Euro įvedimo kriterijai ir jų vykdymas

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) numato, kad visos valstybės Europos Sąjungos (ES) narės privalo derinti savo ekonominę politiką, taip pat ir valiutų kurso politiką, vykdyti tinkamą fiskalinę politiką ir įstoti į euro zoną, kai įvykdo Sutartyje nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas.

Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi ES nare, kaip ir kitos naujosios ES narės, eurą galės įvesti tik tada, kai įvykdys Sutartyje nustatytus reikalavimus.

ES institucijos vertina valstybės, kuri rengiasi įvesti eurą, ekonominę konvergenciją su euro zona ir jos tinkamumą pereiti prie ES bendrosios valiutos. Kaip numato Sutarties 140 straipsnio 2 dalis, pasiūlius Europos Komisijai (EK), po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Taryboje ES Ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui.

Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba paprašius ES valstybei narei, kuriai taikoma išimtis įstojus į ES laikinai naudoti nacionalinę valiutą, EK ir Europos Centrinis Bankas (ECB) parengia pranešimus apie konvergenciją ir juos pateikia ECOFIN tarybai.

Pranešimuose apie konvergenciją nagrinėjama visų euro neįvedusių valstybių narių, išskyrus specialų statusą turinčias Daniją ir Didžiąją Britaniją, teisinę ir ekonominę konvergenciją su euro zona pažanga. Teisinė konvergencija – tai nacionalinės teisės derinimas su Sutarties bei Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statuto nuostatomis. Ekonominė konvergencija – tai valstybės narės, norinčios įvesti eurą, įvertinimas, ar ji įvykdė konvergencijos kriterijus, nustatytus Sutarties 140 straipsnio 1 dalyje ir Protokole (Nr. 12).

Konvergencijos kriterijai

● Kainų stabilumas:

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti tvarus.

● Valstybės finansų padėties tvarumas:

- valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda užtikrinti stabilią finansinę padėtį, padeda pritraukti užsienio investicijas ir skatina ūkio augimą;
- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti; tai ilgalaikės valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis – už valstybės skolą mokamos palūkanos, todėl didelė bei didėjanti valstybės skola yra brangi ir ateityje gali apriboti tokių sričių kaip sveikatos apsauga ir pensijos išlaidas.

● Šalies nacionalinė valiuta:

mažiausiai dvejus metus privalo dalyvauti valiutų kurso mechanizme (VKM II). Valstybės narės, dalyvaujančios VKM II, nacionalinė valiuta turi neviršyti nustatytų svyravimo ribų (±15 proc.) euro atžvilgiu, valstybė narė negali būti nuvertinusi savo valiutos centrinio kurso euro atžvilgiu, taip pat vertinamas užsienio valiutos intervencijų vaidmuo.

● Ilgalaikės palūkanų normos:

Vidutinės nominaliosios ilgalaikės palūkanų normos neturi viršyti daugiau kaip 2 procentiniais punktais trijų (arba dviejų) valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos. Valstybės narės nominaliųjų harmonizuotų ilgalaikių palūkanų normų paskutinių 12 mėn. vidurkis lyginamas su atitinkamų ilgalaikių palūkanų normų trijose valstybėse narėse, kuriose kainos yra stabiliausios, nesvertiniu aritmetiniu vidurkiu.

●ECB ir EK parengtuose Pranešimuose apie konvergenciją (2012 m. gegužė) pristatoma Lietuvos ir dar septynių Europos Sąjungos šalių pažanga vykdant savo įsipareigojimus dalyvauti ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS), kurioje naudojama bendroji valiuta euras.

Šaltiniai:

Pranešimas apie konvergenciją (2012 m. gegužė), Eurostato, Europos centrinio banko duomenys, Lietuvos banko skaičiavimai.

¹ Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI 2012 m. kovo mėn.
² Trijų stabiliausias kainas turinčių šalių vidutinės metinės infliacijos aritmetinis vidurkis, padidintas 1,5 procentinio punkto.
³ Palyginti su BVP. 2011 m. duomenys.
⁴ Litais už 1 eurą.
⁵ Dvylikos mėnesių (2011 m. balandžio mėn. – 2012 m. kovo mėn.) aritmetinis vidurkis.
⁶  Dviejų stabiliausias kainas turinčių šalių ilgalaikių palūkanų normų aritmetinis vidurkis, padidintas 2 procentiniais punktais.

ECB pranešimo apie konvergenciją (2012 m. gegužė) santrauka lietuvių k.

ECB pranešimas apie konvergencija (2012 m. gegužė) anglų k.

Europos Komisijos pranešimas apie konvergenciją (2012 m.) anglų k.