NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Ingridos Šimonytės interviu dienraščiui „Kauno diena“, 2014 11 03

2014 m. lapkričio 4 d.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją Ingridą Šimonytę kalbina Rūta Grigolytė. Interviu publikuotas 2014 m. lapkričio 3 d. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“ ir portale diena.lt.

– Kaip Lietuvoje veikiantys bankai atrodo euro zonos kontekste? Ar jie yra gana stiprūs, atitinka visus reikalavimus?

– Lietuvos bankai atrodo tikrai gerai. Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su nacionalinėmis priežiūros institucijomis atliktas išsamus euro zonos bankų vertinimas, kurio išvados ką tik paskelbtos, parodė, kad trys didieji Lietuvos bankai, už kurių priežiūrą nuo sausio 1 d. tiesiogiai bus atsakingas ECB, euro zonos bankų būryje išsiskiria itin aukštu kapitalu, kurio nesumažino ir atliktas nuodugnus turto kokybės vertinimas. Testavimas nepalankiomis sąlygomis taip pat atskleidė, kad net įvertinus nuostolius, kuriuos galėtų nulemti įvairių nepalankių veiksnių kombinacija, bankų kapitalas išliktų gerokai aukštesnis už nustatytą ribą.

Nors mažesnieji šalies bankai šiame pratime nedalyvavo, Lietuvos bankas (LB) nuolat prižiūri, kaip jie laikosi nustatytų privalomųjų normatyvų, taip pat atlieka testavimą nepalankiomis sąlygomis, siekdamas įvertinti Lietuvos bankų sistemos atsparumą šokams. Visi mūsų bankai neabejotinai tenkina visus kapitalo pakankamumo ir kitus reikalavimus, o bankinė sistema atspari šokams, kuriuos gali sukelti nepalankūs scenarijai. Reikia turėti galvoje ir tai, kad nepalankūs scenarijai tokiuose testuose būna hipotetiniai – tai nėra kokia nors ateities prognozė, tiesiog stengiamasi sukurti nepalankių aplinkybių "kokteilį" ir įvertinti, kokių padarinių tai turėtų bankų sistemai.

– Ką trims didžiausiems Lietuvos bankams reikš Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) stebėsena ar jie turės ką nors šiek tiek keisti, persitvarkyti? Kurie tai bus bankai?

– Už trijų didžiųjų Lietuvos bankų – SEB, "Swedbank" ir DNB – priežiūrą nuo sausio 1 d. tiesiogiai bus atsakingas ECB. Ši priežiūra stipriai remsis nacionalinių priežiūros institucijų, taigi šiuo atveju – LB ištekliais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie mažesnius bankus. Nors mūsų trys didieji bankai užima apie 70 proc. mūsų bankinės sistemos, visame ECB perimamų tiesiogiai prižiūrėti bankų būryje jie yra maži, net nelygintini su milžinais "BNP Paribas" ar "Deutche Bank".

Rizikos vertinimu pagrįsta priežiūra diktuoja, kad tiesioginio ECB dėmesio daugiausia turėtų tekti didžiausioms institucijoms, tačiau kaip procesai atrodys praktiškai ir koks krūvis kam teks – kol kas sunku pasakyti, nes nėra jokios patirties.

Pamatysime daugiau, kai BPM pradės veikti – tuomet darbų planavimo ir derinimo principai bus aiškesni. Didiesiems Lietuvos bankams tiesiog teks susitaikyti su tuo, kad galutinius sprendimus, susijusius su jais, priims nebe LB, o ECB. Jiems teks konstruktyviai bendradarbiauti su naująja priežiūros institucija.

– Kodėl priežiūrai parinkti tik trys, o ne visi šalyje registruoti bankai?

– Tokios yra ES teisės nuostatos, kurios nustato, kurie bankai pereina tiesioginei ECB priežiūrai. Tiesa, ECB bet kada galėtų perimti ir bet kokį kitą Lietuvoje veikiantį banką savo tiesioginėn priežiūron, jeigu matytų tokį poreikį.

– Kuri finansų įstaigų sektoriaus grandis dabar Lietuvoje yra silpniausia ir dėl kokių priežasčių?

– Nenorėčiau klijuoti neigiamą konotaciją turinčių etikečių jokiai konkrečiai finansų sektoriaus daliai, nes visur turime puikiausių veiklos pavyzdžių. Vis dėlto ne vienas bankrotas buvo palietęs kredito unijas ir negalima nutylėti, kad tai lemia priežastys, susijusios su šio sektoriaus reguliavimu bei veikla. Nors kurį laiką besitęsęs grėsmingai netvarus kredito unijų sektoriaus augimas liovėsi LB sugriežtinus kapitalo pakankamumo reikalavimus, akivaizdu, kad norint kredito unijoms suteikti naujo kvėpavimo būtina kompleksinė sektoriaus reforma, išsprendžianti pamatines problemas ir leidžianti plėtotis tvariai. LB jau yra parengęs kompleksinius pasiūlymus, Seime sudaryta darbo grupė tokios reformos gairėms parengti, tad tikimės rasti visų suinteresuotų šalių sutarimą dėl spręstinų dalykų.

– Ar šiuo metu Lietuvos finansų sektoriuje yra nerimą keliančių sričių, kurias reikėtų skubiai taisyti?

– Nerimą tebekelia vartojimo kreditų rinkos raida. Siekdami spręsti iš neatsakingo skolinimosi ir skolinimo kylančias problemas, esame pateikę pasiūlymų dėl Vartojimo kredito įstatymo keitimo. Seimas sudarė specialią darbo grupę šiam klausimui nagrinėti, kur tikimės savo siūlymus pristatyti ir rasti jiems įstatymų leidėjo paramą.

– Kaip galima būtų vertinti bendrą euro zonoje veikiančių bankų sistemos būklę?

– Po išsamaus vertinimo rezultatų pristatymo matyti, kad toji mistinė "skylė" euro zonos balansuose, apie kurią kalbėjo pesimistai, tikrai nėra didelė, o bankų, kuriems nedelsiant reikalingos kapitalo stiprinimo priemonės – vos keliolika. Žinoma, norintieji abejoti rezultatu, tam priežasčių visada ras, tačiau reikėtų paminėti, kad išsamus vertinimas atliktas labai nuodugniai, prieš taikant testavimą nepalankiomis sąlygomis pirmiausia buvo išsamiai išnagrinėti bankų balansai, tad tai tikrai precedento neturintis procesas. Žinoma, dar yra ką nuveikti stiprinant euro zonos bankų sistemą, tačiau tai jau kurį laiką daroma. Vien nuo metų pradžios bankai pasidengė daugiau nei pusę per išsamų vertinimą nustatyto kapitalo trūkumo. Kapitalo trūkumas buvo vertinamas 2013 m. gruodžio 31 d. būklės.

– Kokia Lietuvai bus nauda iš dalyvavimo BPM?

– BPM sukurtas kaip priemonė užtikrinti vienodus priežiūros standartus visose euro zonos šalyse, eliminuojant galimybes veikti skirtingomis konkurencijos sąlygomis dėl nacionalinių priežiūros institucijų reguliacinio arbitražo. Kaip rodo išsamaus vertinimo rezultatas, LB priežiūra buvo tikrai efektyvi, jokių korekcijų mūsų bankams beveik neatlikta, o ateityje ECB yra įsipareigojęs būti aukščiausio lygio priežiūros institucija.

– Ar Lietuvai nebus sudėtinga jame dalyvauti? Kokių įsipareigojimų šalis turės?

– Kaip ir minėjau, kol kas sunku diskutuoti, mat pats mechanizmas pradės veikti tik lapkričio 4 d., o mes į jį įstosime nuo sausio 1 d. Tačiau nemanau, kad bus ypatingų sunkumų: didžioji Lietuvoje veikiančių bankų dalis turi pagrindines ir "seserines" bendroves kitose šalyse, bendradarbiavimas su kitomis priežiūros institucijoms mūsų darbe įprastas. Finansinių įsipareigojimų turės bankai – mokėti priežiūros įmokas ECB, o LB turės skirti savo išteklių bendram darbui su ECB.

– Kurių euro zonos šalių ir kurie bankai yra problemiškiausi, kelia nerimą ir dėl kokių priežasčių?

– Išsamus vertinimas atskleidė, kuriems bankams trūksta kapitalo atlaikyti nepalankių scenarijų padarinius. Daugiausia trūksta vienam seniausių bankų – italų "Monte dei Paschi di Siena". Bankai, kuriems tebetrūksta kapitalo, turės pateikti kapitalo stiprinimo planus ir imtis veiksmų per 6–9 mėnesius, kad per išsamų vertinimą nustatyta "skylė" būtų panaikinta. Išsamaus vertinimo tikslas – ne tik ECB įsitikinti dėl bankų, kuriuos perima savo tiesioginėn žinion, būklės, bet ir atkurti pasitikėjimą euro zonos bankų sistema. Tai svarbi, nors ir ne vienintelė aplinkybė tikintis kreditavimo atsigavimo stringančioje euro zonos ekonomikoje.

Pasidalyk: