Apie SEPA

SEPA (Single Euro Payments Area) – bendra mokėjimų eurais erdvė, kurioje visi mažmeniniai mokėjimai negrynaisiais eurais traktuojami kaip vietiniai mokėjimai, neatsižvelgiant į siuntėjo ir gavėjo buvimo vietą. Šiuo metu SEPA apima visas ES valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją. Privatūs klientai, įmonės ir kiti ekonomikos subjektai gali siųsti ir gauti vietinius ir tarptautinius mokėjimus eurais, jiems taikant vienodas sąlygas, teises ir įsipareigojimus. SEPA suteikia galimybę atlikti mokėjimus negrynaisiais eurais kiekvienam gavėjui iš vienos banko sąskaitos ir naudojant bendrąsias mokėjimo priemones.

Pagrindinis SEPA tikslas - skatinti Europos integraciją kuriant konkurencingą ir šiuolaikišką euro zonos mažmeninių mokėjimų rinką, užtikrinančią aukštesnį paslaugų lygį, pažangesnes priemones ir pigesnius būdus mokėjimams atlikti.

SEPA koordinavimas ir įgyvendinimas

SEPA iniciatyvą koordinuoja Europos mokėjimų taryba (European Payments Council – EPC). Projektą taip pat remia Europos Komisija ir Europos centrinis bankas. SEPA įgyvendinimas suskirstytas į tris etapus. Pirmuoju – kūrimo – etapu buvo sukurtos mokėjimų schemos ir infrastruktūros principai. Nuo 2006 m. vidurio iki 2007 m. pabaigos sukurtos mokėjimo priemonės, standartai ir infrastruktūra buvo testuojami, suinteresuotos šalys atliko parengiamuosius darbus. Paskutinysis etapas prasidėjo 2008 m. pradžioje – sausio 28 dieną Europos Sąjungoje pradėti vykdyti SEPA kredito pervedimai. Šiame etape nacionalinės mokėjimo schemos naudojamos kartu su naująja SEPA kredito pervedimų schema. Siekiama, kad iki 2010 m. pabaigos SEPA mokėjimo priemonės didžiąja dalimi pakeistų šiuo metu nacionalinėse rinkose naudojamas mokėjimo priemones.

2009 m. Europos centrinis bankas ir 16 euro zonos nacionalinių centrinių bankų, atsižvelgdami į rinkos dalyvių pareikštus pageidavimus, parengė dokumentą, kuriame išdėstyti Eurosistemos lūkesčiai dėl SEPA įgyvendinimo. Su dokumento tekstu galite susipažinti čia >>

SEPA siūlomos mokėjimo priemonės

SEPA kredito pervedimai: mokėtojo inicijuojami negrynųjų eurų pervedimai visoje SEPA, kur mokėjimų vertė nėra ribojama, o visa mokėjimo suma pasiekia gavėją per 3 darbo dienas. Sąskaitoms identifikuoti naudojami IBAN ir banko identifikavimo kodas (BIC).

SEPA tiesioginio debeto pervedimai: gavėjo inicijuojami negrynųjų pinigų mokėjimo pervedimai eurais, apimantys periodinius ir vienkartinius mokėjimus visoje SEPA. Pirmojo nurodymo atsiskaitymo laikas yra penkios darbo dienos, kitų – dvi darbo dienos. Sąskaitoms identifikuoti naudojami IBAN ir BIC.

Tiesioginio debeto pervedimams tarp įmonių rengiama speciali SEPA tiesioginio debeto pervedimų schema (B2B).

SEPA mokėjimai kortelėmis: kortelių turėtojai ir prekybos įmonės galės atlikti ir priimti mokėjimus kortelėmis visoje euro zonoje jiems įprastu būdu. Viena kortele galima bus atsiskaityti visoje euro zonoje.

SEPA nauda paslaugų teikėjams ir vartotojams

SEPA siūlomos standartizuotos mokėjimo priemonės ilgainiui pavers euro zoną integruota rinka, kurioje savo paslaugas galės siūlyti visi čia veikiantys bankai. Didesnis paslaugų teikėjų pasirinkimas, o kartu ir didesnė konkurencija užtikrins aukštą paslaugų kokybę ir optimalius įkainius. SEPA mokėjimo priemonės bus prieinamos visose prie šios iniciatyvos prisijungusiose šalyse, todėl klientams reikės tik vienos banko sąskaitos, o ta pačia mokėjimo kortele bus galima naudotis visoje euro zonoje visiems mokėjimams eurais atlikti. Vienodi reikalavimai, aiškūs paslaugų įkainiai, griežti pinigų pervedimo terminai užtikrins skaidrų ir nesudėtingą mokėjimų vykdymą.

