NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Lietuvos banko valdybos nutarimai

2016 m. rugpjūčio 3 d.

Komerciniai bankai tarptautiniams mokėjimams Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama

Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad penki šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. UAB Medicinos bankas, AB Šiaulių bankas, AB „Citadele“ bankas, Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius tarptautiniams mokėjimams Švedijos kronomis ir (ar) Rumunijos lėjomis taikė didesnius įkainius nei atitinkamiems mokėjimams šiomis valiutomis šalies viduje. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl informacijos, ar jų atliktoms mokėjimo operacijoms buvo taikyti didesni įkainiai, ir patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.

Tyrimo metu nustatyta, kad minėti penki bankai tarptautiniams mokėjimams (pervedimams ir (ar) įskaitymams) minėtomis valiutomis taikė didesnius įkainius nei buvo numatyti už vietinius mokėjimus atitinkamomis valiutomis, nors tai yra draudžiama.

Pagal ES teisės reikalavimus bankai už mokėjimus eurais tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių privalo taikyti tokį patį įkainį kaip ir už vietinius mokėjimus. Švedija ir Rumunija naudojasi ES valstybių narių teise mokėjimams savo nacionalinėmis valiutomis taikyti atitinkamas sąlygas, todėl minėti reikalavimai galioja ir mokėjimams Švedijos kronomis bei Rumunijos lėjomis. Tai reiškia, kad mokėjimai šiomis valiutomis tarp EEE šalių negali būti brangesni už atitinkamus vietinius mokėjimus Švedijos kronomis ar Rumunijos lėjomis.

Vertindama tyrimo dėl įkainių rezultatus, Lietuvos banko valdyba įvertino padarytų pažeidimų pobūdį ir mastą (operacijos Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis šiuose bankuose buvo retos, todėl didesni įkainiai buvo pritaikyti nedidelei klientų daliai) bei tyrimo metu nustatytas lengvinančias aplinkybes (bankai pripažino padarytus pažeidimus ir juos pašalino). Vadovaudamasis Mokėjimų įstatymu, Lietuvos bankas nusprendė netaikyti bankams poveikio priemonių dėl teisės aktų pažeidimo.

Šių metų pradžioje Lietuvos bankas už tokius pat teisės aktų pažeidimus trims bankas pritaikė poveikio priemones dėl didesnio operacijų Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis masto, įvertinęs kitas Mokėjimų įstatyme atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą. Dviejų bankų – AB SEB ir „Swedbank“, AB,– atvejais aplinkybių visuma lėmė, kad jiems skirtas Mokėjimų įstatyme numatytos baudos vidurkis. AB DNBbankui buvo skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas, nes bankas pats pripažino padarytą pažeidimą ir jį operatyviai pašalino.

Būtina reikliau vertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti (garantuoti) už bankų ir kredito unijų suteikiamas paskolas

Lietuvos bankas papildė kredito įstaigoms (kredito unijoms ir bankams) taikomus Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatus reikalavimu įvertinti fizinių asmenų galimybes laiduoti (garantuoti) už kredito įstaigų suteikiamas paskolas.

Nuostatų pakeitimais siekiama užtikrinti, kad laidavimas (garantija) būtų taikomas kaip finansiškai pagrįsta ir išmatuojama užtikrinimo priemonė. Sudarius sąlygas kredito įstaigoms taikyti tik ekonomiškai pagrįstus laidavimus (garantijas), laiduotojų (garantų) įsipareigojimai būtų pamatuoti ir prisiimama rizika atitiktų laiduotojų (garantų) galimybes, prireikus, vykdyti prisiimtą įsipareigojimą.

Nuostatuose įtvirtinta bankų ir kredito unijų pareiga įsitikinti, kad laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka pagal laidavimo (garantijos) sutartį prisiimamus įsipareigojimus, ir surinkti tai patvirtinančius pagrįstus ir pakankamus įrodymus. Šių reikalavimų kredito įstaigos privalės laikytis nuo 2017 m. sausio 1 d.

Taip pat nuostatuose įtvirtinti atvejai (prezumpcijos), kada laikoma, kad finansinė laiduotojo (garanto) būklė atitinka prisiimamus įsipareigojimus, t. y.:

1) kai fiziniai asmenys laiduoja už paskolas tik tokia suma, kuri atitinka jų turimo turto vertę arba

2) laiduotojo (garanto) pajamų ir įsipareigojimų pagal laidavimo ir kitas sutartis santykis neviršija Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 03–144 „Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų“ nustatytos 40 proc. ribos. Ši prezumpcija aktuali, kai, kredito gavėjui negalint padengti paskolos, iš laiduotojo (garanto) nereikalaujama grąžinti visą kreditą iš karto – jam suteikiama galimybė įmokas už kredito gavėją mokėti iš gaunamų pajamų. Ši prezumpcija galioja tik tada, kai kreditas teikiamas fiziniam asmeniui ir kredito įstaiga ir laiduotojas (garantas) dėl minėto kredito grąžinimo būdo susitaria sutartyje.

Nuostatų pakeitimais kredito įstaigoms taip pat suteikiama teisė kitais jų pasirinktais būdais įsitikinti ir atitinkamais įrodymais pagrįsti, kad laiduotojo (garanto) finansinė būklė atitinka pagal laidavimo (garantijos) sutartį prisiimamus įsipareigojimus. Ar kredito įstaigos taikytos kitokios, nei nurodyta prezumpcijose, priemonės yra pakankamos, būtų vertinama kiekvienu individualiu atveju.

Primename, kad pakeitimai priimti po pavasarį vykusios viešosios konsultacijos. Įvertinęs paplitusią komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų praktiką reikalauti, kad verslo paskola būtų laiduojama jas gaunančios įmonės savininkų ar kitų fizinių asmenų, ir tokios praktikos keliamą riziką, Lietuvos bankas viešai diskusijai teikė siūlymus, kaip tobulinti tokių asmeninio užtikrinimo priemonių reguliavimą.

Įgyvendinus Lietuvos banko nutarimuose įtvirtintus reikalavimus, tikimasi sumažinti atvejų, kai fizinių asmenų prisiimami įsipareigojimai viršija finansines asmens galimybes ir tai, savo ruožtu, gali lemti asmeninį bankrotą.

UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pakeista draudimo veiklos licencija

UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašymu Lietuvos banko valdyba pakeitė jos turėtą draudimo veiklos licenciją. Bendrovei dabar suteikta teisė vykdyti ir geležinkelio įmonių (vežėjų), ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastuktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo veiklą.

UAB „Prosperus Strategic RE Fund“ suteiktas leidimas verstis investicinės bendrovės veikla

Lietuvos banko valdyba suteikė uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei bendrovei UAB ,,Prosperus Strategic RE Fund“ veiklos leidimą verstis investicinės bendrovės veikla pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą.

Pasidalyk: