NAUJIENŲ ARCHYVAS

Archyve pateikiamos naujienos, paskelbtos Lietuvos banko interneto svetainėje nuo 1999 m. sausio mėn.

į archyvą

Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo interviu dienraščiui „Verslo žinios“, 2014 05 28

2014 m. gegužės 28 d.

Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą kalbina Dalius Simėnas. Interviu publikuotas 2014 m. gegužės 28 d. dienraštyje „Verslo žinios“

– Praėjo metai, kai prisijungėte prie Lietuvos banko (LB) valdybos. Kokie jums buvo iškelti tikslai ir ką pavyko pasiekti?

Vienas iš pagrindinių tikslų yra euro įvedimas, o viena pagrindinių kuruojamų sričių – grynųjų pinigų tarnyba. Be kolekcinių monetų pristatymo, esu atsakingas ir už tai, kad euras būtų įvedamas sklandžiai, kad prie jo įvedimo prisidėtų bankai, kad būtų pakankamai vietų, kur būtų keičiami eurai.

– Su kuo susijusi šiuo metu išryškėjusi grynųjų pinigų Lietuvoje mažėjimo tendencija?

Tiktai prakalbus apie eurą, grynųjų kiekis pradėjo mažėti. Tokią tendenciją vadinčiau standartine euro įvedimo metu. Istorija rodo, kad jeigu centrinis bankas nesiima priemonių, tas grynųjų pinigų kiekis apyvartoje gali kristi iki 40% nuo prieš tai buvusio lygio. Estijos patirtis rodo, kad stipriai sumažėjęs grynųjų kiekis po to grįžta į buvusį lygį. Tačiau toks kritimas Lietuvos bankui, o kartu Lietuvos valstybei ir jos žmonėms yra nenaudingas, kadangi jis verčia išparduoti ilgalaikes investicines pozicijas, o tai mažina mūsų tarptautinių atsargų rezervus. Centrinis bankas reikalauja komercinius bankus laikyti privalomąsias atsargas. Bet bankai šiuo metu laiko daugiau nei reikalauja priežiūros institucija, o tai reiškia, kad bankai turi per daug laisvų lėšų.

Jei paklaustume bankų, jie atsakytų, kad nemato ypač didelių galimybių kur tas lėšas investuoti. Nors ekonomika atsigauna, pats atsigavimo tempas nėra greitas. Bankai nenori bet ko finansuoti, tad indėlių kiekis yra stipriai išaugęs, o tai lemia, kad bankai turi daug laisvų lėšų. Tokiai padėčiai suvaldyti Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų ir gegužės 6 d. atnaujino terminuotojų bankų indėlių aukcionus. Šios priemonės tikslas – sumažinti litų perteklių bankuose.

 – Jei paskolų rinka niekaip neįsibėgėja, tai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje matome tam tikrą suaktyvėjimą, gal jau pastebite naujų rinkos burbulų?

 Lietuvos bankas oficialiai NT rinkos prognozių neskelbia, tačiau galiu pasidalinti Europos Komisijos įžvalgomis – prognozuojama, kad Lietuvoje NT kainos didės 4%.

 – Tai labai panašus augimo tempas, koks prognozuojamas Lietuvos ūkiui. Vadinasi, nematote perkaitimo ženklų?

Lietuvos bankas jokių problemų dėl NT kainų pokyčių, šiuo metu tendencijos mūsų negąsdina. Bet mes įdėmiai sekame NT rinką ir, jeigu reikės, imsimės priemonių. Pastebime, kad yra labai išaugę sandorių kiekiai, tačiau kainų pokyčio tas suaktyvėjimas neatspindi. Kita vertus, centrinio banko atliekamos rinkos dalyvių apklausos rodo, kad lūkesčiai, kurie lemia ir kainų pokyčius, yra pagerėję. Iki šiol nebuvo daug gyventojų, manančių, kad būstų kainos augs iki 20%, o dabar taip manančių gyventojų dalis yra išaugusi.

– O kuo paaiškintumėte tai, kad gyventojai šiuo metu aktyviau perka NT iš savo lėšų nei sandorius finansuoja skolintais pinigais? Ar gali būti, kad šešėlyje tūnoję pinigai dabar investuojami į NT?

Yra įvairių sąmokslo teorijų. O viena iš jų sakytų, kad prieš euro įvedimą žmonės bando pakeisti savo turimas grynųjų santaupas į ką nors konkretesnio, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą. O ar ši teorija yra tik gandas, ar tiesa, mes tokių duomenų neturime. Bet NT yra tiktai viena iš turto kategorijų. Yra daug kitokių turto rūšių, į kurias būtų galima investuoti lėšas. Tačiau nekilnojamasis turtas yra patrauklesnis dėl to, kad dalį sandorio galima įgyvendinti grynaisiais.

– Ar nebus taip, kad žmonės, prieš euro įvedimą aktyviai investavę, ims ir nusivils tomis investicijomis dėl nepasiteisinusių lūkesčių?

Čia norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad nekilnojamasis turtas nėra gera ilgalaikė investicija. Šimtmečių duomenys rodo, kad realios būstų kainos (atmetus infliaciją – VŽ) nesikeičia. Investicija į būstą yra gera apsauga nuo infliacijos, bet tai ir viskas. Yra periodų, kai NT kainos kyla, yra laiko atkarpų, kai jos krenta, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tokios investicijos jums nepadės sukaupti didelių lėšų senatvėje.

