Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinio vertinimo apžvalga

Atsisiųsti apžvalgą n21970/pdf_zenkliukas.gif Atsisiųsti visą vertinimą n21970/pdf_zenkliukas.gif

ĮVADINĖ SANTRAUKA 
PAGRINDINĖS EURO ĮVEDIMO POVEIKIO LIETUVOS EKONOMIKAI KRYPTYS 
EURO ĮVEDIMO POVEIKIO KIEKYBINIO VERTINIMO SCENARIJAI 
EURO ĮVEDIMO NAUDOS KIEKYBINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI 
   Euro įvedimo poveikis palūkanų normoms ir mokėtinoms palūkanoms 
   Euro įvedimo poveikis valiutos keitimo sąnaudoms 
   Euro įvedimo poveikis Lietuvos eksportui ir investicijoms 
   Euro įvedimo poveikis šalies BVP ir užimtumui 
   Kiek Lietuva galėjo sutaupyti, jeigu būtų galėjusi įsivesti eurą 2007 m. 
SU EURO ĮVEDIMU SUSIJUSIOS VIENKARTINĖS SĄNAUDOS IR PAPILDOMOS FINANSINĖS ĮMOKOS 
EURO ĮVEDIMO NAUDOS IR SĄNAUDŲ KIEKYBINIS PALYGINIMAS 
PRIEDAS. Pagrindiniai galimos euro įvedimo 2015 m. naudos Lietuvos ekonomikai kiekybiniai įverčiai

ĮVADINĖ SANTRAUKA

Lietuvos bankas (LB) atliko Lietuvos strateginio siekio – euro įvedimo 2015 m. prisijungiant prie euro zonos – galimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą ir parengė šio vertinimo apžvalgą. Joje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos ir papildomos Lietuvos finansinės įmokos bei įsipareigojimai tarptautinėms institucijoms.

Tyrimu siekiama tiksliau apibrėžti euro įvedimo ekonominę naudą ir sąnaudas bei jas palyginti tarpusavyje trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais1.

Kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad teigiamas euro įvedimo poveikis būtų ilgalaikis ir gerokai viršytų trumpalaikio pobūdžio sąnaudas bei papildomų Lietuvos finansinių įmokų dydį. Tačiau tam, kad šalis kuo geriau pasinaudotų priklausymo euro zonai privalumais, reikėtų, kad ūkis sumažėsiančių palūkanų normų laikotarpį efektyviai panaudotų konkurencingumui padidinti, o kryptinga ekonominė politika užtikrintų fiskalinį tvarumą ir makroekonominį stabilumą. Svarbu pabrėžti, kad euro įvedimo galimas teigiamas poveikis įvertintas konservatyviai, atsižvelgiant į Lietuvoje 2013 m., t. y. santykinai ramiu laikotarpiu, susiklosčiusius palyginti nedidelius palūkanų normų skirtumus tarp atitinkamų finansinių sandorių litais ir eurais (paskolų, indėlių, skolos vertybinių popierių ir kt.). Tačiau euro įvedimo nauda taptų dar didesnė palūkanų normų nestabilumo laikotarpiais – priklausymas euro zonai kartu su tinkama šalies ekonomine politika leistų išvengti tokių palūkanų normų šuolių, kokie buvo Lietuvoje 2008–2009 m.

PAGRINDINĖS EURO ĮVEDIMO POVEIKIO LIETUVOS EKONOMIKAI KRYPTYS

Apžvalgoje nagrinėtas tiesioginis ir netiesioginis euro įvedimo poveikis įvairiems Lietuvos ekonominiams kintamiesiems 2014–2015 m., netiesioginis poveikis šalies BVP bei jo komponentėms vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais (žr. 1 pav.).

1 pav. Pagrindinės euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai kryptys

n21970/1-pav.jpg

Pastaba: tamsios rodyklės žymi apžvalgoje tiesiogiai apibrėžtą kiekybinį poveikį, šviesesnės – tai, kad kiekybinis poveikis nebuvo tiesiogiai apibrėžtas, bet vertintas netiesiogiai, kaip veiksnių grupės sudedamoji dalis.
Šaltinis: LB.

Euro įvedimo poveikį Lietuvos ūkiui galima suskirstyti į tiesioginį, kuris pasireikš automatiškai per trumpą laiką, bet gali tęstis ir ilguoju laikotarpiu, ir netiesioginį (per kitus kintamuosius), kuris priklauso nuo įvairių aplinkybių ir dažniau, bet ne visada, pasireiškia per ilgesnį laiką:

tiesioginis poveikis: lito pakeitimas euru palūkanų normas sumažintų dėl sumažėsiančios valiutos kurso rizikos, kartu sumažintų valiutos keitimo ir apskaitos sąnaudas, padidintų valstybės ir privačiojo sektoriaus turto ir įsipareigojimų valiutinės struktūros subalansuotumą, bankų sektoriaus likvidumo valdymo galimybes;
netiesioginis poveikis: euro įvedimas gali daryti teigiamą įtaką šalies kredito reitingui (tai dar labiau sumažintų palūkanų normas), jis paskatintų investicijas ir užsienio prekybą, paspartintų ekonomikos ir visuomenės gerovės augimą.

EURO ĮVEDIMO POVEIKIO KIEKYBINIO VERTINIMO SCENARIJAI

Nagrinėjant euro įvedimo poveikį, pasirinkti ir nagrinėjami du palūkanų normų sumažėjimo scenarijai. Jie aprašyti 1 lentelėje.

Apžvalgoje remtasi prielaida, kad palūkanų normos Lietuvos ūkio subjektams dėl planuojamo euro įvedimo 2015 m. tolygiai mažės 2014 m., o vėliau keisis dėl antrinio makroekonominių kintamųjų poveikio.

1 lentelė. Palūkanų normų sumažėjimo dėl euro įvedimo scenarijai

n21970/1-lentele.jpg

Šaltinis: LB.

Tikimybę, kad šalies kredito reitingai pagerės, didina tai, kad tarptautinės reitingų agentūros euro įvedimą Baltijos šalyse mato kaip kredito riziką mažinantį veiksnį. Agentūrų įsitikinimu, Baltijos valstybėms narystės euro zonoje nauda yra didesnė už finansinių sąnaudų, susijusių su parama skolų krizės kamuojamoms euro zonos narėms, padidėjimo rizika. Jos vardija tokius konkrečius teigiamo euro įvedimo poveikio aspektus:

- sumažės valstybės, gyventojų ir įmonių rizika, susijusi su turto, pajamų ir įsipareigojimų valiutine struktūra, kadangi dabar didžioji pajamų dalis yra litais, o įsipareigojimų – eurais;
- pagerės valstybės prieiga prie finansų rinkų ir bankų sistemos likvidumo valdymo galimybės;
- padidės šalies ekonominės politikos nuspėjamumas.

Per metus iki euro įvedimo reitingų agentūros 1–2 pakopomis pagerino Estijos ir Latvijos kredito reitingus, kaip vieną iš priežasčių nurodydamos būsimą euro įvedimą (žr. 2 pav.).

2 pav. Estijos ir Latvijos ilgalaikės skolos užsienio valiuta kredito reitingų raida per 1 m. laikotarpį iki ir po euro įvedimo

n21970/2-pav.jpg

Pastaba: reitingų agentūra Moody‘s 2010 m. kovo mėn. paliko galioti Estijos ilgalaikės skolos užsienio valiuta reitingą A1, bet pagerino jo perspektyvą iš neigiamos į stabilią (paveiksle tai atvaizduota nedideliu kreivės lygio padidinimu).
Šaltiniai: reitingų agentūros ir LB.

Reitingų agentūros nurodo, kad siekiant tolesnio reitingo gerinimo reikėtų:

- tolesnių struktūrinių reformų nedarbui mažinti ir investicijoms skatinti;
- skolos ir BVP santykio mažėjimo;
- sutvirtėsiančios euro zonos ekonomikos, kuri leistų dar padidinti šalies eksportą.

Iš 2 pav. matyti, kad po euro įvedimo Fitch ir S&P vėl padidino Estijos reitingą. Padidinimas buvo grindžiamas geromis šalies ekonomikos augimo perspektyvomis kartu su išskirtinai stipriais valstybės finansais, mažėjančiu privačiojo sektoriaus užsienio įsiskolinimo ir BVP santykiu bei valdančiųjų partijų sutarimu dėl apdairios ekonominės politikos.

EURO ĮVEDIMO NAUDOS KIEKYBINIO ĮVERTINIMO REZULTATAI

Euro įvedimo poveikis palūkanų normoms ir mokėtinoms palūkanoms

Euro įvedimo poveikio palūkanų normoms, už kurias skolintųsi Lietuvos ūkio subjektai, remiantis anksčiau aptartais dviem scenarijais, įvertinimo rezultatai pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Palūkanų normų sumažėjimo dėl euro įvedimo scenarijai

n21970/2-lentele.jpg

Šaltinis: LB.

