Lietuvos bankas

Pernai bankai daug dosniau teikė paskolas klientams. Tai augino bankų turtą, didino pajamas ir pelną. Bankuose daugėjo indėlių, gerėjant ekonomikos būklei, mažėjo neveiksnių paskolų. Bankų sistema buvo gerai kapitalizuota. Kapitalo stiprinimas ir toliau buvo aktualus vietos bankams.

  • Fotolia_134192151_Subscription_Monthly_M.jpg
     
11

„2015 m. buvo žemo starto metai, o pernai skolinimas jau įsibėgėjo. Bankai dosniau teikė paskolas tiek įmonėms, tiek gyventojams, o būsto paskolų vertė viršijo prieš krizę buvusį lygį. Prognozuojame, kad šiemet klientų poreikis paskoloms nemažės, todėl skolinimas toliau augs“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, Lietuvos bankas ir toliau labai akylai stebės rinką ir, įžvelgęs grėsmę pūstis kredito burbului, nedelsdamas reaguos taikydamas makroprudencines priemones.

Bankų klientams suteiktų paskolų portfelio grynoji vertė per 2016 m. išaugo 10,6 proc. – iki 18,1 mlrd. Eur. Gyventojams suteiktų paskolų vertė padidėjo 6,9 proc. – iki beveik 8,1 mlrd. Eur.

Didžiąją namų ūkiams suteiktų paskolų dalį sudarė būsto paskolos, kurių vertė per metus išaugo 6,4 proc. ir sudarė 6,4 mlrd. Eur. – pasiekė istoriškai aukščiausią tašką. Augančiam būsto kreditui įtaką darė aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, su tuo susiję gyventojų lūkesčiai ir sparčiai augančios pajamos, taip pat – gerėjanti ekonominė būklė ir žemų palūkanų aplinka. Vis dėlto būsto kredito rinka šalies mastu netolygi. 2016 m. daugiau nei pusė (55 %) suteiktų naujų būsto paskolų sumos buvo skirta butams ir namams Vilniaus apskrityje pirkti. Kauno ir Klaipėdos apskritims teko atitinkamai 19 ir 14 proc. naujų būsto paskolų srauto.

Įmonių paskolų vertė per metus padidėjo 11,3 proc. ir sudarė beveik 8,6 mlrd. Eur. Tokiam dviženkliam augimui įtaką darė kelios didelės paskolos.

Bankų paskolų portfelio kokybė buvo geresnė. Neveiksnių skolos priemonių dalis per metus sumažėjo 1,7 proc. punkto ir 2017 m. sausio 1 d. sudarė 3,8 proc. Gerėjo tiek ne finansų bendrovėms, tiek namų ūkiams suteiktų paskolų kokybės rodikliai.

Sparčiai didėjęs skolinimas augino bankų turtą, kuris per metus šoktelėjo beveik 10 proc. – iki 25,8 mlrd. Eur.

Padidėjęs skolinimo mastas, mažėjusios palūkanų išlaidos, didino grynąsias bankų palūkanų pajamas, o šios labiausiai prisidėjo prie pelno augimo. Neaudituotais duomenimis, bankai ir užsienio bankų filialai 2016 m. uždirbo 252,2 mln. Eur pelno – 36,9 mln. Eur (17,1 %) daugiau nei 2015 m. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai.

Bankų sistemos kapitalo būklė 2016 m. buvo stabili. Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,4 proc.

„Pagal Lietuvos bankui pateiktas komercinių bankų ataskaitas, bankai vykdė kapitalui nustatytus reikalavimus. Tačiau, mūsų vertinimu, kapitalo stiprinimas ir toliau yra aktualiausias vietos bankams, todėl jų veikloje tai turi būti prioritetinis uždavinys“, – sako V. Vasiliauskas.

Nepaisant aktyvesnio kreditavimo, bankai išlaiko subalansuotą finansavimosi struktūrą pasikliaudami gyventojų ir įmonių indėliais. Bankuose pasiekiami indėlių rekordai. Ne išimtis ir 2016 m. Klientų suma bankuose 2017 m. sausio 1 d. sudarė 18,8 mlrd. Eur indėlių ir buvo 10,0 proc. didesnė nei prieš metus. Didžiąją šios sumos dalį – beveik 11,2 mlrd. – sudarė gyventojų indėliai. Tvyrant itin žemų palūkanų aplinkai, apie 70 proc. šios sumos tiesiog laikoma einamosiose sąskaitose, nesudarant indėlių sutarčių.

Vito Vasiliausko pristatymas spaudos konferencijoje. 

 Bankų veiklos apžvalga 2016 m.

Paskutinė atnaujinimo data: 2017 04 07