuvos bankų sektoriuje dominuoja Šiaurės šalių bankų patronuojamosios bendrovės, o trys pagrindiniai bankai užima apie 70 % rinkos. Veikia ir keli mažesni bankai, kurie nepateks į sistemiškai svarbių institucijų kategoriją bei keletas filialų.

Krizės metu bankų sistema parodė esanti atspari, nes daugeliu atvejų nuostolius pavyko nustatyti iš karto, o kapitalas buvo sustiprintas. Tiesa, 2011−2013 m. kai kurių mažų bankų veiklą teko nutraukti dėl netinkamo valdymo, tačiau tai neturėjo sisteminių pasekmių, kurių neigiamas poveikis būtų išplitęs. Bankų sistema apskritai tapo dar atsparesnė ir atsargesnė.

Lietuvoje veikiančių bankų rizikos ribojimo rodikliai ir toliau gerokai viršija nustatytą minimalų lygį. Pavyzdžiui, 2014 m. spalio 1 d. bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 20,7 %.

Visi trys pagrindiniai Lietuvos bankai yra užsienio bankų grupių, kurių pagrindinės būstinės yra įsikūrusios nedalyvaujančiose šalyse, patronuojamosios bendrovės. Kaip bus bendradarbiaujama su šių bankų buveinės šalies priežiūros institucijomis pagal BPM?

Lietuvos bankas ir trijų didžiausių bankų, įsikūrusių Švedijoje ir Norvegijoje, konsoliduotos priežiūros institucijos jau seniai bendradarbiauja. Šis bendradarbiavimas yra geras tarpvalstybinės priežiūros pavyzdys. Priežiūros institucijų kolegijos užtikrino produktyvų ir gerai organizuotą dialogą tarp nacionalinių priežiūros institucijų ir puikiai atlieka savo funkcijas.

Vykdydamas priežiūrą per BPM, ECB taps visapusišku šių kolegijų nariu ir pratęs bendradarbiavimo tradiciją ir papildys sukauptą patirtį. Dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos, tarp jų ir Lietuvos bankas, toliau liks priežiūros institucijų kolegijų sudėtyje kaip stebėtojai ir visapusiškai padės ECB, pastarajam aktyviai dalyvaujant kolegijų veikloje. Sprendžiant pagal kolegijų posėdžius, kuriuose pastaruoju metu dalyvavo ECB, matyti, kad ir toliau bus taip pat našiai bendradarbiaujama.

Kalbant bendrai, kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais teks susidurti Europos bankų priežiūrai?

Manau, yra svarbu užtikrinti, kad ECB būtų priežiūros institucija, taikanti aukštus priežiūros standartus bei sąžiningai traktuojanti prižiūrimus bankus.

Nereikėtų abejoti, kad vykdoma priežiūra bus griežta ir nuosekli, tačiau tuo pačiu reikia vengti požiūrio, kad vienas metodas tinka visiems. Sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami. Prižiūrimi bankai turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, be to, reikia užtikrinti glaudų bendradarbiavimą.

Esate viena iš jauniausių vadovų savo šalyje ir jau labai daug pasiekėte. Kas jus motyvuoja ir kur semiatės įkvėpimo?

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir buvo dedama daug pastangų sukurti vakarietiškus standartus atitinkančią institucijų sistemą ir verslo aplinką, daug jaunų žmonių pradėjo dirbti įvairiose įstaigose ir bendrovėse. Augdama sovietų okupuotoje šalyje svajojau apie tą dieną, kai mano šalis taps laisva ir galės siekti tokio demokratijos ir gerovės lygio, koks, kaip mes žinojome, buvo savaime suprantamas kitoje geležinės uždangos pusėje. Man labai pasisekė, kad mano svajonė išsipildė ir kad galėjau dalyvauti tokiame fenomenaliame procese. Milžiniška pažanga, kurią mums iki šiol pavyko pasiekti, yra pagrindinis mane ir mano bendraamžius motyvuojantis veiksnys.