Lietuvos bankas

Elektroninių pinigų įstaigų licencijavimas

Šio gido tikslas yra supažindinti suinteresuotus asmenis su Lietuvos banko atliekamu elektroninių pinigų įstaigų licencijavimo procesu, steigiamoms (dar neįsteigtiems juridiniams asmenims) ar licencijuojamoms (jau įsteigtiems juridiniams asmenims) elektroninių pinigų įstaigoms keliamais reikalavimais, atskleisti Lietuvos banko požiūrį į naujus rinkos dalyvius, nurodyti dokumentų, kurie turi būti pateikti kartu su prašymu išduoti licenciją, sąrašą ir nustatyti kitus svarbiausius licencijavimo aspektus.

[[#ex]]

Elektroninių pinigų įstaigos licencija

Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad elektroniniai pinigai – tai elektroninių pinigų leidėjams gavus piniginių lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius:

  • yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose;
  • skirta mokėjimo operacijoms atlikti;
  • priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

Siekiant internetinėje erdvėje iš klientų priimti pinigus ir juos laikyti mokėjimo sąskaitose ilgesnį laiką, išleidžiant, o po to išperkant, elektroninius pinigus, būtina prieš tai tapti elektroninių pinigų leidėju (tai gali daryti tik kredito įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos (EPĮ) ir kai kurios kitos įstaigos).

Verta atkreipti dėmesį, kad Įstatymas numato, kad EPĮ suteikiama teisė ne tik leisti elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose valstybėse narėse, bet taip pat teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 str. nurodytas paslaugas (teikti mokėjimo paslaugas, pvz., mokėjimo priemonių išdavimo ir (arba) priėmimo, lėšų pervedimo ir kitas paslaugas). Dėl šios priežasties EPĮ nuo mokėjimo įstaigos skiriasi tuo, kad EPĮ gali užlaikyti klientų lėšas, o mokėjimo įstaigos to padaryti negali (apie Lietuvos banko poziciją dėl mokėjimo sąskaitose laikomų lėšų galite perskaityti čia).


Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija

Siekiant sukurti palankią aplinką Lietuvos ir užsienio startuoliams (angl. startups), buvo įgyvendintas specialus EPĮ ribotos veiklos licencijos projektas, kurio tikslas – palengvinti naujų rinkos dalyvių įėjimą į Lietuvos, o vėliau, gavus įprastinės veiklos licenciją, ir į Europos ekonominės erdvės rinką. Esminis ribotos veiklos EPĮ skirtumas nuo įprastinės EPĮ yra tas, kad ribotos veiklos EPĮ nėra taikomas minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, tačiau, turint šią licenciją, veikti galima tik Lietuvos Respublikoje. Siekiant gauti EPĮ licenciją, yra būtinas 350 000 Eur dydžio minimalus kapitalas, tačiau ši licencija suteikia teisę, atlikus notifikavimo procedūrą, elektroninių pinigų išleidimo ir išpirkimo, platinimo bei mokėjimo paslaugas teikti ir kitose ES valstybėse narėse.

Licencijavimo procesas

Lietuvos banko požiūris į EPĮ, kaip ir kitų įstaigų, licencijavimo procesą yra kiek įmanoma atviras ir paprastai prasideda dar iki prašymo išduoti licenciją pateikimo. Mes skatiname EPĮ licencijos aktyviai siekiančius asmenis planavimo proceso metu kreiptis į Lietuvos banką, kad galėtume kartu diskutuoti ir padėti įvertinti interesantų veiklos planus. Tai mums padeda aiškiau paaiškinti licencijavimo procesą ir jo reikšmę, mūsų pageidavimus, reikalavimus, lūkesčius ir visus kitus svarbiausius aspektus, darančius įtaką licencijavimo procesui.

