Lietuvos bankas

Valdome 5,8 mlrd. Eur vertės finansinį turtą ir 5,8 t aukso. Finansinio turto paskirtis yra užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus ir kitas ypatingas aplinkybes.

Mūsų valdomas finansinis turtas yra didžiausias investicinis portfelis Lietuvoje. Jis sudaro apie 16 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Priklausomai nuo finansų rinkos pokyčių ir galimybių uždirbti grąžą finansinį turtą galime investuoti eurais, JAV doleriais ir kitomis užsienio valiutomis. Didžiąją dalį iš finansinio turto gaunamo pelno pervedame į valstybės biudžetą visuomenės poreikiams. Finansinio turto vertė yra skelbiama kas ketvirtį.

[[#ex]]

Kaip valdome finansinį turtą

Finansinį turtą valdome remdamiesi trimis pamatiniais principais – saugumo, pelningumo ir likvidumo, jie įtvirtinti viešai skelbiamoje Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikoje (185 KB ).

Saugumas. Šis principas yra svarbiausias ir prioritetinis likvidumo ir pelningumo atžvilgiu. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, todėl siekdami saugumo stengiamės susijusią finansinę riziką išskaidyti taip, kad atskirų investicijų galimi nuostoliai būtų kompensuojami kitų investicijų pelnu ir neviršytų bendro priimtino rizikos lygio. Lietuvos bankui priimtinas rizikos lygis, arba rizikos biudžetas, yra 100 mln. Eur. Pastarasis dydis yra nustatomas vieniems metams į ateitį ir su 95 proc. tikimybe, tai užtikrina, kad galimas nuostolis nebus didesnis nei priimtinos rizikos biudžetas. Natūralu, kad priimtina rizikai lemia ir maksimaliai tikėtiną investicijų grąžą: valdomas rizikos biudžeto panaudojimas sukuria daugiau prielaidų ilguoju laikotarpiu uždirbti iš investavimo, kartu, be abejo, mažina ir potencialius nuostolius.

Pelningumas. Investuodami finansinį turtą siekiame didžiausios investavimo grąžos atsižvelgdami į nustatytus limitus ir kitus finansinės ir operacinės rizikos apribojimus. Nuolat ieškome pažangių investavimo strategijų, taikome naujas finansines priemones ir papildomas finansinio turto klases, plečiame finansinių investicijų geografiją. Šiomis priemonėmis siekiame investavimo sprendimų ir galimybių įvairovės, užtikrinančios optimalų pelningumo ir rizikos santykį.

Likvidumas. Finansinį turtą investuojame taip, kad reikšmingą investicijų dalį galėtume greitai ir be reikšmingų sąnaudų parduoti, t. y. kad finansinis turtas būtų likvidus ir prireikus būtų greitai prieinamas.


Kaip priimame investavimo sprendimus

Strateginė investicijų struktūra (strateginis lyginamasis indeksas). Tai pagrindinis ir svarbiausias investavimo sprendimų priėmimo lygmuo, kuriam teikiama didžiausia rizikos biudžeto dalis. Strateginė investicijų struktūra yra ilgalaikė, nusakanti Lietuvos banko grąžos lūkesčius ateinančių trejų metų investavimo laikotarpiu.

Strateginė investicijų struktūra

Turto klasė Rinkos indekso turinys Dalis (proc.) Apdrasta valiutos kurso rizika
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Sąskaita, už kurios likutį kasdien mokamos pagrindinės ECB palūkanų normos 64,1  
Centrinių vyriausybių obligacijos 1–10 m. trukmės, euro zonos AAA–A reitingo, eurais išreikštos euro zonos vyriausybių obligacijos 5 -
1–5 m. trukmės JAV vyriausybės obligacijos 5 Ne
1–5 m. trukmės JAV vyriausybės obligacijos 5 Taip
1–10 m. trukmės JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių obligacijos lygiomis dalimis 5,6 Taip
1–3 m. trukmės Kinijos vyriausybės obligacijos 1,8 Taip
Valstybinio sektoriaus obligacijos 1–10 m. trukmės, AAA–AA reitingo, eurais išreikštos vyriausybių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir regioninių vyriausybių obligacijos 5 -
Bendrovių obligacijos 1–10 m. trukmės, investicinio (AAA–BBB-) reitingo, eurais išreikštos bendrovių obligacijos 6 -
Akcijos Pasaulio bendrovių akcijos 2,5 Ne

Taktinė investicijų struktūra (taktinis lyginamasis indeksas). Siekiant lankstesnio reagavimo į finansų rinkos pokyčius, dažniausiai kas mėnesį nustatomas taktinis lyginamasis indeksas, pagal priimtiną riziką nukrypstantis nuo strateginio lyginamojo indekso. Taktinis lyginamasis indeksas orientuotas į vienų metų laikotarpį. Jo paskirtis yra pasinaudoti trumpesnio laikotarpio rinkos pokyčiais ir uždirbti daugiau grąžos nei strateginis lyginamasis indeksas. Dėl šios priežasties taktinio lyginamojo indekso rizikos biudžeto dalis yra gerokai mažesnė už strateginį lyginamąjį indeksą.

Tiek strateginė, tiek ir taktinė investicijų struktūros yra lyginamieji indeksai. Jie parodo finansų rinkos dinamiką ir vyravusias investavimo sąlygas, kurioms esant buvo galimybių uždirbti pelną arba patirti nuostolį. Realios investicijos yra sudaromos valdant investicijų portfelį. Investicijų portfelio uždirbama grąža yra lyginama su taktinio lyginamojo indekso rezultatais. Rezultatų skirtumas parodo portfelių valdytojų kuriamą pridėtinę vertę.

Aktyvus investicinio portfelio valdymas. Investavimo horizontas, atsižvelgiant į taikomas investavimo strategijas, rizikos momentinę dinamiką ar laikinas rinkos kotiruočių anomalijas, gali kisti nuo kelių valandų iki kelių mėnesių. Todėl investicijų struktūra keičiasi keisdama ir investicinio portfelio dydį. Aktyviai valdant investicinį portfelį, nukrypstama nuo taktinės investicijų struktūros. Aktyviai investuojama atsižvelgiant į nustatytus limitus ir rizikos biudžetą, siekiant uždirbti daugiau grąžos nei taktinis lyginamasis indeksas. Aktyviam investicinio portfelio valdymui yra suteikiama mažiausia rizikos biudžeto dalis.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-24