Euro įvedimas sumažintų vidutinę palūkanų normą, už kurią skolintųsi LR Vyriausybė 2015 m., 0,80 proc. p. pagal 1 scenarijų ir 0,18 proc. p. pagal 2 scenarijų. Atskirai išnagrinėjus euro įvedimo poveikį Slovėnijos, Kipro, Maltos ir Slovakijos vyriausybių ilgalaikių (10 m.) skolos vertybinių popierių palūkanų normoms, gauta, kad prisijungimas prie euro zonos šias palūkanų normas vidutiniškai sumažino 0,51 proc. p. Gautas dydis yra tarp 1 ir 2 scenarijų reikšmių ir arčiau 1 (pagrindinio) scenarijaus įverčio.

Atsižvelgus į numatomą valstybės skolos, BVP ir palūkanų normų kaitą, įvertinta, kad valstybės skolos valdymo išlaidų ir BVP santykis pagal 2 ir 1 scenarijus laipsniškai sumažėtų nuo 0,01–0,03 proc. p. (2014 m.) iki 0,04–0,13 proc. p. (2022 m.). LR Vyriausybė daugiausia skolinasi išleisdama skolos vertybinius popierius su fiksuotąja palūkanų norma, todėl euro įvedimas nepakeistų mokamų palūkanų už jos anksčiau išleistus vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai, išleisti po euro įvedimo, 2022 m. jau būtų pakeitę daugumą anksčiau išleistų skolos vertybinių popierių. Valstybės skolos metinės valdymo išlaidos 2014–2022 m. būtų vidutiniškai 0,03–0,10 proc. BVP mažesnės, o iš viso per šį laikotarpį jos sumažėtų 0,4–1,6 mlrd. Lt.

Įvertinus euro įvedimo poveikį paskolų Lietuvos nefinansinėms įmonėms (toliau – įmonėms) ir namų ūkiams palūkanų normoms, gauta, kad vidutinė palūkanų norma 2015 m. būtų mažesnė 0,53 proc. p. pagal 1 scenarijų ir 0,31 proc. p. pagal 2 scenarijų. Kitaip nei valstybės skolos atveju, paskolų nefinansiniam sektoriui palūkanų normų sumažėjimas atpigintų ne tik naujas, bet ir didžiąją anksčiau litais ir eurais suteiktų paskolų dalį. Daugumos tokių paskolų palūkanų normos yra kintamosios ir susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis VILIBOR ir EURIBOR, o nuo 2015 m. EURIBOR pakeistų VILIBOR.

Duomenų analizė leido padaryti prielaidą, kad Lietuvos įmonių ir namų ūkių gautinų palūkanų už indėlius ir rezidentų skolos vertybinius popierius suma dėl euro įvedimo sumažėtų nedaug, todėl šis ūkio sektorius sutaupytų palūkanų už paskolas, o palūkanų už indėlius gautų panašiai, kaip ir prieš euro įvedimą.

Atsižvelgus į numatomą paskolų ir indėlių bei jų palūkanų normų ir BVP kaitą, apžvalgoje įvertinta, kad Lietuvos įmonių ir namų ūkių grynosios išlaidos palūkanoms vidutiniu laikotarpiu (2014–2022 m.) būtų mažesnės pagal 1 scenarijų 0,14–0,23 proc. BVP, o pagal 2 scenarijų – 0,10–0,13 proc. BVP per metus. Iš viso per šį laikotarpį šis ūkio sektorius sutaupytų 1,6–2,3 mlrd. Lt: įmonės sutaupytų 0,7–1,1 mlrd. Lt, o namų ūkiai – dar daugiau: 0,9–1,2 mlrd. Lt.

Euro įvedimo poveikis valiutos keitimo sąnaudoms

Euro įvedimas sumažintų Lietuvos nebankinio sektoriaus valiutos keitimo išlaidas. Neliktų litų ir eurų keitimo bei apsidraudimo nuo lito kurso rizikos operacijų. Remiantis 2010–2012 m. Lietuvos valiutų rinkos duomenimis, įvertinta, kad litų ir eurų keitimo bei apsidraudimo nuo lito kurso svyravimų sąnaudos sudarytų 0,14 proc. BVP kasmet. Skaičiavimai rodo, kad 2015–2022 m. nebankinis sektorius sutaupytų apie 1,9 mlrd. Lt.

