Euro įvedimas Lietuvoje | Eurų banknotai ir monetos | Euro zona
Klausimai ir atsakymai apie eurą | Euro biblioteka | Daugiau informacijos apie eurą ir euro zoną

- Euro įvedimas Lietuvoje - Konvergencijos kriterijai ir jų vykdymas - Antrasis valiutų kurso mechanizmas - Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai - Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje Koordinavimo komisija - Nacionalinis euro įvedimo planas - Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas (projektas) - Grynųjų pinigų pakeitimo planas - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos banko įstatymo pakeitimai - Lietuvos banko naujienos apie rengimąsi euro įvedimui - Leidiniai apie eurą ir jo įvedimą Lietuvoje

2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1701), kuriuo pripažino netekusia galios 125 straipsnio 2 dalį, numačiusią, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Taip pat buvo papildyta 125 straipsnio 3 dalis, kuria nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą ir jo atleidimo pagrindus nustato Lietuvos banko įstatymas.

Šiuos pakeitimus lėmė siekis Lietuvos Respublikoje įvesti Europos Sąjungos (ES) bendrąją valiutą eurą. Tam būtina rengtis iš anksto, kadangi Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) – kiekviena institucija atskirai – prieš priimdamos sprendimą dėl euro įvedimo ES valstybėje narėje pateikia ataskaitas apie tos šalies pasirengimą prisijungimui prie euro zonos. Vertinant, ar valstybė atitinka Europos Bendrijos (EB) steigimo sutarties 121 straipsnyje įtvirtintus konvergencijos kriterijus (kainų stabilumo (infliacijos), fiskalinės raidos, valiutų kursų pokyčio, ilgalaikių palūkanų normos), kartu vertinamas ir šalies teisinis pasirengimas. Konstitucija yra svarbiausias teisės aktas, todėl net ir padarius reikalingus pakeitimus visuose kituose teisės aktuose, pagrindinio šalies įstatymo nuostatų nesuderinimas su EB steigimo sutarties ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto normomis būtų įvertintas neigiamai ir neabejotinai užkirstų kelią Lietuvos prisijungimui prie euro zonos tol, kol šie neatitikimai būtų panaikinti.

ES valstybių narių įsipareigojimas suderinti nacionalinės teisės aktus su EB steigimo sutartimi bei ECBS ir ECB statutu numatytas EB steigimo sutarties 109 straipsnyje, kuriame kalbama apie bet kokių nesuderinamumų pašalinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ES teisės viršenybė, nei konstitucinių teisės aktų priėmimas šiam įsipareigojimui įtakos nedaro, t. y. suderinimo pareiga lieka nepakitusi. Tai ne kartą savo išvadose pabrėžė Europos Teisingumo Teismas.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtina Lietuvos banko išimtinė pinigų emisijos teisė, kuri prieštaravo EB steigimo sutarties 106 straipsniui bei ECBS ir ECB statuto 16 straipsniui (pagal ES teisę ECB turi išimtinę teisę duoti leidimą nacionaliniams centriniams bankams išleisti euro banknotus ir patvirtinti valstybėse narėse išleidžiamų euro monetų kiekį). Taigi ši nuostata yra panaikinta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio 3 dalies pakeitimai buvo būtini, kadangi ES valstybės narės teisės aktai turi užtikrinti, kad nacionalinių centrinių bankų valdytojai negalėtų būti atleidžiami iš užimamų pareigų dėl kitų priežasčių, išskyrus tas, kurios išvardytos ESBS ir ECB statuto 14 straipsnio 2 dalyje (kai nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnis ir 84 straipsnio 13 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas gali atleisti iš pareigų parlamento paskirtus pareigūnus, taip pat ir Lietuvos banko valdybos pirmininką, kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą. Nepaisant to, kad Lietuvos banko įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ECBS ir ECB statutą atitinkantys Lietuvos banko valdybos pirmininko atleidimo pagrindai, tačiau siekiant asmeninį Lietuvos banko valdybos pirmininko nepriklausomumą užtikrinti pagal ES teisės reikalavimus, buvo būtina atitinkamai papildyti ir konstitucinę nuostatą specialiąja norma. Priešingu atveju galimybė pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos banko valdybos pirmininku galėtų būti taikoma ne tik Lietuvos banko įstatyme numatytais, bet ir kitais pagrindais, o tai prieštarautų ECBS ir ECB statuto 14 straipsnio 2 daliai. Taigi padarius Konstitucijos 125 straipsnio 3 dalies pakeitimą konstitucinė norma nukreipiama išimtinai tik į Lietuvos banko įstatyme įtvirtintus pagrindus.

2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 18, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1699). Įstatymas suderintas su EB steigimo sutartimi, ECBS ir ECB statutu, nes toks suderinamumas yra būtinas Lietuvai norint tapti ekonominės ir pinigų sąjungos visateise dalyve.

ECB 2004 m. konvergencijos ataskaitoje buvo nurodyti Lietuvos banko įstatymo trūkumai, (iš esmės tokie pat trūkumai buvo nurodyti ir EK konvergencijos ataskaitoje), kurie pašalinti keičiant ar pripažįstant netekusiais galios atitinkamus Lietuvos banko įstatymo straipsnius, reglamentuojančius pinigų išleidimą, pinigų politikos priemones, užsienio atsargų valdymą ir kt.

Pažymėtina, kad Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 18, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 54¹, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymas (išskyrus du straipsnius) įsigalios dieną, nuo kurios ES Taryba panaikins išimtį dėl Lietuvos Respublikos pagal EB steigimo sutarties 122 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

2006 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kai kurių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2006, Nr. 48-1700), kuriuo nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje pripažįstami netekusiais galios Lietuvos Respublikos pinigų išleidimo, Piniginių vienetų pavadinimo bei jų dydžių pakeitimo ir vartojimo įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose, Pinigų, Lito patikimumo įstatymai bei juos keitę ar pildę įstatymai.

ECB paskelbtame Pranešime apie konvergenciją (2006 m. gegužės mėn.) pažymėta, kad po atliktų pakeitimų Lietuvos Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymas atitinka EB sutarties ir ECBS statuto reikalavimus dėl ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo.