Eurų banknotai ir monetos

    Eurų banknotai

    Nuo 2002 m. sausio 1 d. apyvartoje yra septynių nominalų eurų banknotų (5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų). Autorių teisės į eurų banknotų dizainą priklauso Europos Centriniam Bankui (ECB).

    Kiekvienas banknotas yra skirtingos spalvos ir dydžio. Kuo didesnis nominalas, tuo didesnis banknotas. Banknotų averse (bendrojoje pusėje) atvaizduoti langai ir vartai simbolizuoja atvirumą, bendradarbiavimą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip pat atvaizduoti Europos žemėlapis ir Europos Sąjungos vėliava. Keletas požymių akliesiems ir silpnaregiams leidžia atskirti įvairių nominalų banknotus.

    2013 m. apyvartoje pasirodė pirmieji naujos antrosios serijos, pavadintos „Europa“, banknotai. Ji pradėta 5 eurų naujo dizaino banknotu ir bus tęsiama kitų nominalų naujais banknotais. 2014 m. rugsėjo 23 d. apyvartoje pasirodė naujasis 10 eurų banknotasGalioja ir senieji, ir naujieji banknotai. Europos Centrinis Bankas 23 kalbomis paskelbė reklaminį klipą, skirtą naujajam 10 eurų banknotui.

    2015 m. vasario 24 d. Europos Centrinio Banko (ECB) Pirmininkas Mario Draghi Frankfurte (Vokietija) pristatė naująjį 20 eurų banknotą. Jis apyvartoje pasirodys 2015 m. lapkričio 25 d.  Banknotas pristatytas leidinyje.

    Eurų apyvartinės monetos

    Šiuo metu naudojamos aštuonių nominalų eurų apyvartinės monetos (1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų). Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę.

    5, 2 ir 1 euro centų monetų bendrojoje pusėje ant gaublio atvaizduota Europa kartu su Afrika ir Azija.

    2 ir 1 eurų, 50, 20 ir 10 centų monetose bendrųjų pusių dizainai yra dviejų variantų: pirmajame variante atvaizduota Europos Sąjunga (ES) iki jos išsiplėtimo 2004 m. gegužės 1 d. , o antrajame – geografinis Europos atvaizdas (nuo 2007 m. sausio 1 d.). Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėse pusėse panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Nors viena (nacionalinė) jų pusė ir kitokia, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje. Mūsų šalis išleido į apyvartą eurų monetas, kai prisijung prie euro zonos. Lietuvos išleistos eurų monetos ýra  su mūsų valstybės herbo Vyčio simboliu.

    Gali pasitaikyti 2 eurų monetų, kurių nacionalinė pusė neįprasta, ir tikėtina, kad tai – proginė moneta. 2 eurų proginės monetos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti.

    Didelio nominalo monetos – 1 ir 2 eurų – yra dvispalvės (sidabro ir aukso spalvos). Vidutinio nominalo monetos – 10, 20 ir 50 centų – yra aukso spalvos, o mažo nominalo monetos – 1, 2 ir 5 centų – vario spalvos.

    Euro mokykla

    Europos Centrinis Bankas sukūrė mokomųjų priemonių rinkinį, kuris vadinasi Euro mokykla. Ji skirta įvairioms auditorijoms. Ją sudaro trumpas filmukas, žaidimai, sąveikiosios taikomosios programos, leidiniai ir paroda.

    Turintys išmanųjį telefoną gali atsisiųsti programėlę EURO-CASH-ACADEMYinterneto.

    Lietuvos banko parengtas filmukas apie euro banknotų ir monetų apsaugos požymius

    Eurų banknotų ir monetų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimas ir įranga

    Verta žinoti, kad eurų banknotų ir monetų autentiškumą arba tinkamumą apyvartai tikrina grynųjų pinigų tvarkytojai. Europos Sąjungos Tarybos 2001 m. birželio 28 d. reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, kurie turi teisę tvarkyti grynuosius pinigus. Tai gali būti kredito įstaigos ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai, tiek, kiek tai susiję su mokėjimo paslaugų teikimu, taip pat kitos įstaigos, dalyvaujančios tvarkant banknotus ir monetas ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą, įskaitant:

    a) įstaigas, kurių veiklą sudaro įvairių valiutų banknotų ir monetų keitimas, pavyzdžiui, valiutos keityklas;

    b) pinigų pervežimo ir tvarkymo paslaugas teikiančias įmones;

    c) kitus juridinius asmenis, pavyzdžiui, prekybos ir paslaugų teikimo įmones ir kazino, tiek, kiek tai susiję su jų papildoma veikla dalyvaujant tvarkant banknotus ir pakartotinai juos išleidžiant į apyvartą per grynųjų pinigų automatus.

    Grynųjų pinigų tvarkytojai tikrina eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai automatiniu būdu, naudodamiesi klientų valdomais arba profesionaliems naudotojams skirtais banknotų tvarkymo aparatais, arba tai atlieka išmokytas personalas rankiniu būdu. Grynųjų pinigų tvarkytojai eurų banknotus gali tikrinti tik 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Centrinio Banko sprendimo ECB/2010/14 „Dėl eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai tikrinimo bei pakartotinio išleidimo į apyvartą“ I priede nurodytais banknotų tvarkymo aparatais, kurie yra įtraukti į Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) sėkmingai testuotų aparatų sąrašą, skelbiamą Europos Centrinio Banko interneto svetainėje.

    Padirbtiems banknotams atpažinti gali būti naudojami ir kiti banknotų autentiškumo tikrinimo aparatai, kurie nelaikomi banknotų tvarkymo aparatais pagal ECB sprendimą ECB/2010/14. Šie padirbtų banknotų atpažinimo aparatai gali padėti mažmenininkams ir kitiems naudotojams atpažinti padirbtus eurų banknotus. Jeigu verslininkai nutartų įsigyti naujų eurų banknotų autentiškumo tikrinimo aparatų, patartina juos rinktis iš ECB sėkmingai testuotų tokių aparatų sąrašo, nes šių aparatų programinė įranga vis atnaujinama atsiradus naujo pavyzdžio padirbtiems eurų banknotams. Sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje. Kilus klausimui, ar litams tikrinti naudojami įrenginiai tinka eurams tikrinti, rekomenduojama pasitikrinti, ar jie įtraukti į ECB skelbiamą sąrašą, arba kreiptis į šiuos įrenginius aptarnaujančias įmones.

     

    Atnaujinta 2015-01-21