Sumažėsiančios Lietuvos nebankinio sektoriaus išlaidos už bankines operacijas sumažintų šalyje veikiančių bankų pajamas trumpuoju laikotarpiu, bet taip pat sumažintų jų prisiimamą kredito ir valiutos kurso riziką. Bankai galėtų plėtoti Lietuvoje veiklą su mažesnėmis kapitalo sąnaudomis ir tikėtis stabilesnės grąžos. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais bankų pajamos galėtų padidėti dėl kreditavimo plėtros, kurią lemtų, tikėtina, spartesnis ekonomikos augimas ir padidėsiantis paskolų ir BVP santykis.

Nebankiniam sektoriui suminis teigiamas sumažėjusių palūkanų ir valiutos keitimo išlaidų poveikis 2014–2022 m. sudarytų 4,0–6,0 mlrd. Lt, arba vidutiniškai 0,27–0,40 proc. BVP kasmet (žr. 3 pav.).

3 pav. Kiek įvedus eurą sutaupytų Lietuvos valdžia, įmonės ir namų ūkiai

n21970/3-pav.jpg 

Šaltinis: LB.

Euro įvedimo poveikis Lietuvos eksportui ir investicijoms

Euro įvedimas turėtų teigiamą poveikį Lietuvos užsienio prekybai dėl mažesnių prekybos ir įėjimo į rinką sąnaudų, verslo požiūrio į euro zoną kaip bendrą rinką ir padidėjusių užsienio investicijų, rinkos skaidrumo bei konkurencijos. Euro zonos šalių patirtis rodo, kad euro įvedimas šių šalių užsienio prekybą padidino 5–10 proc.

Vertinant euro įvedimo 2015 m. galimą poveikį Lietuvos eksportui, apžvalgoje priimta konservatyvi prielaida, kad realusis eksportas (be mineralinių produktų) dėl euro įvedimo 2015–2021 m. turėtų laipsniškai padidėti 5 proc. Tai per šį laikotarpį sudarytų 34 mlrd. Lt (žr. 4 pav.). Remtasi tarptautinių tyrimų apie euro poveikį jį įsivedusių šalių užsienio prekybai rezultatais. Iš šiuose tyrimuose pateikiamų įverčių pasirinkta konservatyvi (žemutinė) reikšmė, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva jau nuo 2002 m. yra pasirinkusi fiksuotąjį lito kursą euro atžvilgiu, o nuo 2004 m. yra ES narė, nes abu šie veiksniai taip pat didina šalies užsienio prekybą ir eksportą.

4 pav. Realiojo eksporto (be mineralinių produktų) padidėjimas 2015–2022 m. absoliučiomis sumomis

n21970/4-pav.jpg

Šaltinis: LB.

Euro įtaka užsienio prekybai ir tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI) nagrinėta per euro poveikį užsienio prekybai. Euro įvedimas sukurtų prielaidas TUI didėjimui, o TUI ir užsienio prekyba yra glaudžiai susijusios. Tarptautinių tyrimų rezultatai apie eurą įsivedusių šalių atitinkamą patirtį yra labai skirtingi, todėl pasirinkti kiekybinį įvertį Lietuvos atvejui yra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, šio tyrimo metu TUI padidėjimas kiekybiškai nebuvo įvertintas. Atsargų požiūrį į prisijungimo prie euro zonos galimą poveikį TUI Lietuvoje skatina ir tai, kad šalis jau ilgiau nei dešimtmetį yra ES narė, o kursas euro atžvilgiu yra fiksuotas dar ilgesnį laikotarpį.

Euro įvedimo poveikis šalies BVP ir užimtumui

Su LTDSGE modelio3  pagalba įvertinus palūkanų normų sumažėjimo ir eksporto padidėjimo poveikį BVP, gauta, kad Lietuvos realusis BVP vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtų didesnis negu euro neįvedus (žr. 5 pav.). 2014–2022 m. realusis BVP 1 scenarijaus atveju būtų nuo 0,5 iki 2,8 proc. (vidutiniškai 1,9 %), o 2 scenarijaus atveju – nuo 0,3 iki 2,6 proc. (vidutiniškai 1,8 %) didesnis. Lietuvos realusis BVP ilguoju laikotarpiu būtų 1,3 proc. didesnis, nei neįvedus euro.

5 pav. Realiojo BVP lygio padidėjimo dėl euro įvedimo įverčiai

n21970/5-pav.jpg 

Šaltinis: LB.

Palūkanų normos sumažėjimo poveikis Lietuvos realiajam BVP ilguoju laikotarpiu būtų didesnis, jeigu šalies įmonės aktyviai investuotų, iš esmės padidindamos ūkio konkurencingumą. Laikotarpis po euro įvedimo galėtų būti labai palankus tokioms investicijoms dėl ilgesnį laiką numatomų mažesnių realiųjų palūkanų normų, kurios leistų įmonėms investuoti mažesnėmis sąnaudomis.

6 pav. Euro įvedimas mažintų nedarbą ir didintų užimtumą vidutiniu laikotarpiu

n21970/6-pav.jpg

Šaltinis: LB.

Euras padidintų užimtumą vidutiniu laikotarpiu, bet jam padidinti ilguoju laikotarpiu bus reikalingos struktūrinės reformos darbo jėgos pasiūlai ir paklausai suderinti. Įvertinta, kad nedarbas 2014–2022 m. būtų vidutiniškai mažesnis 0,4–0,5 proc. p., o užimtumas – 6,9–7,4 tūkst. asmenų didesnis (žr. 6 pav.). Vidutiniu laikotarpiu nedarbo lygio sumažėjimą lemtų labai išaugusi darbo jėgos paklausa. Kadangi įmonės užtruktų, kol sukauptų reikiamą fizinio kapitalo kiekį, jos išaugusią produkcijos paklausą prieš tai patenkintų samdydamos daugiau naujų darbuotojų. Tačiau vėliau euro poveikis nedarbui ir užimtumui sumažėtų. Struktūriniam nedarbui sumažinti reikėtų toliau vykdyti kryptingas struktūrines reformas darbo jėgos pasiūlai ir paklausai suderinti.

Kiek Lietuva galėjo sutaupyti, jeigu būtų galėjusi įsivesti eurą 2007 m.

Euro įvedimo nauda taptų dar didesnė palūkanų normų nestabilumo laikotarpiais. Pirmiau pateikti naudos įverčiai apskaičiuoti konservatyviai, atsižvelgiant į palūkanų normų lygį, susiklosčiusį Lietuvoje 2013 m., t. y. santykinai ramiu laikotarpiu. Todėl apžvalgoje taip pat įvertinta, kiek Lietuva galėjo sutaupyti palūkanų ir valiutos keitimo išlaidų, jeigu būtų galėjusi įsivesti eurą 2007 m. Daroma išvada, kad Lietuva nebūtų išvengusi ekonomikos nuosmukio 2009 m., staigaus valstybės biudžeto deficito ir skolos padidėjimo 2009–2011 m., būtinybės vykdyti struktūrines reformas ūkio konkurencingumui palaikyti ir vėlesniais metais intensyviai mažinti biudžeto deficitą. Lietuva tai faktiškai darė ir neįsivedusi euro, tačiau kita išvada yra ta, kad šių priemonių įgyvendinimas būnant euro zonoje būtų leidęs išvengti drastiško palūkanų normų šuolio 2008–2009 m. dėl padidėjusio rinkų nepasitikėjimo lito kurso stabilumu. Palūkanų normų Lietuvoje padidėjimas 2011 m. antrąją pusę ir 2012 m. pirmąją pusę, paūmėjus kai kurių euro zonos šalių skolų krizei, būtų buvęs nuosaikus, kaip matyti iš Slovakijos pavyzdžio (žr. 7 pav.).

7 pav. Baltijos ir kai kurių kitų Europos valstybių 5 m. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normos

n21970/7-pav.jpg

Šaltinis: Bloomberg.

Vertinant, kiek Lietuva galėjo sutaupyti, jeigu būtų galėjusi įsivesti eurą 2007 m., nagrinėti du scenarijai. Pagal 1 scenarijų mūsų šalis būtų išsaugojusi iki 2009 m. turėtą A lygio kredito reitingą, kaip kad buvo Slovakijos, priklausančios euro zonai nuo 2009 m., atveju. Ši šalis pagal ekonominį išsivystymą ir daugelį makroekonominių rodiklių daug kuo panaši į Lietuvą. Pagal 2 (konservatyvųjį) scenarijų tariama, kad Lietuvos ūkis, net ir būdamas euro zonoje, 2009 m. būtų patyręs gilesnį nuosmukį nei Slovakijos ekonomika, todėl mūsų šalies kredito reitingų dinamika būtų sutapusi su faktine. Lietuvos kredito reitingai 2008–2009 m. būtų sumažinti iki BBB lygmens ir tokie būtų iki nagrinėjamo laikotarpio pabaigos.

1 scenarijaus rezultatus vertinant kaip viršutinę sutaupytų lėšų ribą, o 2 scenarijaus – kaip žemutinę, gauta, kad LR valstybės skolos valdymo išlaidos 2007–2012 m. galėjo būti 1,6–1,9 mlrd. Lt, arba 20–24 proc. mažesnės už faktines. Tai būtų sudarę 0,25–0,31 proc. BVP, sukurto per šį laikotarpį. LR valstybės skolos valdymo išlaidos už 2007–2012 m. išleistus skolos vertybinius popierius per visą jų galiojimo trukmę (2007–2022 m.) būtų buvusios mažesnės beveik 4,1–4,9 mlrd. Lt, arba 0,19–0,22 proc. prognozuojamo BVP per šį laikotarpį.

Lietuvos nefinansinės įmonės ir namų ūkiai 2007–2012 m. galėjo sutaupyti 1,2–2,1 mlrd. Lt palūkanų, arba 9–16 proc. faktinio sumokėtų palūkanų už paskolas ir gautų palūkanų už indėlius skirtumo. Tai būtų sudarę 0,20–0,34 proc. tuo laikotarpiu sukurto BVP. Valiutos keitimo sąnaudų sumažėjimas minėtą sumą dar padidintų 0,9 mlrd. Lt, arba 0,14 proc. BVP. Priešingai valdžios sektoriui, Lietuvos nefinansinio sektoriaus naudą dėl mažesnių palūkanų normų už paskolas būtų gerokai sumažinusios mažesnės palūkanos už turėtus indėlius, o rezidentų skolos vertybinių popierių jis turėjo palyginti nedaug. Įvertinta, kad pagal abu scenarijus palūkanos už indėlius būtų sumažėjusios panašiai – apie 0,9 mlrd. Lt.

Taigi, jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą 2007 m., šalies valdžios sektorius ir privatusis nefinansinis sektoriai 2007–2012 m. kartu galėjo sutaupyti 3,7–4,9 mlrd. Lt, arba 0,59–0,79 proc. BVP. Pridėjus palūkanų ekonomiją už tuo laikotarpiu išleistus LR skolos vertybinius popierius per visą jų galiojimo trukmę, finansinė nauda galėjo siekti 6,2–7,8 mlrd. Lt.

SU EURO ĮVEDIMU SUSIJUSIOS VIENKARTINĖS SĄNAUDOS IR PAPILDOMOS FINANSINĖS ĮMOKOS

Siekiant įvertinti planuojamo euro įvedimo bendrą poveikį Lietuvos ekonomikai, apžvalgoje buvo kiekybiškai vertinamos euro įvedimo vienkartinės sąnaudos ir šaliai teksiančios papildomos finansinės įmokos į tarptautines institucijas. Rezultatai apibendrinti 3 lentelėje.

Vienkartinėms euro įvedimo sąnaudoms priskirtas vienkartinis kainų lygio padidėjimas ir Europos bendrųjų pinigų įvedimo išlaidos.

Remiantis tarptautinių tyrimų rezultatais, manoma, kad euro įvedimas Lietuvoje turėtų trumpalaikį vienkartinį poveikį kainų lygiui: 2015 m. pirmaisiais mėnesiais jį padidintų 0,2–0,3 proc. p. Tokius įverčius gavo Eurostatas, nagrinėjęs padėtį Estijoje ir kitose valstybėse, įsivedusiose eurą po 2007 m.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vienkartinį kainų padidėjimą, šalims prisijungiant prie euro zonos, lemia keturios pagrindinės priežastys:

• kainų apvalinimas ir pardavėjų noras jas padaryti patrauklias;
• kai kurių euro įvedimo sąnaudų perkėlimas vartotojams;
• vadinamasis vartotojų racionalus neatidumas (pirkėjui vienu metu įvertinti visų kainų pokyčius yra sudėtinga, o kai kuriais atvejais jie net nesistengia jų įsiminti dėl jų mažumo, pardavėjai tuo gali pasinaudoti);
• kainų keitimo sinchronizavimas (paprastai kainos peržiūrimos laipsniškai, o dėl euro įvedimo visos kainos bus peržiūrimos vienu metu).

Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame euro įvedimo plane, remiantis tarptautine patirtimi, numatyta įvairių priemonių, kurios padės užkirsti kelią nepagrįstam kainų didėjimui ir stiprinti vartotojų pozicijas.

