Lietuvos bankas

Lietuvos bankas aprūpina Lietuvą grynaisiais eurais. Jis išleidžia į apyvartą ir išima iš jos eurų banknotus ir eurų monetas.

2015 m. sausio 1 d. tapę Eurosistemos dalimi, kartu su kitais jai priklausančiais nacionaliniais centriniais bankais įgijome teisę išleisti į apyvartą ir išimti iš jos eurų banknotus. Europos Sąjungoje klausimus, susijusius su eurų banknotų gamyba, jų išleidimu į apyvartą, koordinuoja Europos Centrinis Bankas.

Taip pat išleidžiame į apyvartą ir išimame iš jos eurų monetas. Euro zonos šalyse už eurų monetų leidybą gali būti atsakingas nacionalinis centrinis bankas arba finansų ministerija. Europos Sąjungoje eurų monetų gamybos ir išleidimo į apyvartą klausimus koordinuoja Europos Komisija.

Mūsų veikla grynųjų pinigų srityje:

[[#ex]]

Rūpinamės šaliai reikiamų eurų banknotų gamyba ir eurų monetų kaldinimu.

Banknotai spausdinami tik Europos Centrinio Banko akredituotose, patikimose spaustuvėse. Apyvartinės eurų monetos su nacionaline puse Lietuvos banko užsakymu kaldinamos  UAB Lietuvos monetų kalykloje.

Šioje kalykloje kaldinamos Lietuvos banko išleidžiamos kolekcinės ir proginės monetos.


Užtikriname sklandžią grynųjų pinigų apyvartą Lietuvoje.

Siekdami, kad apyvartoje būtų tik geros kokybės grynieji pinigai, naudojame modernią, visiškai automatizuotą banknotų ir monetų tvarkymo įrangą. Iš apyvartos grįžtančius į Lietuvos banko padalinius Vilniuje ir Kaune pinigus ne tik tikriname, perskaičiuojame, rūšiuojame, bet ir nustatome jų susidėvėjimo lygį. Europos Centrinio Banko nustatytą kokybę atitinkančius grynuosius pinigus išleidžiame į tolesnę apyvartą, o susidėvėjusius eurų banknotus ir monetas sunaikiname. Kaip vyksta pinigų apyvarta, galite pamatyti šiame filmuke.Be to, siekdami, kad grynųjų pinigų apyvarta šalyje vyktų sklandžiai, laiku papildome jų atsargas ir užtikriname patikimą jų saugojimą.


Atliekame eurų banknotų ir monetų tikrumo tyrimus, t. y. nustatome, ar pinigai yra tikri, ar padirbti.

Lietuvos bankui suteiktas nacionalinio analizės centro ir nacionalinio monetų analizės centro Lietuvoje statusas. Tai reiškia, kad kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, policija) įtartinus eurų banknotus ir monetas perduoda ištirti Lietuvos banko ekspertams.


Atliekame sugadintų eurų banknotų ir monetų mokumo ekspertizes bei tikrumo tyrimus.

Mūsų ekspertai, ištyrę sugadintus eurų banknotus ir monetas, įvertina galimybę kompensuoti sugadintų pinigų vertę. Nustačius, kad pinigai padirbti arba sugadinti tyčia, jų vertė nekompensuojama.


Prižiūrime šalyje veikiančių grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą.

Stebime, kaip grynųjų pinigų tvarkytojai – kredito įstaigos, kiti mokėjimo paslaugų teikėjai ir ūkio subjektai – tvarko pinigus, tikriname, ar jie laikosi eurų tikrinimo ir jų pakartotinio išleidimo į apyvartą pinigų tvarkymo reikalavimų ir į apyvartą pakartotinai išleidžia tik tikrus ir tinkamus apyvartai eurus.


Prisidedame kuriant eurus.

Kartu su kitais Eurosistemos centriniais bankais prisidedame prie eurų banknotų ir monetų dizaino kūrimo, apsaugos priemonių tobulinimo, gamybos kokybės gerinimo.

[[#ex]]

Euras – mūsų pinigai

Šiandien eurų banknotai ir monetos kasdien naudojami 19 iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. 338 milijonai žmonių atsiskaito bendrąja Europos valiuta, ji palengvina prekybą ir keliavimą.

