Euras

Kur dar galima nemokamai išsikeisti grynuosius litus į eurus?

Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litų banknotus ir monetas į eurus keičia nemokamai neribotą laiką.

Nei namuose, nei gatvėje litai į eurus nebus keičiami. Todėl gyventojams patartina būti budriems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę ar telefonu paskambinę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan. Oficialiai ir teisėtai pinigai bus keičiami tik Lietuvos banke, komercinių bankų skyriuose, AB Lietuvos pašto padaliniuose ir kai kuriose kredito unijose.

Kokius uždavinius sprendžia Lietuvos bankas, Lietuvai tapus euro zonos nare?

Lietuvoje įvedus eurą, Lietuvos bankas ir toliau veikiakaip šalies centrinis bankas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi balsavimo teisę Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioje taryboje ir jos posėdžiuose gali pareikšti argumentus dėl euro palūkanų normos, pinigų politikos priemonių taikymo euro zonoje, kitais klausimais nustatant bendrąją pinigų politiką euro zonoje.

Euro zonos valstybių nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB koordinuojamų darbo grupių veikloje ir formuojant strateginius pinigų politikos sprendimus, renka ir teikia ECB reikiamą nacionalinę statistiką, prognozes ir pinigų politikos poveikio savo šalyje analizę.

Euro zonos valstybių centriniai bankai taip pat įgyvendina bendrąją pinigų politiką (atrenka pinigų politikos operacijoms tinkamus savo šalies komercinius bankus ir šalyje registruotą toms operacijoms užtikrinti tinkamą užstatą, tarpininkauja šalies komerciniams bankams teikiant paraiškas ECB dalyvauti pinigų politikos operacijose, savo vardu sudaro su ECB aukcionuose atrinktais bankais pinigų politikos operacijų sandorius, palaiko mokėjimo sistemas ir jų likvidumą).

Kiekviena eurą įsivedusi valstybė turi teisę leisti į apyvartą eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), o kita (nacionalinė) – kiekvienos valstybės savita. Kaip mokėjimo priemonė, jos naudojamos visoje euro zonoje.

Visas nurodytas funkcijas atlieka ir Lietuvos bankas, mūsų šaliai tapus euro zonos nare.

Kaip Lietuvos bankui atstovaujama Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje?

Lietuvos banko valdybos pirmininkas yra Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos narys. ECB valdančiąją tarybą sudaro 6 ECB vykdomosios valdybos nariai ir nacionalinių centrinių bankų vadovai. Siekiant, kad dėl euro zonos plėtros balsavimas Valdančiojoje taryboje nebūtų sudėtingas, ES sutartyje numatytas rotacijos principas balsuojant tada, kai tarybos narių skaičius peržengia 21. ECB valdančioji taryba pasinaudojo teise atidėti šio principo įgyvendinimą iki euro zonos šalių skaičius pasieks 19. Lietuvai tapus 19 euro zonos nare, nacionalinių bankų vadovai suskirstyti į 2 grupes: pirmąją sudarys 5 nacionalinių centrinių bankų vadovai su 4 balso teisėmis, antrojoje likusių šalių nacionalinių centrinių bankų vadovai dalysis 11 balso teisių, o Vykdomosios valdybos nariai turės nuolatinę balso teisę. Valstybės į grupes bus skirstomos pagal BVP ir finansų sektoriaus dydį.

Kokius įnašus į Europos Centrinio Banko kapitalą ir užsienio atsargas turėjo padaryti, kokių pajamų gaus Lietuvos bankas, kai mūsų šalis tapo euro zonos nare?

Nacionalinių centrinių bankų įnašai daromi vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos Centrinio Banko (ECB) statutu bei ECB teisės aktais.

Lietuvos bankui dabar tenkanti pasirašyto ECB kapitalo dalis nuo 2014 m. sausio 1 d. siekia 0,4132 % (t. y. 44,73 mln. eurų, tai atitinka 154,44 mln. Lt). Euro zonoje nedalyvaujančių valstybių nacionaliniai centriniai bankai apmoka 3,75 % jų pasirašyto ECB kapitalo. Lietuvos banko jau sumokėta įmoka sudaro 1,66 mln. eurų, tai atitinka 5,7 mln. litų. Likusi dalis (42,6 mln. eurų, tai atitinka 147,2 mln. Lt) įmokėta, kai Lietuva tapo euro zonos nare. Nacionaliniams centriniams bankams tenkančios kapitalo dalys kas penkeri metai (arba kaskart naujai valstybei prisijungus prie ES) koreguojamos atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus ir BVP pokyčius.

Pinigų politikos pajamos iš operacijų atliekant pinigų politikos funkcijas euro zonoje skaičiuojamos ir paskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų vadovaujantis ECBS statutu ir ECB valdančiosios tarybos sprendimais. Kai Lietuva taps euro zonos nare, Lietuvos bankas įgaus teisę į šių pajamų paskirstymą, taip pat į ECB metinio finansinio rezultato dalį, proporcingą Lietuvos banko daliai ECB apmokėtame kapitale. ECB grynasis pelnas 2012 m. siekė beveik 1 mlrd. eurų. Jeigu Lietuva būtų buvusi euro zonos nare, jai būtų atitekę  0,58 %, t. y. 20 mln. litų.Ne euro zonos nacionaliniai centriniai bankai neturi teisės į ECB pelno paskirstymą.

Konkrečias Lietuvos banko į ECB pervestinų užsienio atsargų dalis skirtingomis valiutomis ir auksu nustatė ECB valdančioji taryba proporcingai Lietuvos banko daliai pasirašytame ECB kapitale. Šios atsargos ir toliau bus Lietuvos banko turtas ir matomos apskaitoje kaip Lietuvos banko eurais išreikšta pretenzija Eurosistemai. ECB už Lietuvos banko pervestas užsienio atsargas mokės palūkanas. Be to, Lietuvos bankas turi teisę ECB vardu valdyti į ECB pervestas užsienio atsargas.

Kaip naudojamos Lietuvos banko disponuojamos konvertuojamųjų užsienio valiutų atsargos, kai Lietuva tapo euro zonos nare?

Lietuvai įsivedus eurą visos užsienio atsargos, įskaitant beveik 6 tonas aukso, ir toliau priklauso Lietuvos bankui. Užsienio atsargų svarba Lietuvos finansinės sistemos stabilumui, ne sykį praktiškai patvirtinta praeityje, tokia pat reikšminga yra ir prisijungus prie euro zonos. Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas apie 300 mln. eurų (4–5 % Lietuvos banko atsargų) pervedė į ECB užsienio atsargas. Pagal Europos Centrinių Bankų Sistemos Statutą pervestasis įnašas ir toliau yra Lietuvos banko nuosavybė. Ši atsargų dalis valdoma kartu su pasirinktu vienu kitos euro zonos narės nacionaliniu banku. Kitą dalį – apie 95 %, arba beveik 5,7 mlrd. eurų atsargų, – Lietuvos bankas, kaip ir anksčiau, valdo visiškai savarankiškai. Lietuvos bankas taip pat įgijo teisę į ECB pelno ir Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalį, proporcingą daliai ECB apmokėtame kapitale.

Kas yra SEPA?

34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. Lietuva prie SEPA prisijungė 2016 m. sausio 1 d,

Išsamiau apie SEPA – internete.

Atnaujinta 2015-01-02