Viena pagrindinių priemonių – reikalavimas dar iki euro įvedimo prekių ir paslaugų kainas nurodyti litais ir eurais. Nacionaliniame euro įvedimo plane numatyta, kad kainos dviem valiutomis bus pradėtos skelbti ne vėliau kai po 60 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso ir truks vienus metus po euro įvedimo. Ypač svarbus vaidmuo euro įvedimo laikotarpiu kontroliuojančių institucijų, kurios tikrins, kaip perskaičiuojamos kainos ir ar teisingai jos skelbiamos, tirs vartotojų skundus, už pažeidimus taikys sankcijas, o pažeidėjus viešins. Nacionaliniame euro įvedimo plane taip pat numatyta, kad bus aktyviai stebimi ir skelbiami būtiniausių prekių kainų pokyčiai. Į aktyvią kainų stebėseną siekiama įtraukti visuomenę, vartotojų organizacijas. Pagal Nacionalinį euro įvedimo planą, verslas bus skatinamas pasirašyti geros verslo praktikos (valios) kodeksą. Šį kodeksą pasirašę ūkio subjektai įsipareigos nesinaudoti euro įvedimu, kaip pretekstu kainoms pakelti. Tokios įmonės turės aiškius skiriamuosius požymius.

Vienkartinės euro įvedimo bendrosios išlaidos Lietuvoje, remiantis užsienio šalių patirtimi, galėtų sudaryti iki 0,5–0,7 proc. BVP (0,6–0,9 mlrd. Lt).
Preliminariai ir konservatyviai vertinant galimas vienkartines euro įvedimo išlaidas Lietuvoje, viršutinis jų ir BVP santykis, pasirinktas toks, koks buvo Austrijoje ir Nyderlanduose, t. y. 0,2 proc. p. didesnis už Europos Komisijos skelbtą vidurkį (0,5 %). Lietuvoje vyrauja mažos ir vidutinės įmonės, o tai didintų vienkartinių euro įvedimo išlaidų ir BVP santykį. Grynosios euro įvedimo Lietuvoje išlaidos turėtų būti kur kas mažesnės, nes dalis pasirengimo euro įvedimui darbų pakeis įprastus informacinių ir kitų sistemų atnaujinimo darbus, ir dalis su euro įvedimu susijusių užsakymų teks Lietuvos įmonėms.

Lietuvai prisijungus prie euro zonos padidėtų šalies finansinės įmokos į tarptautines institucijas, tačiau jos reikštų ne išlaidas, bet investicijas:

• Lietuva 2015–2019 m. turėtų pervesti į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) apmokėtąjį kapitalą maždaug 300 mln. eurų (apie 1 mlrd. Lt), kaip šiuo metu numatyta ESM dokumentuose. Turima informacija leidžia manyti, kad pervedimai būtų išdėstyti per 5 metus po 60 mln. eurų (200 mln. Lt). Lietuva taip pat įsipareigotų prireikus papildyti ESM kapitalą iki 2,5 mlrd. eurų (8,5 mlrd. Lt). Papildomų įmokų į ESM kapitalą prireiktų, jeigu kai kurių euro zonos šalių skolų krizė pagilėtų ir apimtų naujas šalis, tačiau tai nėra pagrindinis šio tyrimo scenarijus;
• ESM vykdant operacijas, o kreditoriams sėkmingai grąžinant skolas, iš maržos bus uždirbama grąža, kuri didins Lietuvos investuotos kapitalo dalies vertę. Nors artimiausiais metais grąžos tikimybė nedidelė, iš esmės yra numatyta, kad, kai ESM pasieks visą skolinimo pajėgumą ir euro zonos šalims jo pagalbos nereikės, ESM gali išmokėti dividendus (gautą pelną sumažinęs veiklos išlaidomis) proporcingai šalių įmokoms;
• LB turėtų pervesti papildomą apie 43 mln. eurų (apie 148 mln. Lt) dydžio įmoką į Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą. Papildomų lėšų šiai įmokai gauti nereikėtų, nes būtų panaudota nedidelė dalis LB turto (palyginimui: LB turtas 2013 m. rugpjūčio pabaigoje buvo 20,7 mlrd. Lt). LB taip pat įsipareigotų proporcingai prisidėti dengiant Eurosistemos pinigų politikos operacijų ir ECB nuostolius, jeigu tokių būtų;
• Kai Lietuva taps euro zonos nare, LB įgautų teisę į ECB metinio finansinio rezultato dalį, proporcingą LB daliai ECB apmokėtame kapitale. LB kartu įgytų teisę į proporcingą dalį ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų nepriklausomai nuo to, kiek pats įvykdytų pinigų politikos operacijų. ECB grynasis pelnas 2012 m. sudarė beveik 1 mlrd. eurų. Jeigu Lietuva būtų buvusi euro zonos narė, jai būtų atitekę 0,61 proc., t. y. 21 mln. Lt. Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai neturi teisės į ECB pelno paskirstymą.

EURO ĮVEDIMO NAUDOS IR SĄNAUDŲ KIEKYBINIS PALYGINIMAS

Apibendrinant galima teigti, kad euro įvedimo poveikis šalies ekonomikai yra palankus tiek trumpesniu, tiek ir ilguoju laikotarpiais. Įverčiai rodo (žr. 8 pav.), kad euro įvedimo grynoji nauda yra ilgalaikė ir net trumpuoju laikotarpiu viršija įvedimo išlaidas bei papildomas finansines įmokas. Be to, pastarosios nėra tiesiog išlaidos.

8 pav. Prognozuojamų Lietuvos vienkartinių euro įvedimo išlaidų ir finansinių įmokų į ESM kapitalą palyginimas su nominaliojo BVP lygio padidėjimu dėl euro įvedimo

n21970/8-pav_new.jpg 

Šaltinis: LB.

Be to, euro įvedimo naudos ir išlaidų santykį parodo ir absoliučių sumų palyginimas (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Euro įvedimo nauda ir išlaidos absoliučiomis sumomis 

 n21970/3-lentele_new.jpg

 

Ilguoju laikotarpiu euro įvedimo poveikis šalies ekonomikai būtų dar didesnis, jeigu sumažėjusių realiųjų palūkanų laikotarpį po euro įvedimo Lietuvos ūkis panaudotų investicijoms orientuoti į sritis, kurios leistų iš esmės padidinti šalies konkurencingumą.

PRIEDAS. Pagrindiniai galimos euro įvedimo 2015 m. naudos Lietuvos ekonomikai kiekybiniai įverčiai

n21970/priedas.jpg

 Šaltinis: LB.

 1 Ekonomine prasme trumpasis, vidutinis ir ilgasis laikotarpiai yra ne laiko sąvokos, jie žymi skirtingus ekonomikos prisitaikymo prie pokyčių etapus, o euro įvedimas būtų vienas tokio pokyčio pavyzdžių. Trumpuoju laikotarpiu ekonomika patiria pradinį pokyčių poveikį, į kurį pradeda reaguoti gamybos apimtis ir užimtumas. Paprastai toks laikotarpis trunka apie vienus metus. Šiuo atveju tai būtų 2015 m. Ilguoju laikotarpiu ekonomika visiškai prisitaikys prie euro įvedimo, ir jo poveikis Lietuvos makroekonomikos rodikliams stabilizuosis – išnyks arba nusistovės ir bus stabilaus lygmens. Euro įvedimo poveikiui vidutiniu laikotarpiu iliustruoti pasirinktas laikotarpis nuo 2014 iki 2022 m., per kurį euro poveikis kisdamas pasieks lygį, artimą nusistovėsiančiam ilguoju laikotarpiu.

2 Lietuvos ilgalaikį kredito reitingą užsienio valiuta dvi reitingų agentūros turėtų pakelti 1 pakopa, viena – 2 pakopomis: Moody‘s turėtų padidinti bent 1 pakopa (nuo dabartinio Baa1 iki A3); Fitch – bent 1 pakopa (nuo BBB+ iki A-); S&P – bent 2 pakopomis (nuo BBB iki A-).

3 Siekiant įvertinti, kaip euro įvedimas paveiktų BVP ir jo sudedamąsias dalis (vartojimą, investicijas, eksporto ir importo skirtumą) vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais buvo taikomas LB sudarytas Lietuvos ekonomikos dinaminis stochastinis bendrosios pusiausvyros (LTDSGE) modelis (Pušinskaitė R., Vetlov I. (2013). An Estimated Dynamic General Equilibrium Model of Lithuanian Economy. Mimeo). Atskirai nagrinėti vidutinės palūkanų normos Lietuvos ūkio subjektams sumažėjimo poveikio kanalas ir eksporto padidėjimo poveikio kanalas, sujungę kitus galimus euro įvedimo poveikio kanalus. Analizuojant sumažėsiančios vidutinės palūkanų normos poveikio kanalą, priimta prielaida, kad eurą įsivedusioje šalyje į palūkanų normas įskaitomas mažesnis rizikos priedas negu euro neįsivedusioje šalyje, turinčioje tokius pačius makroekonominius rodiklius. Įvertinti abu apžvalgoje nagrinėti vidutinės palūkanų normos sumažėjimo scenarijai: pagal 1 scenarijų rizikos priedas nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio sumažėja 0,56, o pagal 2 scenarijų –
0,29 proc. p. Analizuojant eksporto poveikio kanalą, remtasi minėta realiojo eksporto padidėjimo 5 proc. per septynerius metus (2015–2021 m.) prielaida.

Atsisiųsti apžvalgą n21970/pdf_zenkliukas.gif Atsisiųsti visą vertinimą n21970/pdf_zenkliukas.gif

Atnaujinta 2013-10-03