Galima išskirti šiuos esminius licencijavimo proceso etapus:

  • išankstinis vertinimas – potencialios EPĮ (toliau gide EPĮ ir ribotos veiklos EPĮ nėra diferencijuojamos) susipažinimas su Lietuvoje taikomu reglamentavimu, išankstiniai susitikimai ir diskusijos su Lietuvos banko specialistais, glaustas pateiktų dokumentų sąrašo ir jų turinio aptarimas;
  • prašymo išduoti EPĮ licenciją pateikimas Lietuvos banko Priežiūros tarnybai (toliau – Priežiūros tarnyba) – Priežiūros tarnyba per 5 darbo dienas įvertina, ar pateikti visi būtini dokumentai ir, jei nėra formalių trūkumų, priima prašymą išduoti EPĮ licenciją nagrinėti;
  • prašymo išduoti EPĮ licenciją ir kartu pateiktų dokumentų vertinimas – jei pateikti dokumentai yra be trūkumų, licencija išduodama per greičiausią įmanomą 3 mėn. terminą. Vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad pateikti dokumentai tik išimtiniais atvejais neturi vienokių ar kitokių trūkumų, todėl paprastai Priežiūros tarnyba teikia EPĮ licencijos prašančiam asmeniui pastabas dėl papildomos informacijos ar papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo. Tokiu atveju nagrinėjimo terminas pratęsiamas;
  • licencijos išdavimas arba atsisakymas ją išduoti – baigus vertinti pateiktus dokumentus, Lietuvos banko valdyba nagrinėja Priežiūros tarnybos pateiktą apibendrintą informaciją ir priima sprendimą dėl licencijos išdavimo arba atsisakymo ją išduoti.

Įstatyminiai terminai

Įstatymai numato, kad prašymas išduoti EPĮ licenciją turi būti išnagrinėtas per: 1) 3 mėn. nuo visiškai tinkamų ir pakankamai informatyviai išdėstytų dokumentų pateikimo dienos; 2) tuo atveju, jei pateikti ne visi dokumentai arba pateikti su trūkumais, per 3 mėn. nuo Priežiūros tarnybos papildomai pareikalautų arba papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

EPĮ ribotos veiklos licencijos atžvilgiu taikomi tokie patys terminai kaip ir EPĮ licencijos išdavimui.


Išankstinis vertinimas

Lietuvos bankas suprasdamas, kad licencijavimo procesui skirti teisės aktai ne visada gali būti aiškūs tiek finansų sektoriaus naujokams, tiek patyrusiems specialistams, skatina EPĮ licencijos siekiančius asmenis dar ankstyvame projekto etape kreiptis į Lietuvos banką, kuris suteikia daugiau informacijos apie licencijavimo procesą ir potencialioms (esamoms) EPĮ keliamus reikalavimus.

Bendrovių atstovai, dalyvavę išankstiniuose susitikimuose su Lietuvos banko atstovais, ne kartą pabrėžė tokių susitikimų naudą, kadangi jie ne tik padėjo gauti atsakymus į kilusius klausimus, bet ir užmegzti tiesioginį ryšį su Lietuvos banko specialistais. Išankstinių susitikimų skaičius priklauso nuo prašymo teikėjo patirties ir žinių, tačiau paprastai skiriamas mažiausiai vienas išankstinis susitikimas, skirtas susipažinti ir atsakyti į ankstyvame etape kilusius klausimus, išsiaiškinti, kokios licencijos reikia arba kokia tinkama. Tokiuose susitikimuose dalyvauja bent du Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ar kito padalinio specialistai (paprastai atsakantys į klausimus dėl licencijavimo proceso), tačiau pagal poreikį susitikime gali dalyvauti ir kiti, pavyzdžiui, techninės srities specialistai.

Išankstinio susitikimo metu Lietuvos bankas siekia sužinoti:

  • Kas ir koks yra EPĮ licencijos siekiantis asmuo, kokio pobūdžio įstaiga bus kuriama;
  • Kas yra (bus) būsimos EPĮ akcininkai, balsavimo teisių turėtojai ir investuotojai, kokia jų kilmės šalis;
  • Koks yra pasirengimo EPĮ licencijai gauti etapas (kai kuriais atvejais gali būti per anksti organizuoti susitikimą);
  • Ar licencijos siekianti bendrovė priklauso įmonių grupei;
  • Asmenis, kurie bus atsakingi už EPĮ valdymą;
  • Verslo plano santrauką;
  • Planuojamas teikti paslaugas, kokia bus tikslinė rinka ir kaip bus mėginama ją pasiekti, kainodarą ir kitą susijusią veiklą;
  • EPĮ finansavimo šaltinius;
  • Numatomą darbuotojų skaičių;
  • Planuojamą funkcijų perkėlimą (pirkimą) (angl. outsourcing).