– LB neseniai pasiūlė finansų įstaigoms, įskaitant mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas, kurti alternatyvią centrinio banko administruojamą mokėjimų sistemą, kuri leistų atpiginti tarpbankinius atsiskaitymus ir vietinius pavedimus eurais. Kartu teigiate, kad sėkmė priklausys nuo dalyvaujančiųjų sistemoje skaičiaus. Ar jau sulaukėte rinkos dalyvių reakcijos? Kodėl to reikia, kokia šio siūlymo esmė?

Lietuvai stojant į euro zoną turėsime uždaryti atsiskaitymo realiu laiku litais sistemą LITAS-LRS. Liks vienintelė atsiskaitymų realiu laiku eurais sistema TARGET2. O tai reiškia, kad lietuviškiems bankams, norintiems atlikti pavedimus realiu laiku nelikus sistemos litais, teks tai daryti brangiau per pavedimų sistemą eurais, kur pervedimas kainuoja 0,8 EUR.

Todėl siūlome bankams nuo 2015 m. naudotis beveik realaus laiko atsiskaitymo sistema, skirta vidaus rinkai, kurioje pageidaujantys dalyvauti bankai galės vieni kitiems pervesti lėšas, taikydami 0,1 EUR įkainį. Tos lėšos bus įskaitomos ne iš karto, bet pakankamai greitai, pavyzdžiui, per valandą ar netgi dažniau, jeigu dalyviai to pageidautų. Didelės vertės mokėjimai eurais privalomai turės būti vykdomi per TARGET2 sistemą, bet mažesnės vertės mokėjimai galėtų būti vykdomi pigiau per vietiniams atsikaitymams taikomą mažmeninių mokėjimų sistemą. Iš tikrųjų tokį prašymą išgirdome iš pačių bankų, bet bendro sprendimo šiuo metu nėra. Tai visų pirmą reikia iš pačių bankų išgirsti atsakymą ar juos domina toks sprendimas. Eurą įsivedusioje Estijoje nacionalinės mažmeninės mokėjimo sistemos neliko, o Latvijoje mokėjimų sistema EKS toliau veikia.

– Ar dėl šių pasiūlymų mažės bankų klientams įprastų, vietinių pavedimų įkainiai?

Visos mokėjimų sistemos Lietuvoje turės atitikti bendros eurų mokėjimo erdvės standartą SEPA (Single Euro Payments Area) iki 2016 m. Su bankais sutarta, kad palengvinant jiems administracinę naštą iš jų nebus reikalaujama atnaujinti mokėjimo sistemas iki 2015 m. sausio, o tik po metų. Tai reiškia, kad dar metus laiko gyvuos ta mažmeninė mokėjimų sistema, kokia gyventojai naudojasi šiuo metu atlikdami vietinius pavedimus.

Tačiau, siekdamas sudaryti prielaidas mažinti pervedimų kainas galutiniam vartotojui, Lietuvos bankas taip pat pasiūlė sprendimą finansų įstaigoms, kaip atpiginti įkainius įstaigoms, kurios nuspręs dalyvauti šioje sistemoje. Šiuo metu šis įkainis yra 0,19 Lt (0,055 EUR), tai nuo 2015 m. mes jį siūlome sumažinti apie šešis kartus, iki 0,01 EUR. Tai leis maždaug penktadaliu sumažinti vietinio pavedimo internetu įkainį, kuris šiuo metu yra apie 1,20 Lt, taikomą klientams.

– Ar tai reikštų, kad vietinis pavedimas internetu atpigs iki 1 Lt?

Mes suteikiame galimybę atpiginti mokėjimus, o kokie bus įkainiai nuspręs pati rinka.

– O kam viso to reikia, juk bankų klientai ir šiandien gali pervedimus atlikti pigiau kitose mokėjimų įstaigose?

Taip skatiname konkurenciją. Šiandien tos pačios mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos dėl teisinių apribojimų negali tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemoje, todėl mokėjimus vykdo dalyvaujant bankui. Galimybė dalyvauti Lietuvos banko mokėjimo sistemoje visoms finansų įstaigoms padidins konkurencijos galimybes ir elektroninių pervedimų rinkoje. Iš to daugiausia naudos turėtų ne kas kitas, o vartotojai. Kita vertus, Lietuvoje tebeturime didelio masto atsiskaitymus grynaisiais. Palyginti su Estija, Lietuvoje dukart daugiau atsiskaitymų vykdoma grynaisiais. Sistema yra užstrigusi tokioje nesveikoje pusiausvyroje. Bankai tikėjosi, kad pakėlus įkainius iki 8 Lt už pavedimą grynaisiais žmonės to nebedarys, tačiau grynųjų atsiskaitymo mastai nesumažėjo. Jie migruoja į kitas mokėjimo įstaigas, kurios išlaikė mažus įkainius ir ten vėl įstrigo. Didžioji dalis mokėjimų grynaisiais vyksta pašte, „Perlo“ terminaluose, kitose mokėjimo vietose. Rinkai reikia padėti rasti sprendimą, kaip tai išspręsti. Ir mes tikimės, kad mūsų pasiūlymas padės iš tos padėties išeiti, nes pavieniai rinkos dalyviai nepajėgs rasti sprendimo.

Pasidalyk: