 |
Euro įvedimas Lietuvoje | Eurų banknotai ir monetos
| Euro zona
Klausimai ir atsakymai apie eurą | Euro biblioteka | Daugiau informacijos apie eurą ir euro zoną
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau Sutartis) numato, kad visos valstybės Europos Sąjungos (ES) narės privalo
derinti savo ekonominę politiką, taip pat ir valiutų kurso politiką, vykdyti
tinkamą fiskalinę politiką ir įstoti į euro zoną, kai įvykdo Sutartyje
nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas.
Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi ES nare, kaip ir kitos
naujosios ES narės, eurą galės įvesti tik tada, kai
įvykdys Sutartyje nustatytus reikalavimus.
ES institucijos vertina valstybės, kuri rengiasi įvesti eurą, ekonominę konvergenciją su euro zona ir jos tinkamumą pereiti prie ES bendrosios valiutos. Kaip numato Sutarties 140 straipsnio 2 dalis, pasiūlius Europos Komisijai (EK), po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Taryboje ES Ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui.
Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba paprašius ES valstybei narei, kuriai taikoma išimtis įstojus į ES laikinai naudoti nacionalinę valiutą, EK ir Europos centrinis bankas (ECB) parengia pranešimus apie konvergenciją ir juos pateikia ECOFIN tarybai.
Pranešimuose apie konvergenciją nagrinėjama visų euro neįvedusių valstybių narių, išskyrus specialų statusą turinčias Daniją ir Didžiąją Britaniją, teisinę ir ekonominę konvergenciją su euro zona pažanga. Teisinė konvergencija tai nacionalinės teisės derinimas su Sutarties bei Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto nuostatomis. Ekonominė konvergencija tai valstybės narės, norinčios įvesti eurą, įvertinimas, ar ji įvykdė konvergencijos kriterijus, nustatytus Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje ir Protokole (Nr. 12).
Konvergencijos kriterijai:
● Kainų stabilumas:
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti tvarus.
● Valstybės finansų padėties tvarumas:
- valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau
kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir
nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda
užtikrinti stabilią finansinę padėtį, padeda pritraukti užsienio investicijas ir
skatina ūkio augimą;
- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60
procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti; tai ilgalaikės
valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis už valstybės skolą mokamos
palūkanos, todėl didelė bei didėjanti valstybės skola yra brangi ir ateityje
gali apriboti tokių sričių kaip sveikatos apsauga ir pensijos išlaidas.
● Šalies nacionalinė valiuta:
mažiausiai dvejus metus privalo dalyvauti valiutų kurso mechanizme (VKM II). Valstybės narės, dalyvaujančios VKM II, nacionalinė valiuta turi neviršyti nustatytų svyravimo ribų (±15 proc.) euro atžvilgiu, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos centrinio kurso euro atžvilgiu, taip pat vertinamas užsienio valiutos intervencijų vaidmuo.
● Ilgalaikės palūkanų normos:
Vidutinės nominaliosios ilgalaikės palūkanų normos neturi viršyti daugiau kaip 2 procentiniais punktais trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Valstybės narės nominaliųjų harmonizuotų ilgalaikių palūkanų normų paskutinių 12 mėn. vidurkis lyginamas su atitinkamų ilgalaikių palūkanų normų trijose valstybėse narėse, kuriose kainos yra stabiliausios, nesvertiniu aritmetiniu vidurkiu.
●ECB ir EK parengtuose Pranešimuose apie konvergenciją (2010 m. gegužė) pristatoma Lietuvos ir dar aštuonių Europos Sąjungos šalių pažanga vykdant savo įsipareigojimus dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS), kurioje naudojama bendroji valiuta euras.
Toliau pateikta Lietuvos banko ekspertų parengta lentelė. Joje nurodyti naujausi kontroliniai konvergencijos kriterijų dydžiai ir atitinkami Lietuvos rodikliai.
KONVERGENCIJOS RODIKLIAI, PASKELBTI 2010 M. PRANEŠIME APIE KONVERGENCIJĄ
| |
Lietuva |
Konvergencijos kriterijaus dydis
|
|
Infliacija1
Išsamiau lentelėje |
2,0 proc. |
1,0 proc.2 |
|
Valstybės finansai3:
- valdžios sektoriaus deficitas
- valdžios sektoriaus skola |
8,9 proc.
29,3 proc. |
3 proc.
60 proc. |
|
Valiutos kursas4 |
3,4528 Lt |
3,4528 Lt ± 15 proc. |
Ilgalaikė palūkanų norma5
Išsamiau lentelėje |
12,1 proc. |
6,0 proc.6 |
Šaltiniai: Pranešimas apie konvergenciją (2010 m. gegužė), Eurostato, Europos centrinio banko duomenys, Lietuvos banko skaičiavimai.
1 Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 2010 m. kovo mėn.
2 Trijų stabiliausias kainas turinčių šalių vidutinės metinės infliacijos aritmetinis vidurkis, padidintas 1,5 procentinio punkto.
3 Palyginti su BVP. 2009 m. duomenys.
4 Litais už 1 eurą.
5 Dvylikos mėnesių (2009 m. balandžio mėn. 2010 m. kovo mėn.) aritmetinis vidurkis.
6 Trijų stabiliausias kainas turinčių šalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, padidintas 2 procentiniais punktais.
ES valstybių narių metinė infliacija pagal SVKI
| Šalis |
0904 |
0905 |
0906 |
0907 |
0908 |
0909 |
0910 |
0911 |
0912 |
1001 |
1002 |
1003 |
Vidutinė metinė infliacija |
| Rumunija |
6,5 |
5,9 |
5,9 |
5,0 |
4,9 |
4,9 |
4,3 |
4,6 |
4,7 |
5,2 |
4,5 |
4,2 |
5,0 |
| Vengrija |
3,2 |
3,8 |
3,7 |
4,9 |
5,0 |
4,8 |
4,2 |
5,2 |
5,4 |
6,2 |
5,6 |
5,7 |
4,8 |
| Lenkija |
4,3 |
4,2 |
4,2 |
4,5 |
4,3 |
4,0 |
3,8 |
3,8 |
3,8 |
3,9 |
3,4 |
2,9 |
3,9 |
| Didžioji Britanija |
2,3 |
2,2 |
1,8 |
1,8 |
1,6 |
1,1 |
1,5 |
1,9 |
2,9 |
3,5 |
3,0 |
3,4 |
2,2 |
| Švedija |
1,7 |
1,6 |
1,4 |
1,6 |
1,9 |
1,4 |
1,8 |
2,4 |
2,8 |
2,7 |
2,8 |
2,5 |
2,0 |
| Lietuva |
5,9 |
4,9 |
3,9 |
2,6 |
2,2 |
2,3 |
1,0 |
1,3 |
1,2 |
0,3 |
0,6 |
0,4 |
2,0 |
| Bulgarija |
3,8 |
3,0 |
2,6 |
1,0 |
1,3 |
0,2 |
0,3 |
0,9 |
1,6 |
1,8 |
1,7 |
2,4 |
1,7 |
| Graikija |
1,1 |
0,7 |
0,7 |
0,7 |
1,0 |
0,7 |
1,2 |
2,1 |
2,6 |
2,3 |
2,9 |
3,9 |
1,7 |
| Suomija |
2,1 |
1,5 |
1,6 |
1,2 |
1,3 |
1,1 |
0,6 |
1,3 |
1,8 |
1,6 |
1,3 |
1,5 |
1,4 |
| Malta |
4,0 |
3,4 |
2,8 |
0,8 |
1,0 |
0,8 |
0,5 |
0,1 |
0,4 |
1,2 |
0,7 |
0,6 |
1,2 |
| Danija |
1,1 |
1,1 |
0,9 |
0,7 |
0,7 |
0,5 |
0,6 |
0,9 |
1,2 |
1,9 |
1,8 |
2,1 |
1,1 |
| Slovėnija |
1,1 |
0,5 |
0,2 |
0,6 |
0,1 |
0,0 |
0,2 |
1,8 |
2,1 |
1,8 |
1,6 |
1,8 |
0,9 |
| Italija |
1,2 |
0,8 |
0,6 |
0,1 |
0,1 |
0,4 |
0,3 |
0,8 |
1,1 |
1,3 |
1,1 |
1,4 |
0,7 |
| Liuksemburgas |
0,3 |
0,9 |
1,0 |
1,5 |
0,2 |
0,4 |
0,2 |
1,7 |
2,5 |
3,0 |
2,3 |
3,2 |
0,7 |
| Nyderlandai |
1,8 |
1,5 |
1,4 |
0,1 |
0,1 |
0,0 |
0,4 |
0,7 |
0,7 |
0,4 |
0,3 |
0,7 |
0,6 |
| Kipras |
0,6 |
0,5 |
0,1 |
0,8 |
0,9 |
1,2 |
1,0 |
1,0 |
1,6 |
2,5 |
2,8 |
2,3 |
0,6 |
| Austrija |
0,5 |
0,1 |
0,3 |
0,4 |
0,2 |
0,0 |
0,1 |
0,6 |
1,1 |
1,2 |
0,9 |
1,8 |
0,5 |
| Slovakija |
1,4 |
1,1 |
0,7 |
0,6 |
0,5 |
0,0 |
0,1 |
0,0 |
0,0 |
0,2 |
0,2 |
0,3 |