[[#ex]]

Valstybės, naudojančios eurą

Šiuo metu euro zoną sudaro devyniolika Europos Sąjungos valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Ispanija, Italija, Graikija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Vokietija. Euro zona apima valstybes nares, įteisinusias eurą kaip bendrąją valiutą ir vykdančias bendrą pinigų politiką. Europos Centrinis Bankas ir eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro Eurosistemą.

Mažosios valstybės – Andora, Monakas, San Marinas ir Vatikanas – naudoja euro valiutą pagal oficialų susitarimą su Europos Bendrija. Juodkalnija ir Kosovas taip pat naudoja euro valiutą, tačiau be oficialaus susitarimo.

Su euro zonos valstybėmis narėmis yra asocijuoti arba į jų sudėtį įeina užjūrio departamentai, teritorijos ir salos, todėl eurai apyvartoje yra ir Azoruose, Gajanoje, Gvadalupėje, Majote, Martinikoje, Rejunjone, Sen Pjere ir Mikelone.


Euro istorija 

1957 m. pasirašyta Romos sutartis, kuria buvo įsteigta Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) ir Europos ekonominė bendrija (EEB). Valstybės narės siekė pašalinti tarp jų esančius prekybos ir muitų tarifų barjerus ir sukurti bendrąją rinką.

1979 m. devynių EEB valstybių narių (Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos) vyriausybės ir centriniai bankai sukūrė Europos pinigų sistemą (EPS), kurios tikslas buvo judėti bendrosios valiutos link.

1988 m. Europos Vadovų Taryba, t. y. valstybių ir vyriausybių vadovai, patvirtino siekį sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). Tuometinio Europos Komisijos pirmininko Žako Deloro (Jacques Delors) vadovaujamas ekspertų komitetas išanalizavo būdus, kaip sukurti EPS. Jo pranešime, kuris žinomas kaip Deloro pranešimas, numatyti trys kūrimo etapai.

1992 m. dvylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atstovų pasirašytoje ES sutartyje (Mastrichto sutartyje) numatyta įvesti ES bendrąją valiutą ir įsteigti Europos centrinį banką.

1995 m. gruodžio mėn. Madride ES Vadovų Taryba nusprendė būsimą bendrąją valiutą vadinti euro (lietuviška forma neoficialiuose dokumentuose – euras). Oficialus euro grafinis ženklas € sukurtas iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio „Europa“ raidę. Ženklas perbrauktas dviem horizontaliais brūkšniais, kurie simbolizuoja stabilumą euro zonoje. Eurui žymėti naudojamas abėcėlinis kodas „EUR“ ir skaitmeninis kodas „978“.

Nuo 1999 m. sausio 1 d. naujas piniginis vienetas euras pakeitė nacionalines valiutas elektroniniuose pervedimuose vienuolikoje valstybių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Vokietijoje, prie jų 2001 m. pradžioje prisijungė ir Graikija.

2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių pasirodė grynieji eurai.

2007 m. sausio 1 d. eurai į apyvartą įvesti Slovėnijoje. Tai – pirmoji šalis iš naujųjų ES valstybių narių, įsivedusi eurą.

2008 m. sausio 1 d. eurą įsivedė dar dvi Europos Sąjungos valstybės – Kipras ir Malta.

2009 m. sausio 1 d. euras įvestas Slovakijoje.

2011 m. sausio 1 d. euras įvestas Estijoje.

2013 m. gegužės 2 d. euro zonoje į apyvartą išleidžiamas naujasis serijos „Europa“ 5 eurų banknotas.

2014 m. sausio 1 d. euras įvestas Latvijoje.

2014 m. rugsėjo 23 d. euro zonoje į apyvartą išleidžiamas naujasis serijos „Europa“ 10 eurų banknotas.

2015 m. sausio 1 d. euras įvestas Lietuvoje.

2015 m. lapkričio 25 d. euro zonoje į apyvartą išleidžiamas naujasis serijos „Europa“ 20 eurų banknotas.

2017 m. balandžio 4 d. euro zonoje į apyvartą bus išleidžiamas naujasis serijos „Europa“ 50 eurų banknotas..

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-25