Mūsų supratimu, tik atsakius į šiuos klausimus, išankstinis susitikimas gali būti efektyvus, todėl skatiname svarstančiuosius dėl EPĮ licencijos prieš numatomą susitikimą atsakyti į išvardytus klausimus, t. y. pasitikrinti, ar surinkta visa reikalinga informacija, kad susitikimo metu būtų galima šiuos klausimus nagrinėti išsamiau.


EPĮ licencijos mokestis

Prieš pateikiant prašymą dėl EPĮ licencijos išdavimo, būtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą sumokėti valstybės rinkliavą už EPĮ licencijos išdavimą, kuri šiuo metu yra 1 448 Eur (rinkliavų dydžiai nustatomi 2000 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1458). Ribotos veiklos EPĮ šiuo metu taikomas mažesnis (868 Eur) rinkliavos dydis.

Pavedimų, atliekamų į VMI biudžeto surenkamąsias sąskaitas, formavimo internetinėje bankininkystėje tvarką ir surenkamųjų sąskaitų numerius galite rasti VMI interneto svetainėje.


Svarbiausi steigiamai ar licencijuojamai EPĮ keliami reikalavimai

Atsižvelgdamas į tai, kad EPĮ licencijos išdavimo metu steigiama ar licencijuojama EPĮ turi būti pasirengusi vykdyti visus jai, kaip jau veikiančiai EPĮ, keliamus reikalavimus, Lietuvos bankas pageidauja, kad jau prašymo teikimo metu būtų pateikiami išsamūs dokumentai. Vis dėlto, vertinant kritinius aspektus, kurie gali nulemti EPĮ licencijos suteikimą, galima išskirti šiuos esminius elementus:

  • Pateiktų dokumentų tinkamumas – pateikti dokumentai privalo atitikti EPĮ veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, turi būti pateikti visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti teisingi duomenys;
  • Minimalaus EPĮ kapitalo reikalavimo tenkinimas – pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatas EPĮ minimalus nuosavas kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 350 000 Eur, o ribotos veiklos EPĮ šis reikalavimas netaikomas. Atkreipiame dėmesį, kad EPĮ, kuriai išduota EPĮ ribotos veiklos licencija, per pastaruosius 6 mėn. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neturi viršyti 900 000 Eur per mėnesį, išskyrus Įstatymo 12 str. 7 d. nustatytą atvejį. Viršijus šią ribą, įstaiga turi per 30 d. nuo šio fakto paaiškėjimo dienos kreiptis į Lietuvos banką dėl neribotai veiklai taikomos EPĮ licencijos išdavimo;
  • EPĮ ir jos akcininkų arba balsavimo teisių turėtojų tinkamumas – asmenys, turintys EPĮ kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį turi būti gebantys užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą EPĮ valdymą, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir finansiškai patikimi (EPĮ ribotos veiklos licencijos atžvilgiu reikalavimai akcijų arba balsavimo teisių turėtojų tinkamumui nėra taikomi);
  • Bendrovės vadovų tinkamumas – vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas;
  • Veiklos planas turi atitikti EPĮ steigėjų (akcijų arba balsavimo teisių turėtojų) galimybes jį įgyvendinti, o būsima EPĮ licencijos išdavimo metu turi būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.

Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą EPĮ valdymą, EPĮ turi turėti visapusę, adekvačią EPĮ veiklos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui, ir patikimą elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarką, įskaitant organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą.

Pateiktų dokumentų vertinimas

Prieš pateikiant dokumentus Priežiūros tarnybai, rekomenduojame atlikti savikontrolės testą, kuris padės nustatyti, ar parengti visi reikalingi dokumentai.

Pateiktus dokumentus pagal kompetenciją tikrina ir vertina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos ir kitų padalinių specialistai, kurie formuoja bendrą nuomonę ir išvadas dėl licencijos suteikimo. Vertinimo laikotarpiu taip pat atliekami šie procesai:

  • Reguliari komunikacija ir pagal poreikį rengiami susitikimai su prašymą pateikusios bendrovės atstovais;
  • Priežiūros tarnybos pastabų bendrovei teikimas, pagal kurias ji turi pašalinti nustatytus trūkumus. Paprašius papildomos informacijos ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 3 mėn. nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo dienos;

Dokumentų vertinimo trukmė ir detalumas priklauso nuo prašyme ir veiklos plane nurodytų planuojamų veiklų kiekio. Jei prašoma išduoti EPĮ licenciją ne visoms pagal EPĮ licenciją galimoms paslaugoms teikti, teiktų duomenų apimtis turėtų būti siauresnė, todėl ir vertinimas galėtų būti spartesnis.

Visi prašymą išduoti EPĮ licenciją pateikę asmenys turi galimybę tiesiogiai bendrauti su pateiktus dokumentus vertinančiais Lietuvos banko specialistais. Mes esame pasirengę suteikti visą su licencijavimo procesu susijusią informaciją, informuoti apie proceso eigą ir siekiame kurti bendradarbiavimo pagrindu pagrįstus Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių santykius tiek licencijavimo metu, tiek po jo.


Lietuvos bankui teikiami dokumentai ir informacija siekiant EPĮ licencijos

Remiantis Įstatymo 11 str. 3 d., licencijai gauti Lietuvos bankui pateikiamas prašymas, Lietuvos banko teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, iš jų:

  • įstatai;
  • veiklos programa;
  • verslo planas, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, įrodantį, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;
  • dokumentai, kuriais patvirtinama, kad minimalaus nuosavo kapitalo dydis yra ne mažesnis, negu nustatytas Įstatymo 20 str. 2 d.;
  • priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jeigu ketinamos teikti mokėjimo paslaugos, nesusijusios su elektroninių pinigų leidimu, tai ir priemonių, kurių imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymas;
  • taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymas;
  • vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL 2006 L 345, p. 1), aprašymas;
  • organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;
  • duomenys, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, turinčių elektroninių pinigų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę, jų turimas įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą elektroninių pinigų įstaigos valdymą;
  • vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir kartu vykdyti kitą Įstatymo 10 str. 2 d. 4 p. nurodytą veiklą, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos ir atitinka Įstatymo 14 str. 2 d. nustatytus kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;
  • auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės ar atestuoto, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai (toliau, kai šiame Įstatyme kalbama apie audito įmonę ir auditorių, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai, kartu, vartojama sąvoka „audito įmonė“), atitinkančių Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos audito įstatyme nustatytus reikalavimus, duomenys;
  • buveinės adresas.

EPĮ licencijavimo tvarka nustatyta 2009 m. gruodžio 24 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-238 „Dėl Lietuvos banko išduodamų leidimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“.


Lietuvos bankui teikiami dokumentai ir informacija siekiant EPĮ ribotos veiklos licencijos

Remiantis Įstatymo 12 str. 4 d., licencijai gauti Lietuvos bankui pateikiamas prašymas, Lietuvos banko teisės aktų nustatyti dokumentai ir duomenys, iš jų:

  • įstatai;
  • verslo planas, kuriame pateikiamas pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektas, įrodantis, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;
  • dokumentai, kuriais įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaigos per pastaruosius 6 mėn. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis (jeigu veikla nevykdoma, verslo plane planuojamas vidurkis) neviršija (neviršys) 900 000 Eur per mėnesį, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 6 str. 3 d. 3 p.;
  • priemonių, kurių pagal Įstatymo 22 str. reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų lėšas, aprašymas, o jeigu ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, ir dokumentai, nurodyti Mokėjimo įstaigų įstatymo 5 str. 3 d. 5 p.;
  • vidaus kontrolės sistemos, kuri įdiegta (bus įdiegta) siekiant atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, aprašymas;
  • organizacinės struktūros aprašymas, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, per kuriuos elektroninių pinigų įstaiga platins ar išpirks elektroninius pinigus, ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymas;
  • vadovų, įskaitant asmenis, atsakingus už elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina leisti elektroninius pinigus ir kartu vykdyti kitą Įstatymo 10 str. 2 d. 4 p. nurodytą veiklą, o jeigu elektroninių pinigų įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, tai ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimą, tapatybės duomenys ir dokumentai, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka Įstatymo 14 str. 3 d. nustatytus reikalavimus;
  • buveinės adresas.

Įstatymai ir teisės aktai, reglamentuojantys EPĮ veiklą ir licencijavimą

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-06-02