0,3 |
| Čekija |
1,3 |
0,9 |
0,8 |
0,1 |
0,0 |
0,3 |
0,6 |
0,2 |
0,5 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
0,3 |
| Prancūzija |
0,1 |
0,3 |
0,6 |
0,8 |
0,2 |
0,4 |
0,2 |
0,5 |
1,0 |
1,2 |
1,4 |
1,7 |
0,3 |
| Vokietija |
0,8 |
0,0 |
0,0 |
0,7 |
0,1 |
0,5 |
0,1 |
0,3 |
0,8 |
0,8 |
0,5 |
1,2 |
0,2 |
| Latvija |
5,9 |
4,4 |
3,1 |
2,1 |
1,5 |
0,1 |
1,2 |
1,4 |
1,4 |
3,3 |
4,3 |
4,0 |
0,1 |
| Ispanija |
0,2 |
0,9 |
1,0 |
1,4 |
0,8 |
1,0 |
0,6 |
0,4 |
0,9 |
1,1 |
0,9 |
1,5 |
0,1 |
| Airija |
0,7 |
1,7 |
2,2 |
2,6 |
2,4 |
3,0 |
2,8 |
2,8 |
2,6 |
2,4 |
2,4 |
2,4 |
2,3 |
| Trys
šalys, kuriose kainos stabiliausios |
| Belgija |
0,7 |
0,2 |
1,0 |
1,7 |
0,7 |
1,0 |
0,9 |
0,0 |
0,3 |
0,8 |
0,8 |
1,9 |
0,1 |
| Estija |
0,9 |
0,3 |
0,5 |
0,4 |
0,7 |
1,7 |
2,1 |
2,1 |
1,9 |
1,0 |
0,3 |
1,4 |
0,7 |
| Portugalija |
0,6 |
1,2 |
1,6 |
1,4 |
1,2 |
1,8 |
1,6 |
0,8 |
0,1 |
0,1 |
0,2 |
0,6 |
0,8 |
|
Konvergencijos kriterijaus dydis 2010 m. kovo mėn. |
1,0 |
|
Pastabos: Airijos duomenys (pažymėta kursyvu)
laikomi išskirtimi, todėl skaičiuojant kontrolinį dydį neįtraukiami.
Vidutinė metinė infliacija apskaičiuojama kaip dvylikos paskutinių mėnesių
ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio pagal SVKI
santykinis pokytis. Skaičiuojant konvergencijos kriterijaus dydį, vidutinės
metinės infliacijos rodikliai suapvalinami iki dešimtųjų dalių (vieno
skaičiaus po kablelio). |
Šaltiniai: Eurostat duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Atnaujinta: 2010.05.19.
ES valstybių narių ilgalaikės palūkanų normos
|
(proc., dvylikos mėnesių vidurkis) |
| |
09-04 |
09-05 |
09-06 |
09-07 |
09-08 |
09-09 |
09-10 |
09-11 |
09-12 |
10-01 |
10-02 |
10-03 |
Dvylikos mėnesių vidurkis |
| Euro zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Airija |
5,3 |
5,3 |
5,7 |
5,5 |
4,9 |
4,9 |
4,8 |
4,8 |
4,9 |
4,8 |
4,7 |
4,5 |
5,0 |
| Austrija |
3,9 |
3,9 |
4,1 |
3,8 |
3,5 |
3,5 |
3,4 |
3,3 |
3,3 |
3,3 |
3,2 |
3,0 |
3,5 |
| Belgija |
3,9 |
4,0 |
4,1 |
3,9 |
3,8 |
3,7 |
3,7 |
3,6 |
3,6 |
3,8 |
3,7 |
3,6 |
3,8 |
| Graikija |
5,5 |
5,2 |
5,3 |
4,9 |
4,5 |
4,6 |
4,6 |
4,8 |
5,5 |
6,0 |
6,5 |
6,2 |
5,3 |
| Ispanija |
4,0 |
4,1 |
4,3 |
4,0 |
3,8 |
3,8 |
3,8 |
3,8 |
3,8 |
4,0 |
4,0 |
3,8 |
3,9 |
| Italija |
4,4 |
4,4 |
4,6 |
4,4 |
4,1 |
4,1 |
4,1 |
4,1 |
4,0 |
4,1 |
4,1 |
3,9 |
4,2 |
| Kipras |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
4,6 |
| Liuksemburgas |
4,5 |
4,6 |
4,7 |
4,5 |
4,2 |
3,9 |
3,9 |
3,9 |
3,8 |
3,8 |
3,7 |
3,6 |
4,1 |
| Malta |
4,6 |
4,7 |
4,8 |
4,6 |
4,5 |
4,5 |
4,4 |
4,5 |
4,4 |
4,5 |
4,5 |
4,3 |
4,5 |
| Nyderlandai |
3,8 |
3,9 |
4,0 |
3,8 |
3,6 |
3,6 |
3,5 |
3,5 |
3,4 |
3,5 |
3,4 |
3,4 |
3,6 |
| Portugalija |
4,5 |
4,3 |
4,5 |
4,3 |
4,0 |
3,9 |
3,9 |
3,8 |
3,9 |
4,2 |
4,6 |
4,3 |
4,2 |
| Prancūzija |
3,7 |
3,8 |
3,9 |
3,7 |
3,6 |
3,6 |
3,6 |
3,6 |
3,5 |
3,5 |
3,5 |
3,4 |
3,6 |
| Slovakija |
4,9 |
5,0 |
5,1 |
5,0 |
4,9 |
4,7 |
4,3 |
4,2 |
4,1 |
4,1 |
4,1 |
4,0 |
4,5 |
| Slovėnija |
4,8 |
4,8 |
4,7 |
4,3 |
4,1 |
4,0 |
3,9 |
3,9 |
3,9 |
4,0 |
3,8 |
3,9 |
4,2 |
| Suomija |
3,8 |
3,9 |
4,0 |
3,8 |
3,6 |
3,6 |
3,6 |
3,5 |
3,5 |
3,5 |
3,4 |
3,3 |
3,6 |
| Vokietija |
3,1 |
3,4 |
3,5 |
3,3 |
3,3 |
3,3 |
3,2 |
3,2 |
3,1 |
3,3 |
3,2 |
3,1 |
3,3 |
| Ne euro zona |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bulgarija |
7,2 |
7,1 |
7,3 |
7,6 |
7,8 |
7,5 |
7,1 |
6,5 |
6,6 |
6,7 |
6,1 |
5,8 |
6,9 |
| Čekija |
5,3 |
5,1 |
5,5 |
5,4 |
5,1 |
5,0 |
4,5 |
4,2 |
4,0 |
4,3 |
4,3 |
4,0 |
4,7 |
| Danija |
3,5 |
3,6 |
3,8 |
3,7 |
3,6 |
3,7 |
3,6 |
3,6 |
3,5 |
3,6 |
3,5 |
3,4 |
3,6 |
| Jungtinė Karalystė |
3,2 |
3,4 |
3,5 |
3,6 |
3,5 |
3,4 |
3,3 |
3,5 |
3,6 |
4,0 |
4,0 |
4,0 |
3,6 |
| Estija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Latvija |
11,2 |
11,1 |
12,8 |
12,8 |
12,8 |
13,3 |
13,5 |
13,8 |
13,8 |
13,8 |
13,6 |
10,5 |
12,8 |
| Lenkija |
6,2 |
6,3 |
6,3 |
6,2 |
6,1 |
6,2 |
6,2 |
6,1 |
6,2 |
6,1 |
6,1 |
5,7 |
6,1 |
| Lietuva |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
14,5 |
9,1 |
8,2 |
7,2 |
5,2 |
12,1 |
| Rumunija |
9,8 |
8,3 |
11,3 |
11,5 |
11,5 |
11,0 |
9,1 |
8,2 |
8,7 |
9,1 |
7,9 |
7,1 |
9,5 |
| Švedija |
3,2 |
3,6 |
3,6 |
3,4 |
3,5 |
3,4 |
3,3 |
3,3 |
3,2 |
3,4 |
3,3 |
3,2 |
3,4 |
| Vengrija |
10,6 |
10,0 |
10,2 |
8,8 |
8,4 |
7,9 |
7,5 |
7,4 |
7,7 |
7,6 |
7,7 |
7,2 |
8,4 |
|
Konvergencijos kriterijaus dydis 2010 m. kovo mėn. |
6,0 |
|
Pastabos: kriterijaus dydis buvo apskaičiuotas iš
Portugalijos ir Belgijos duomenų. Estijos finansų rinkoje nėra tinkamų
ilgalaikių VVP ar kitokių palyginamų skolos vertybinių popierių.
|
Šaltiniai: ECB duomenys ir Lietuvos banko skaičiavimai.
|
|
|
