NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Lietuvos banko valdybos nutarimai

2015 m. gruodžio 30 d.

Aptarti AB „Citadele“ banko 2015 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatai

Lietuvos bankas ir Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija, kartu sudarantys „Citadele“ grupės priežiūros kolegiją, apsvarstę AB „Citadele“ banko priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus, priėmė bendrąjį sprendimą dėl banko kapitalo reikalavimų. AB „Citadele“ bankas turės tenkinti du kapitalo reikalavimus – turėti 11,0 proc. bendrojo 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir 14,5 proc. bendrojo kapitalo pakankamumo koeficientą. Į šiuos abu rodiklius įskaičiuojamas ir visiems Lietuvoje veikiantiems bankams nuo 2015 m. birželio 30 d. taikomas 2,5 proc. kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas. Šie minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai galios iki tol, kol, apsvarsčius kito priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatus, priežiūros kolegijoje bus priimtas naujas bendras sprendimas. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 1 d. AB „Citadele“ bankas šiuos reikalavimus vykdė.

Lietuvoje veikiančių bankų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą Lietuvos bankas kasmet vykdo remdamasis Lietuvoje įgyvendinta Europos Sąjungos Ketvirtąja kapitalo reikalavimų direktyva ir bendradarbiaudamas su kitų šalių priežiūros institucijomis. Šio proceso metu ne tik išsamiai įvertinama bankų veikla, finansinė būklė, veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas, bet ir nustatomas individualus papildomo kapitalo, reikalingo rizikoms pagal antrąją pakopą (t. y. toms rizikoms, kurių neapima minimalūs kapitalo pakankamumo reikalavimai) padengti, poreikis.

Lietuvoje veikiančių bankų priežiūrai tapus Bendro priežiūros mechanizmo dalimi, atitinkamus sprendimus dėl priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso trijuose didžiausiuose bankuose – AB SEB banke, „Swedbank“, AB, ir AB DNB banke – rezultatų tarptautinėse priežiūros kolegijose priima Europos Centrinis Bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos banku. Sprendimus dėl Lietuvoje veikiančių bankų, nepriklausančių užsienio bankų grupėms, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso rezultatų priima Lietuvos banko valdyba.

Pasirengta įgyvendinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatas

Priimdama tris nutarimus, Lietuvos banko valdyba baigė formuoti paketą įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reikalingų Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatoms įgyvendinti, ir dėl jų  pakeistą Finansinio tvarumo įstatymą, kad būtų sustiprintos galimybės tinkamai užtikrinti finansų sistemos stabilumą.

Lietuvos banko valdybos patvirtintuose Gaivinimo planų rengimo nuostatuose išdėstyti reikalavimai, kurių turi laikytis bankai, Centrinė kredito unija ir kai kurios finansų maklerio įmonės bei finansinės grupės, rengdamos gaivinimo planus. Taip pat patvirtintas Kriterijų, į kuriuos Lietuvos bankas atsižvelgs vertindamas sėkmingo įstaigos ar grupės pertvarkymo galimybę, aprašas ir Informacijos, kurios Lietuvos bankas gali reikalauti iš įstaigų pertvarkymo planams rengti ir atnaujinti, sąrašas bei šios informacijos gavimo taisyklės.

Anksčiau Lietuvos banko valdyba nustatė, kokio dydžio įmokas septyni bankai, Lietuvos centrinė kredito unija ir viena investicinė bendrovė turės mokėti į specialų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos prireikus pertvarkyti bankus ir minėtas įstaigas, jei jos susidurtų su finansiniais sunkumais. Tokio fondo sukūrimas ir Lietuvos banko pareiga nustatyti individualių įmokų į fondą dydį yra numatyta pakeistame Finansinio tvarumo įstatyme.

Priimtais nutarimais sukuriama nauja reguliavimo tvarka, kuria sumažinama sisteminės bankų sektoriaus krizės tikimybė, taip siekiant išvengti ekonominės gerovės nuosmukių. Susiklosčius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, bankų patirti nuostoliai nebūtų perkeliami ant mokesčių mokėtojų pečių – atsakomybę pirmiausia turės prisiimti patys bankai ir jų kreditoriai.

Leista pertvarkyti uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“

Lietuvos banko valdyba išdavė leidimą uždarąją akcinę bendrovę draudimo kompaniją „PZU Lietuva“ pertvarkyti į akcinę draudimo bendrovę „Gjensidige“.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vertinimu, bendrovės pavadinimo ir juridinės formos keitimas neturės esminės įtakos bendrovės finansinei padėčiai ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir trečiųjų asmenų turtiniams interesams. Uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ įstatinis ar nuosavas kapitalas, audito kompanija, taip pat veiklos rodikliai dėl pertvarkymo nesikeis.

Uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ nurodė, kad pertvarkiusi bendrovę ir pakeitusi pavadinimą informuos klientus (draudėjus) atskirais pranešimais.

Pasidalyk: