Euras

Kokia numatoma euro įvedimo data Lietuvoje ir kas ją nustatys?
Euro įvedimo datos nustatymas bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje priklauso ES Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (Ecofino) kompetencijai. Lietuva prisijungs prie euro zonos tuomet, kai atitiks konvergencijos (ekonominio suartėjimo) kriterijus.

Kokia euro įvedimo nauda Lietuvai?
Lietuvos dalyvavimas euro zonoje padės mūsų valstybei plėsti prekybos ir finansinius ryšius su kitomis euro zonos šalimis, o tai skatins Lietuvos gyventojų pajamų didėjimą ir užimtumą.
Įvedę eurą neturėsime pinigų keitimo išlaidų – tai nauda keliaujantiems, į užsienį vykstantiems mokytis ir dirbti žmonėms bei su Europos valstybėmis prekiaujančioms įmonėms.

Lietuvos dalyvavimas Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje ir euro naudojimas užtikrins kainų stabilumą (mažą infliaciją).
Įvedus eurą, bus lengviau palyginti Lietuvoje ir kitose Europos šalyse mokamų darbo užmokesčio, pensijų, stipendijų dydį, taip pat galima lengviau palyginti kainas visoje euro zonoje.
Dalyvavimas euro zonoje sudarys sąlygas mūsų gyventojams ir įmonėms skolintis mokant nedideles palūkanas, tai leis daugiau vartoti ir investuoti.

Kokia numatyta euro įvedimo Lietuvoje tvarka?
Euro įvedimo Lietuvoje tvarka numatyta Nacionaliniame euro įvedimo plane. Jį 2007 m. balandžio 25 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jame numatyti pagrindiniai euro įvedimo (lito pakeitimo euru) Lietuvos Respublikoje elementai ir priemonės, kurios užtikrins vartotojų interesų apsaugą, sklandų lito pakeitimą euru ir visuomenės informavimą.

Kokie ekonominio suartėjimo (konvergencijos) su euro zona reikalavimai keliami Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, norinčioms įvesti eurą?
Nustatyti šie konvergencijos kriterijai valstybėms:
● Kainų stabilumas. Infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.
● Valstybės finansų padėties tvarumas:
- valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;
- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.
● Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme, neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu.
● Ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais.

Kas yra antrasis valiutų kurso mechanizmas (VKM II)?
Nuo 2004 m. birželio 28 d. Lietuva prisijungė prie VKM II, kuris yra vienas iš euro įvedimui būtinų žingsnių. VKM II – tai euro zonos šalių ir Europos Sąjungos valstybių narių, neįsivedusių euro, valiutų kurso politikos sistema. VKM II populiariai vadinamas euro zonos „laukiamuoju“.

Ar galima tikėtis įvesti eurą, jei mūsų šalis neatitiks konvergencijos kriterijų?
Negalima. Tie kriterijai nustatyti Europos Bendrijos steigimo sutartyje (toliau – EB sutartis), o jos nuostatų griežtai privalo laikytis Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, kurie kas dveji metai rengia pranešimus apie konvergenciją ir vertina šalies pasirengimą įvesti eurą. Tikėtis EB sutarties pakeitimo negalima, nes tai būtų ilgalaikis, kelerių metų trukmės procesas (reikėtų surengti tarpvyriausybinę konferenciją, o priimtą pakeitimą turėtų ratifikuoti visos Europos Sąjungos valstybės narės). EB sutarties pakeitimas šiuo metu nėra svarstomas.

Ar gali Lietuva neįvesti euro?
Ne, negali, kadangi, stodama į Europos Sąjungą (ES), mūsų valstybė įsipareigojo įvesti ES bendrąją valiutą eurą. Šiuo metu Lietuvai, kaip ir kitoms naujosioms ES narėms, taikoma išimtis naudoti nacionalinę valiutą, kol įvykdysime nustatytus konvergencijos kriterijus.

Ar tikslinga organizuoti referendumą dėl euro įvedimo Lietuvoje?
Toks referendumas nereikalingas, kadangi 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES) absoliuti dauguma rinkimų teisę turinčių piliečių, išsakiusių poziciją šiuo svarbiu klausimu, pritarė mūsų šalies narystei ES. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įvesti bendrąją valiutą eurą.

Kokiu kursu litai bus keičiami į eurus ir kas jį nustatys?
Lito ir euro perskaičiavimo kursą nustatys Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofinas). Planuojama, kad kursas bus paskelbtas maždaug prieš pusę metų iki euro įvedimo.
Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomone, nėra objektyvių veiksnių eurą įvesti kitokiu, negu nustatytas dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą. Lietuva vienpusiškai įsipareigojo išlaikyti tą kursą stabilų iki euro įvedimo, tai garantuoja Lietuvos banko sukauptos užsienio atsargos (eurai, kita valiuta, auksas).

Kokios institucijos atsakingos už euro įvedimą Lietuvoje?
Pasirengimą koordinuoja Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Komisijos pirmininko pavaduotojai – Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir finansų ministras. Komisijos nariai – socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, teisingumo ir žemės ūkio ministrai, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius. Konkretiems klausimams nagrinėti ir išvadoms pateikti Komisijai sudarytos septynios darbo grupės: Koordinuojanti darbo grupė, Visuomenės informavimo darbo grupė, Grynųjų pinigų darbo grupė, Verslo aplinkos darbo grupė, Vartotojų teisių apsaugos ir socialinių reikalų darbo grupė, Teisinių klausimų darbo grupė, Informacinių technologijų darbo grupė. Jose dirba valstybės institucijų, verslininkų ir vartotojų organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Kaip Lietuvos bankas rengiasi įvesti eurą?
Lietuvos banko pasirengimo dalyvauti Eurosistemoje darbai numatyti Lietuvos banko pasirengimo plane dėl euro įvedimo. Jame numatytos priemonės dėl visuomenės informavimo, pasirengimo keisti grynuosius pinigus, užsienio atsargų valdymo, pinigų politikos priemonių sistemos pritaikymo, ECB reikalavimų finansinės apskaitos, finansinės atskaitomybės, statistikos srityse taikymo, informacinių sistemų parengimo, mokėjimo sistemų plėtojimo, kiti euro įvedimui reikalingi darbai ir jų koordinavimas. Lietuvos bankas užtikrina tokį institucinio pasirengimo euro įvedimui lygį, kad būtų galima greitai atlikti reikiamus darbus, kai tam susiklostys palankios makroekonominės aplinkybės.
Pasirengimo euro įvedimui veiklą Lietuvos bankas koordinuoja su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kitomis valstybės institucijomis, Europos Centriniu Banku ir Europos Komisija.
Euro įvedimo klausimais tariamasi su verslininkų ir vartotojų visuomeninėmis organizacijomis.

Iš kokių lėšų finansuojamas euro įvedimas?
Lietuvos Respublikos pasirengimo įvesti eurą išlaidos, susijusios su eurų monetų kaldinimu, litų banknotų ir monetų pakeitimu į eurų banknotus ir monetas, mokėjimo sistemos pertvarkymu ir panašiai, finansuojamos iš Lietuvos banko lėšų. Dalį euro informacinės kampanijos išlaidų numato padengti Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas. Valstybės institucijų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, bus finansuojamos iš bendrųjų šių institucijų asignavimų. Pasirengimas euro įvedimui pareikalaus ir komercinių bankų, prekybos įmonių, įvairių bendrovių tam tikrų investicijų.

Ar numatytos euro įvedimo išlaidų kompensacijos komerciniams bankams ir kitoms verslo įmonėms?
Juridinių ir fizinių asmenų išlaidos, susijusios su pasirengimu ir euro įvedimu, iš valstybės biudžeto ir Lietuvos banko lėšų nebus kompensuojamos.
Lietuvos bankas padės komerciniams bankams, kurie nustatytą laiką nemokamai keis litus į eurus, sumažinti jų išlaidas dėl euro įvedimo: nemokamai teiks informaciją apie valiutos keitimo tvarką, aprūpins leidiniais, organizuos komercinių bankų kasininkų ir kitų darbuotojų, susijusių su grynųjų pinigų priėmimu ir išdavimu, mokymą geriau pažinti eurų apsaugos požymius. Jeigu bus poreikis, organizuos ir prekybos įmonių pardavėjų mokymą.
Euro įvedimo vienkartinės išlaidos tikrai bus mažesnės už Europos Sąjungos bendrosios valiutos įvedimo ilgalaikę ir nuolatinę naudą. Lietuvos verslininkai tai supranta, todėl, kaip rodo apklausos, dauguma jų palankiai vertina būsimą euro įvedimą ir pasirengę tam investuoti, kad ateityje turėtų naudos.

Kaip patartina įmonėms rengtis įvesti eurą?
Siūlytina iš anksto numatyti svarbiausius pasirengimo pinigų keitimui ir euro įvedimui uždavinius atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, paskirti už tai atsakingus asmenis (tai ypač svarbu didesnėse įmonėse), stebėti Lietuvos banko ir kitų institucijų pranešimus šiais klausimais. Svarbu yra deramai planuoti šią veiklą, iš anksto parengti apskaitos ir kitas informacines sistemas, kad prieš pat euro įvedimą nepritrūktų išteklių tai sutvarkyti, peržiūrėti sutartis ir pakeisti nuorodas jose į palūkanų normas (palūkanų normų VILIBOR ir EURIBOR). Verta turėti galvoje, kad įvedus eurą pasikeis apskaita, atskaitomybė, iš litų į eurus bus perskaičiuoti mokesčiai, akcijos, pajai, skolos vertybiniai popieriai. Pirmomis euro įvedimo dienomis numatomas didesnis personalo apkrovimas, kai kuriose institucijose gali reikėti daugiau darbuotojų (ypač bankuose, prekybos įmonėse). Naudingas gali būti informacijos keitimasis tarp verslo įmonių dėl euro įvedimo ir bendri jų susitarimai.

Kaip euro įvedimas atsilieps prekybiniams ir ekonominiams santykiams su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalimis – pagrindinėmis žaliavų Lietuvai tiekėjomis?
Prekybiniuose ir ekonominiuose santykiuose su NVS šalimis esminių pokyčių dėl euro įvedimo neturėtų būti. Litas yra susietas su euru fiksuotu kursu nuo 2002 m. vasario 2 d., taigi jau nusistovėjusios bendradarbiavimo sąlygos. Todėl šiuo požiūriu Lietuvos perėjimas prie Europos Sąjungos bendrosios valiutos verslininkams, prekiaujantiems su NVS šalimis, bus daugiau techninis (valiutų kurso perskaičiavimo) veiksmas.