SEPA įgyvendinimas Lietuvoje

Lietuvos banko iniciatyva šalies komerciniai bankai, užsienio bankų skyriai, Lietuvos bankų asociacija ir Lietuvos bankas sudarė SEPA koordinavimo komitetą. Komitetas parengė ir patvirtino šalies mokėjimo priemonių perėjimo prie SEPA standartų planą. Dabar komiteto tikslas – pagal kompetenciją užtikrinti, kad šiuo planu būtų vadovaujamasi, kol SEPA mokėjimo priemonės didžia dalimi pakeis šiuo metu rinkoje esančias mokėjimo priemones. Konkretiems uždaviniams spręsti sudarytos septynios darbo grupės.

Bankai, ketinantys apdoroti SEPA kredito pervedimus, turi pasirašyti SEPA kredito pervedimų susitarimą. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, šį susitarimą yra pasirašę:
AB Ūkio bankas;
AB „Swedbank“;
AB bankas „Snoras“;
AB DnB NORD;
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;
AB Parex bankas;
Danske Bank A/S Lietuvos filialas;
AB SEB bankas;
AB Šiaulių bankas;
AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius.

Šiuo metu galimybę inicijuoti SEPA kredito pervedimus, atnešus į banko padalinį popierinį pavedimą ar prisijungus prie internetinės bankininkystės sistemos, siūlo šie bankai:
AB „Swedbank“;
AB SEB bankas.

Galimybę gauti SEPA kredito pervedimus siūlo šie bankai:
AB Ūkio bankas;
AB „Swedbank“;
AB bankas „Snoras“;
AB DnB NORD;
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius;
AB Parex bankas;
Danske Bank A/S Lietuvos filialas;
AB SEB bankas;
AB Šiaulių bankas.

2010 m. gegužės 20 d. Vilniuje įvyko SEPA koordinavimo komiteto posėdis, kuriam vadovavo SEPA koordinavimo komiteto pirmininkas, Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Posėdžio metu darbo grupių vadovai pristatė darbo grupių veiklą. Lietuvos banko atstovas informavo, kaip šalies kredito įstaigos įvertino savo teikiamas paslaugas pagal Eurosistemos lūkesčius dėl SEPA mokėjimo paslaugų teikėjų, užpildydamos savęs įvertinimo anketą. Apklausos suvestinė paskelbta Lietuvos banko interneto svetainėje. Posėdyje taip pat aptartas klausimas dėl SEPA kredito pervedimų statistikos, kuri sudarytų galimybę stebėti SEPA įgyvendinimo Lietuvoje eigą. Taip pat būtų sudaryta galimybė palyginti SEPA įgyvendinimą Lietuvoje su kitomis valstybėmis. SEPA koordinavimo komitetas nutarė, kad tokia statistika bus renkama pradedant šių metų antrojo pusmečio duomenimis.

2009 m. gegužės 20 d. Lietuvos banke organizuotas seminaras „SEPA: iššūkiai ir naujos galimybės“, skirtas viešojo sektoriaus atstovams. Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos specialistai pristatė SEPA tikslus, aprėptį ir projekto atskirų etapų įgyvendinimo terminus, atkreipė viešojo sektoriaus atstovų dėmesį į Europos Komisijos, ECOFIN, Europos centrinio banko aktyvų SEPA projekto politinį palaikymą, pristatė viešojo sektoriaus pažangą ES. Susipažinti su seminaro medžiaga galite čia:

„SEPA tikslai, aprėptis ir terminai“. Šarūnas Grigas, Lietuvos banko mokėjimo sistemų departamentas

„Projekto politinis palaikymas“. Eivilė Čipkutė, LR Finansų ministerijos finansinių paslaugų reglamentavimo skyrius

„SEPA dalyviai ir mokėjimo priemonės“. Deivis Stankevičius, Lietuvos banko mokėjimo sistemų departamentas

„Viešojo sektoriaus pažanga“. Eivilė Čipkutė, LR Finansų ministerijos finansinių paslaugų reglamentavimo skyrius

„SEPA Lietuvoje“. Lidija Bočarnikova, Lietuvos bankų asociacija

Daugiau apie SEPA projektą galite pasiskaityti:

Dažniausiai užduodami klausimai apie SEPA ir atsakymai į juos

Bendra mokėjimų eurais erdvė. Žvilgsnis iš arčiau.

Bendra mokėjimų eurais erdvė. ECB, 2006. Leidinys lietuvių kalba (pdf): www.ecb.int/pub/pdf/other/sepa_brochure_2006lt.pdf

Single euro payments area, European Central Bank: http://www.ecb.int/paym/sepa/html/index.en.html

European Payments Council: http://www.europeanpaymentscouncil.eu/

SEPA, European Comision: http://ec.europa.eu/internal_market/payments/sepa/index_en.htm